Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei ir Linai Strimilaitei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui I. K., atsakovo UAB „Stirasta“ atstovui advokatui L. S., trečiojo asmens atstovei S. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Stirasta“ tretiesiems asmenims AB „SEB lizingui“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas UAB „Stirasta“ pareiškė prieštaravimus į pagal ieškovo ieškinį priimtą preliminarų sprendimą ir prašo ieškinį atmesti (T.1, b.l 45-46). Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas nėra sudarę jokios sutarties dėl žemės nuomos mokėjimo, ar įsakymo bei sprendimo dėl žemės naudojimo mokesčio mokėjimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė skaičiavimų, patvirtinančių ieškovo apskaičiuoto atsakovui priklausančio mokesčio dydį. Nurodo, kad pastato savininkas yra lizingo bendrovė –AB „SEB lizingas“, todėl ši bendrovė turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą, nes teismo sprendimas tiesiogiai liečia pastato savininkus. Taip pat nurodė, kad ankstesnis pastato savininkas –AB „Klaipėdos gelžbetonis“ jokio žemės naudojimo mokesčio nemokėjo, todėl atsakovo nuomone, tarp šio pastato ankstesnio savininko AB „Klaipėdos gelžbetonis“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos apskrities viršinio administracijos buvo susiformavę panaudos santykiai (panaudos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu), todėl atsakovui perėmus naudoti ir valdyti AB „Klaipėdos gelžbetonis“ pastatą, jam taip pat perėjo ir žemės sklypo dalies panaudos teisė, už kurią remiantis LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d jokie mokesčiai nėra skaičiuojami. Atsakovas nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu žemės sklypo dalies plotu už kurį jis turi mokėti nuomos mokestį, taip pat jam neaiškus žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo dydis, neaiškūs kriterijai kaip buvo apskaičiuota žemės sklypo dalies vertė. Atsakovas nesutinka ir su delspinigių mokėjimu, nes su ieškovu dėl delspinigių mokėjimo nėra sudaręs jokio susitarimo, bei nesutinka su ieškovo nurodyta delspinigių skaičiavimo pradžia, nes finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta tik 2003-06-27.

Į teismo posėdį trečiojo asmens AB „SEB“ lizingas atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, paaiškino, kad vadovaujantis 2003-11-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, 2009-01-30 Klaipėdos miesto savivaldybė sprendimu patvirtino, kad žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas yra lapkričio 15 d. Atsakovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalies 0,8564 ha naudotojas. Atsakovo žemės sklypo dalis kito. Visas sklypas yra 18,1076 ha dydžio. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, nuomininkais yra registruotos kelios įmonės. 2009 m. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys su A. S. ir UAB „Betono mozaika“, todėl buvo perskaičiuotas plotas. Atsakovas lizingu įsigijo administracinį pastatą, esantį paminėtame sklype. Nuo 2003 m. atsakovui skaičiuojamas mokestis už 0,5473 ha, 2005 m. perskaičiuota į 0,4065 ha, 2009 m. – į 0,8564 ha. Atsakovas apie tai buvo informuotas. Atsakovas žemės nuomos mokesčio nemoka nuo 2003 m., yra susidariusi 29941,04 Lt nepriemoka, 1706,68 Lt delspinigių nuo 2004-06-15 iki 2010-11-15. Atsakovo naudojamas žemės plotas apskaičiuojamas iš bendro žemės sklypo išminuojant nuomininkų žemės sklypus, o likęs valstybinės žemės sklypo plotas paskaičiuojamas valstybinės žemės sklypo naudotojams, atsižvelgiant į jiems priklausančių patalpų užimamą plotą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl išnuomotos valstybinės žemės naudotojo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad išnuomotos valstybinės žemės naudotojas turi mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau keliamas teisės klausimas, kas turi būti pripažįstamas ginčo žemės sklypo naudotoju, nes nuo to priklauso tiek šio mokesčio mokėtojas.

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia nagrinėtinas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo naudotojo statuso pripažinimo sąlygų. Sprendžiant, koks subjektas turi būti laikomas konkretaus valstybei priklausančio žemės sklypo naudotoju, būtina atsižvelgti į kelias svarbias aplinkybes bei šiais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-292/2011):

Pirma, valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).

