Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečiui, 9 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² str.,

nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. 2012-01-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 204059 už tai, kad jis 2012 m. sausio 22 d., 11⁵⁰ valandą, Kretingos m., Žemaitės al., vairavo transporto priemonę- automobilį „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinių teisės pažeidimų kodekse 129 straipsnyje numatytą pažeidimą ir nėra informacijos apie šios nuobaudos įvykdymą. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. apie įvykį nieko nepaaiškino. Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad 2012-01-22 10:30 val. būdamas išgėręs 1 litrą alaus, grįžo namo apie 11:00 val. ir pamatė vonios kambaryje savo tėvą R. K., g. 1960 m., kuriam buvo prakirsta kakta, kuri kraujavo. Tėvui R. K. pasijutus blogiau, jis būdamas susijaudinę, dėl savo tėvo sveikatos, nesvarstė galimybės iškviesti medikus, ar pasinaudoti taksi paslaugomis, jį nuvežant į ligoninę, pats vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atvažiavus į Kretingos m., esančią ligoninę, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie patikrinę dokumentus, bei jo girtumą, nustatė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis neginčija, tačiau mano, kad jo padarytas pažeidimas padarytas neteisingai kvalifikuotas pagal ATPK 130² str., nes jis pirmiau paskirtą baudą už pažeidimą ATPK 129 str. yra sumokėjęs ir jai yra praėję daugiau nei vieneri metai. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. R. K. atstovas advokatas R. Lupeika teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. padarytas pažeidimas atitinka požymius pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. ir jo veika turėtų būti perkvalifikuota bei teigė, kad R. K. veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K., g. 1960 m., kuris yra asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tėvas parodė, kad jis 2012-01-22 d. ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, eidamas savo namų kieme, būdamas neblaivus, paslydo ir nukrito, ko pasėkoje prasiskėlė kaktą, kuri kraujavo. Grįžęs į namus, jis vonios kambaryje mėgino sustabdyti kraujavimą, tačiau jam nepavyko ir tai pamatęs jo sūnus R. K., nutarė jį nuvežti į ligoninę, kad būtų suteikta medikų pagalba. Ar sūnus buvo neblaivus jis nežino. Kodėl sūnus nekvietė medikų, ar nepasinaudojo taksi paslaugomis, jis paaiškinti negali. Atvykus prie ligoninės, iš karto priėjo policijos pareigūnai, o jis pats nuėjo į ligoninės priimamąjį, kur jam penkiolikos minučių eigoje buvo suteikta medicininė pagalba, susiūta kakta ir jis išleistas namo. Išėjęs į laiką sūnaus nerado, todėl namo parėjo pėsčiomis. Dėl sužalojimo masto nustatymo pas teismo medikus nesikreipė. Nurodė, kad šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau teismui jo pateikti neturi. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. V. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VP skyriaus patrulių būrio patrulis, parodė, kad jis 2012-01-22 patruliuojant kartu su patruliu E. L. ir patruliu Monkumi pastebėjo Vilniaus gatve Kretingos m. išsukantį automobilį iš Pabrėžos g. Kretingos m., kurio važiavimas sukėlė įtarimų, nes buvo užvažiavęs ant borto. Jiems pasivijus automobilį „Audi 90“ prie Kretingos ligoninės Žemaitės al., nustatė, kad automobilį vairavo neblaivus R. K., g. 1989 m., kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Matė, kaip iš automobilio išlipo keleivis, kuris buvo akivaizdžia neblaivus su sužalota kakta ir pats nuėjo į ligoninės priimamąjį be niekieno pagalbos. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. atsisakė nuo paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad savo neblaivumą tikrinsis atlikdamas kraujo tyrimą. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2012-01-22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais - nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,82 promilių ir kitais bylos dokumentais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pažeidėją R. K. vairavus automobilį. Ši aplinkybė tiesiogiai patvirtinama policijos pareigūnų K. M., E. L., E. V. 2012-01-22 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2012-01-22 d. 11⁵⁰ val. Kretingos m. Žemaitės al. sustabdytas automobilis „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pažeidėjas ir nuo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišlia kalba, patikrinus alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pakartotiniu tikrinimu, jam nustatytas (0,75 promilių girtumas). Teismui pateiktas 2008-05-30 mokėjimo kvito patvirtinta kopija, kuri patvirtina, kad R. K. 2008-05-30 sumokėjo 4000,00 Lt baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šis kvitas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. 2008 m. gegužės 29 d. nutarimu nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. padarymą 4000,00 Lt dydžio bauda, šią baudą sumokėjo sekančią dieną po nutarimo priėmimo, todėl laikytina, kad R. K. yra atlikęs jam paskirtą nuobaudą, nes per metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad R. K., g. 1989 m., 2012 m. sausio 22 d., 11⁵⁰ valandą, Kretingos m., Žemaitės al., vairavo transporto priemonę- automobilį „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,82 promilės). Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. pažeidimą. ATPK 130² straipsnis įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius - transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. nutartį byloje Nr. N-444-7275-2009) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato patrulis K. M. 2012-01-22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso (130² )straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Protokole pateiktas R. K. veikos teisinis kvalifikavimas pagal ATPK 130² str. nėra teisingas, nes išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinus visus surinktus įrodymus konstatuotina, kad pažeidėjas nepadarė nurodyto teisės pažeidimo, nes jis transporto priemonę vairavo neblaivus, o jam 2008-05-29d. skirta nuobauda už ATPK 129 str. 1 d. yra įvykdyta 2008-05-30, ir jis per metus laiko pasibaigus nuobaudos vykdymui, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, todėl laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Todėl R. K. veika atitinka požymius pažeidimo, kurie numatyti ATPK 126 str. 1 d. Šiai veikai kvalifikuoti papildomo aplinkybių tyrimo atlikti nereikalinga, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 str. 1 d. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl R. K., g. 1989 m. kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau pažeidėjas mano, kad jo veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). R. K. teigia, kad pavojus grėsė jo tėvo R. K. sveikatai. Teismo posėdyje R. K. g. 1989 m., paaiškino, kad tėvui R. K. g. 1960 m., buvo prakirsta kakta ir žaizda stipriai kraujavo, todėl buvo būtina medikų pagalba. Jautėsi pakankamai gerai, kad galėtų vairuoti, todėl pats nuvežė tėvą į Kretingos ligoninę, kur aikštelėje buvo patikrintas dėl neblaivumo policijos pareigūnų. Tai, kad tėvas R. K. buvo sužalotas ir koks sužalojimo mastas, teismui nepateikė tai patvirtinančių duomenų (Teismo medicinos specialisto išvados). Šią aplinkybę vienodai nurodė ir R. K. tėvas R. K., duodamas parodymus teisme. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. K. gim. 1989 m. sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį buvo apie 11:50 val., jo tėvas R. K. susižalojo kaktą iki 11:00 val. Tokiu būdu matyti, kad R. K. iškart po sužalojimo į sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo vežamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad nepateikti įrodymai dėl R. K., g. 1960 m., sužalojimo masto, bei, tai, kad jis pats išlipęs iš automobilio be niekieno pagalbos nuėjo į ligoninės priimamąjį ir iš karto po jam suteiktos medikų pagalbos, jis pats pėsčiomis parėjo namo, net ir įvertinus tai, kad dėl didelio kraujavimo sužalojimas galėjo atrodyti rimtesnis, nei iš tiesų buvo, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistavo objektyvi būtinybė R. K. pačiam vežti tėvą į ligoninę, žinant, kad yra neblaivus. P. R. K. ir jo tėvo R. K. nurodomas sužalojimo aplinkybes, R. K. , g. 1960 m. buvo susižalojęs ne nuošalioje vietoje, o namuose. Tačiau kodėl į susižalojimo vietą neiškvietė nei greitosios pagalbos ir neprašė, kad juos iškviestų namuose buvęs sūnus ir jo sugyventinė, įtikinamai paaiškinti negalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad R. K. sveikatai grėsė pavojus ir kad šis pavojus buvo realus bei akivaizdus, ir būtent tokį pavojų esant suvokė ir R. K., g.1989 m. Taip pat įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, kad jei ir būtų grėsęs pavojus R. K., g. 1960 m. sveikatai, tai jį būtų buvę galima pašalinti kitomis priemonėmis. Visų pirma, pažeidėjas turėjo galimybę iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba taksi. Todėl pažeidėjas, turėdamas net kelias alternatyvas, pasirinko tą, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas. Pažeidėjas taip pat teigia, kad jo padarytas pažeidimas nelaikytinas pavojingu ir galėjusiu sukelti sunkias pasekmes. Toks R. K., g. 1989 m. teismo posėdžio metu nurodytas argumentas atmestinas, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis už automobilio vairo sėdo būdamas neblaivus. Tokie R. K. gim. 1989 m. veiksmai laikytini ypač pavojingais. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl to, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas girtumo laipsnis, yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams. Atsižvelgiant į išdėstytą R. K. skirtina ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimumui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str., 126 str. 1., 284 str. 2 d. 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė

pripažinti R. K. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti nuobaudą 1200 Lt baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones 1 metus ir 3 mėnesius. Bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas SWEDBANK (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, - jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana NavickienėSu nutarimu susipažinau, nutarimo kopiją gavau: R. K.