- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- A-347-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01819-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 38 532 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 20 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, kameros buvo perpildytos, jose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo drėgna, šalta, vasarą karšta, nuo sienų ir lubų krisdavo tinkas, kalkės, buvo prastas apšvietimas. Kalinimo patalpose buvo surūdijusios kriauklės, nebuvo šilto vandens, indų plovimo priemonių, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, taip pat nebuvo baldų, sąlygų džiovinti išskalbtus rūbus. Kamerose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos, buvo parazitų. Priėmimo patalpos taip pat visiškai neatitiko keliamų reikalavimų. Šiaulių TI nebuvo galimybės pasivaikščiojimams, sportavimui ir kitai veiklai už kameros ribų. Dėl tokių netinkamų sąlygų pareiškėjas neturėjo galimybės pajudėti ir pasimankštinti, trūkdavo oro, skaudėdavo galvą, negalėdavo gerai išsimiegoti, dažnai konfliktuodavo, tapo irzlus ir nervingas, jam tai sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, diskomfortą.
Atsiliepimas
Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šiaulių TI pareiškėjo skundui prašė taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. sausio 20 d.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. sausio 20 d. periodiškai kalintas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepagrįstai ilgai manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. sausio 20 d., negynė savo teisėtų interesų.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 20 d., yra taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.
III.
Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad jam kalint Šiaulių TI neteko skaityti teismų sprendimų ir teisės aktų, kuriuose išdėstyta, kokios kalinimo sąlygos yra tinkamos. Šiaulių TI pareigos tinkamai informuoti kalinamus asmenis apie jų turimas teises nevykdo – tai yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius. Pareiškėjo nuomone, kadangi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenustato jokio ieškinio senaties terminio, tokio termino negali nustatyti ir nacionaliniai teisės aktai. Pažymi, kad į teismą ankščiau kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nebuvo išversti į lietuvių ar rusų kalbas. Sužinojęs apie teisės aktus, reglamentuojančius kalinimo sąlygas, ir supratęs, kokios jo teisės buvo pažeistos, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas paaiškina, kad ankščiau kreiptis į teismą negalėjo ir dėl to, jog bijojo, kad laisvės atėmimo įstaigos pareigūnai jį pradės nepagrįstai bausti drausminėmis nuobaudomis ar kitaip blogins jo padėtį.
Atsiliepimas
Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjas, nepagrįstai ilgai manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Šiaulių TI nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog apie savo teisių pažeidimus anksčiau sužinoti neturėjo galimybės.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti ieškinio senaties, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato ieškinio senaties instituto, yra nepagrįsti. Kaip matyti, ieškinio senatis yra nustatyta Lietuvos nacionalinėje teisėje, todėl nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ją gali taikyti.
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 20 d. Šiaulių TI pateikta 2015 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 60/09-19995 „Dėl A. R.“ (b. l. 38) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas minėtu laikotarpiu. Tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2015 m. birželio 4 d. (b. l. 8). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad ieškinio senatį Šiaulių TI prašė taikyti.
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą motyvuoja Lietuvos higienos normose ir kituose Lietuvos teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymu. Todėl neturėjimas galimybės susipažinti su į lietuvių ar rusų kalbas išverstais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl Konvencijos 3 straipsnio taikymo pareiškėjui savaime neturėjo sukliudyti kreiptis į teismą. Be to, Konvencija yra viešai paskelbtas teisės aktas, o analogiškos nuostatos Konvencijos 3 straipsnyje garantuojamoms teisėms yra numatytos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, kuri taip pat yra viešai skelbtas teisės aktas, su kuriuo gali susipažinti visi subjektai. Taip pat lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kardomojo kalinimo sąlygas, įskaitant teisės aktus, numatančius minimalų vienam asmeniui tenkantį laikymo plotą, reguliuojančius neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus. Viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apie savo teisių pažeidimus jis nežinojo, nes Šiaulių TI administracija teisinės informacijos niekur neviešino, nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI pareigūnai pareiškėjui būtų grasinę pabloginti jo padėtį tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam neva reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje, t. y. pareiškėjas nenurodo, kada ir kurie pareigūnai jam grasino, kaip pasireiškė tokie grasinimai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog bus pabloginta jo padėtis, yra nepagrįsta.
Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.