Antra, nei Žemės įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai neišskiria savarankiškos žemės naudojimo teisės, tačiau Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-96/2008).

Trečia, pagal LR CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (LR CK 6.394 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrities institucija v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-123/2005; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-96/2008). Nesant kitokių įrodytų aplinkybių, tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009).

Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi likviduojama akcinė bendrovė „Klaipėdos gelžbetonis“ (pardavėjas), uždaroji akcinė bendrovė „VB lizingas“ (pirkėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Stirasta“ (lizingo gavėjas) sudarė sutartį, pagal kurios 1.1. punktą nurodyta, kad pardavėjas parduoda likviduojamai AB „Klaipėdos gelžbetonis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 1117,88 m² bendro ploto administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Turtas yra 1998 m. birželio 30 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 21/98-0102 pagrindu pardavėjo valdomoje valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalyje, pagal sutarties 3.3. punktą remiantis LR CK 6.393 str. 4 d. ir atsižvelgiant į tai, kad turtas yra perduotas pirkėjui pagal sutarties 3.1. punkte nuosavybės teisė į Turtą pereina pirkėjui nuo sutarties pasirašymo momento. Pagal šios sutarties 4.5 punktą AB „Klaipėdos gelžbetonis" patvirtino, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos yra gavęs raštišką šios institucijos sutikimą išnuomoti žemės sklypą naujajam savininkui Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka (T.1, b.l. 56 – 57). Pagal atsakovo pateiktos Finansinio lizingo sutarties nr. LN2003-062667, pasirašytos tarp UAB „VB lizingas“ ir UAB „Stirasta“ (klientas) (T.1, b.l. 58-63), 6.1. punktą klientas įgyja teisę naudotis Turtu nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo momento; 8.1.11 ir 8.1.18 punktus, atsakovas įsipareigojo per vieną mėnesį nuo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos savo vardu sudaryti Turtui (administraciniam pastatui) priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį bei pateikti šios sutarties nuorašą VB lizingui bei, esant VB Lizingo raštiškam pareikalavimui, pateikti valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus; pagal sutarties 12.1 punktą, nuo turto nuosavybės teisės perėjimo VB Lizingui, remiantis pirkimo – pardavimo sąlygomis momento, visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo – perdavimo kliento nuosavybėn akto (ar kito dokumento, kuris yra pakankamas pagrindas įregistruoti turtą bei kliento nuosavybės teisę į jį nekilnojamojo turto registre) pasirašymo momento Turtas nuosavybės teise priklauso VB lizingui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, plotas 18,1076 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, šiame žemės sklype yra administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas, 437,00 m²., nuosavybės teise priklausantis AB „SEB lizingas“ nuo 2005-12-07, su UAB „Stirasta“ sudaryta pastato nuomos sutartis (T.1, b.l. 7 – 13, T.2, b.l. 57 – 80, 89 – 110).

Atsižvelgdamas į tokias nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad būtent trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ žemės naudojimo teisė atsirado sandorio pagrindu, jis žemės naudojimo teisę (naudotojo statusą) įgijo kartu su įsigytais pastatais (LR CK 6.394 straipsnis). todėl jis Žemės įstatymo prasme yra ginčo žemės sklypo naudotojas.

Šios išvados nepaneigia ieškovo ir trečiųjų asmenų nurodoma aplinkybė dėl atsakovui finansinio lizingo sutartimi yra įgyta administracinio pastato, kuris yra ginčo žemės sklype, naudojimosi teisė. Valstybinės žemės nuomininkas pagal LR CK 6.553 straipsnį turi teisę subnuomoti žemę tik gavęs nuomotojo sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. UAB „Gazolita“, bylos Nr. 3K-3-452/2004), o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo būtų sudarę ginčo žemės sklypo subnuomos sutartį, atitinkančią įstatymų nustatytus reikalavimus, taip pat reikalavimą gauti nuomotojo sutikimą. Be to, nesant tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo ginčo žemės sklypas būtų perduodamas trečiajam asmeniui, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuomos teisiniai santykiai nuomininkui sukuria ne tik pareigą mokėti nuomos mokestį, tačiau ir teisę naudotis išnuomotu daiktu tam tikrą sutartą laiko tarpą, o ši teisė gali būti ginama įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai ginčo žemės sklypas nėra tinkamai perduotas atsakovui, nėra nuomininko sutikimo dėl subnuomos, taip pat nėra žemės nuomos ir subnuomos sutarčių, atsakovas neįgyja ginamos teisės naudotis žemės sklypu, kuri kartu lemtų ir pareigą mokėti nuomos mokestį.

