Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja J. S. 2015-08-30 surašė T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-36996783-15, kuriame nurodė, jog T. B. 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 13:59 val., Užupio g. 10, Vilniuje, būdamas neblaivus (2,72 alk. promilės) spardė šunį. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 90 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog vaikščiojo Užupyje su dviem šunimis (samojedu ir japonų špicu). Ėjo su šunimis pro Užupio kavinę, palei upelį, išlindo kažkoks žmogus ir pasakė: „ką čia šunis muši“ ar kažką tokio pasakė. Taip ir nesuprato, kas ir prie ko. Sakė, kad iškvies policiją. Pasakė jam, kad kviestų, jeigu jau taip yra. Teismui jis pateikė aiškius įrodymus, tai yra pažymą iš veterinarijos klinikos, kad jo šunys neskriaudžiami ir nemušami. Jis su šunimis nuvyko į veterinarijos kliniką, kai jį iškvietė policija, taip bandė policijai įrodyti, kad tikrai savo šunų nemušė. Įvykio metu buvo neblaivus, bet savo šunų jis tikrai nemušė.

T. B. 2015-08-22 rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės.

Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo „Užupio“ restorane, priešais „IKI“ parduotuvę, buvo maždaug apie 13 val., tuo metu nebuvo klientų, ir jis žiūrėjo pro duris, matė, kaip išėjo vyriškis, tiksliai nepasakys, iš kur, galbūt iš restorano ar iš „IKI“ parduotuvės, tiesiog ėjo pro tą vietą, pro „IKI“ parduotuvę, Užupio gatve, vedė baltą šuniuką, veislės nežino, ir tiesiog kažkaip už kažką jam spyrė. Toliau nematė, tas vyriškis tiesiog nuėjo toliau, šuniukas kažkiek dar cypė, klykė. Atėjo jo kolega, pasakė jam, kad vyriškis spyrė šuniukui. Kolega jam pasakė, kad „einam, pažiūrėsim, kas ten yra“. Buvo dar kažkoks vaikinas ir jie trise priėjo prie vyriškio, paklausė, kokios problemos, kodėl šuniuką spardo. Vyriškis atsakė, kad čia ne jų reikalas, kad čia jo šuo, ką nori, tą daro. Tada jį iškvietė į darbą, o su tuo vyru liko kolega Lukas, kas toliau buvo, tiksliai nežino. Kolega Lukas iškvietė policiją, atvažiavo policija, jis davė parodymus. Jis asmeniškai matė tik vieną tą smūgį šuniukui, kolega L. yo nematė. Šiaip buvo du šunys, iš pradžių buvo vienas didelis šuo, kur jis dingo, nežino, o įvykio metu vyriškis vedėsi su pavadėliu tą mažą šuniuką ir jam spyrė.

P. L. 2015-08-31 rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės.

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2015-08-22, 15.15 val., T. B. nustatytas 2,72 prom. girtumas.

P. L. 2015-08-22 pareiškime nurodyta, jog 2015-08-22, apie 13 val., Užupio g. 10 vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsią dryžuotą maikutę, šortus, vedėsi su savimi šunį mažiuką ir buvo pastebėtas, kaip prieš jį smurtauja, spardydamas jį koja bent kelis kartus, šuniukas smarkiai klykė, nes įtariama labai kentėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 3-iojo būrio patrulio A. S. 2015-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-22, apie 13.59 val., patruliuodamas kartu su vyresniąja patrule A. B.-S. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu Užupio g. 10 vyras spardo savo šunį. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko P. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad asmuo apie 40 metų, dryžuotais marškinėliais spardė kojomis savo šunį. P. L. nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. B., gim. 1975-09-06, kuris spardė šunį. Minėtas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 3 PK kartu su pareiškimu apie 14.35 val.

Iš gyvūno registracijos paso matyti, jog balto Japonų špico savininkas yra T. B., taip pat, kad šis šuo yra vakcinuotas nuo pasiutligės.

VšĮ Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo F. L. 2015-09-02 išduotoje pažymoje Nr. 15-34 nurodyta, jog 2015-09-02 pilietis T. B. pristatė klinikinei apžiūrai du šunis: samojedų veislės kalė, baltos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); japonų špicas veislės kalė, baltos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus jokių odos pažeidimų (įdrėskimų, mėlynių, nuplikimų, žaizdų ir t. t.) neaptikta. Samojedų veislės kalė šiuo metu rujoja.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 90 straipsnio 1 dalį T. B. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 90 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus ir kiti toliau išvardinti veiksmai.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Tokiais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ir ar dėl to padarymo tas asmuo kaltas (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo P. L. paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad jų visuma nepatvirtino T. B. pareikšto kaltinimo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. L. nurodė, jog matė, kaip vyriškis, eidamas pro jo darbo vietą, vedėsi su pavadėliu mažą baltą šuniuką ir tiesiog kažkaip už kažką jam spyrė, po ko šuniukas kažkiek cypė, klykė. Teismui nepakanka šio liudytojo paaiškinimų, kad galima būtų padaryti kategorišką išvadą, jog T. B. spardė šunį, tokiu būdu jį sužeisdamas, tai yra, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, kadangi liudytojas P. L. nenurodė, į kurią konkrečiai vietą šuniukui buvo spirta, nenurodė, kad šuniukas po vyriškio veiksmų būtų kažkaip sužeistas, be to, šio liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu skiriasi nuo jo rašytinių paaiškinimų, skirtingai nurodomos esminės įvykio detalės. Iš karto po įvykio, 2015-08-22, policijai rašytame pareiškime P. L. nurodė, jog pastebėjo, kaip vyriškis smurtavo prieš mažą šuniuką, kad vyriškis šuniuką spardė koja bent kelis kartus, šuniukas smarkiai klykė. Vėliau, 2015-08-31 rašytame paaiškinime P. L. nurodė, jog matė, kaip vyriškis su pavadėliu vedėsi mažą šuniuką, jį pavadėliu prisitraukė prie savęs ir spyrė šuniui iš jėgos, šuo garsiai sukaukė. O teismo posėdžio metu P. L. nurodė, jog matė, kaip vyriškis vieną kartą kažkaip už kažką spyrė šuniukui ir vyriškiui nueinant šuniukas kažkiek dar cypė, klykė. Be to, kitų duomenų, patvirtinančių liudytojo P. L. nurodytas faktines aplinkybes apie šuniuko spardymą, byloje nėra. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai netikrino, ar šuo yra kažkaip sužalotas ar sužeistas, jo neapžiūrėjo, tik užrašė liudytojo P. L. paaiškinimus. Byloje nėra jokių duomenų, tai yra veterinarijos gydytojo pažymos ar kito dokumento, apie tai, ar T. B. priklausantis šuo 2015-08-22 buvo sužalotas, kokie sužalojimai jam tą dieną buvo padaryti. Priešingai, T. B. pateikė teismui Všį Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo F. L. pasirašytą pažymą, kad apžiūrėjus T. B. priklausančius du šunis jokių odos pažeidimų (įdrėskimų, mėlynių, nuplikimų, žaizdų ir t. t.) neaptikta. Nors ši pažyma išduota praėjus daugiau nei savaitei po nagrinėjamo įvykio, tai yra 2015-09-02, tačiau, kaip minėta, jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad T. B. priklausančiam šuniui 2015-08-22 buvo padaryti kažkokie sužalojimai, į bylą pateikta nėra. Taigi pagrindo netikėti T. B. paaiškinimais, kad jis savo šuns nemušė, teismas neturi.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. padarė ATPK 90 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra, jog žiauriai elgėsi su gyvūnu. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog T. B. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl T. B. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną T. B. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.