Aplinkybė, kad trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“, jo teigimu, faktiškai nenaudoja ginčo žemės sklypo, neeliminuoja jo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso ir nepaneigia pareigos mokėti žemės nuomos mokestį. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-377/2010). Atsakovo ir trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ sudaryta finansinio lizingo sutartis neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes sutartyje neaptariamas žemės naudojimo klausimas, o pagal imperatyviąsias teisės aktų nuostatas žemės naudotoju laikytinas trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“.

Teismas ieškovui siūlė tikslinti ieškinį, pateikti papildomus įrodymus teismo posėdžio metu prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, tačiau ieškovas teismo siūlymu nepasinaudojo.

Dėl naudojamo žemės sklypo ploto.

Ieškovas faktiškai atsakovo nuomojamą žemės sklypo plotą įrodinėja, iš viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išminusuojamas išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą ir likusį valstybinės žemės sklypo plotą padalindamas, atsižvelgiant į pastatų, kurie patenka į neišnuomotą valstybinės žemės sklypo plotą, užstatymo plotą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo nuomojamo pastato užstatymo plotas yra 612 m², nuo 2003 m. atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis už 0,5473 ha, 2005 m. perskaičiuota į 0,4065 ha, nuo 2009 m. į 0,8564 ha.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011). Taigi išvada dėl žemės sklypo poreikio jame esantiems pastatams eksploatuoti turi būti daroma vertinant įrodymus pagal pirmiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, administracinio pastato užstatytas plotas 437 m², tai yra, 0,0437 ha. Kitų įrodymų apie administracinio pastato, kurio nuomininkas yra atsakovas, užstatymo plotą nepateikta, todėl laikytina, kad užstatymo plotas yra 0,0437 ha.

Pagal Žemės reformos įstatymo 22 str. 1 d. Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, detalusis planas neparuoštas, pagal teismo posėdžio metu pateiktą 2010-11-18 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-97-258/2010 rezoliucinės dalies 2.2. punktą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo pradėti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūras ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos ir atlikti planavimo organizatoriui priskirtas funkcijas, laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei teritorinio planavimo poįstatyminiuose aktuose nustatytos tvarkos bei terminų. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo suteikti informacijos apie teismo sprendimo vykdymą.

Be to pagal 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 (išdėstytas nauja redakcija 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 iki 2011-05-04) ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.11 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.

Ieškovas neįrodė teismui, kad administracinio pastato tinkamai eksploatacijai užtikrinti yra reikalingas plotas, pagal kurį yra skaičiuojamas valstybinės žemės mokestis administracinio pastato nuomininkui, taip pat nepateikė patvirtintos metodikos, pagal kurią yra šiuo atveju apskaičiuotas naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas, nepateikė teismui įrodymų apie žemės vertę paskaičiuojant žemės nuomos mokestį (LR CPK 178, 185 str.).

Konstatuotina, kad ieškovo nurodytas atsakovo naudojamas žemės sklypo plotas nepagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, žemės sklypas, skirtas pastatui eksploatuoti nesuformuotas, ieškovas nesilaikė Žemės reformos įstatymo, taip pat 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatų.

Tol kol nebus suformuotas žemės sklypas, skirtas administraciniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, eksploatuoti, paminėto pastato savininkas turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinę žemę, lygią pastato užstatymo plotui, tai yra, 437 m² ( 0,0437 ha).

Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus ieškovo ieškinys netenkintinas (LR CPK 45, 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str.).

Pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1000,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stirasta“ naudai 1000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.