Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1446-259/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-13
Bylos Nr.
e2S-1446-259/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02680-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
I. M. R.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1446-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02680-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.;3.3.2.5.;3.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei I. M. R., trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-121-584/2016, ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei I. M. R. dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 678,37 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir 38 Eur žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 241,37 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, trečiojo asmens J. J. naudai.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės I. M. R. apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteista 241,37 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, ir priteisė iš atsakovės trečiojo asmens naudai 238,96 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje.2017 m. kovo 14 d. teisme gautas atsakovės I. M. R. prašymas (pavadintas skundu) sustabdyti vykdomojo rašto Nr. 2-121-584 vykdymą kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nurodė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nesulaukus termino, kai galima paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės skundą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat CPK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjo rezoliucija, kuria jis išsprendžia procesinius klausimus, neskundžiama. Teisėjo rezoliucija dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat neskundžiama. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad išduotas vykdomasis raštas negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl atsakovės skundą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalie 3 punkte numatytu pagrindu.Teismas taip pat nurodė, kad vykdymo veiksmų sustabdymą numato CPK 625-627 straipsniai, kuriuose nurodyta, jog šiuos klausimus sprendžia sprendimą vykdantis antstolis. Todėl teismas sprendė, kad šioje dalyje atsakovės skundas atsisakytinas priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė I. M. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti vykdomojo rašto Nr. e2-121-584 vykdymą. Apeliantė nurodo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nesulaukus termino, kai galima paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tuo teismas pažeidė jos teises ir Konstitucinio Teismo nuostatas. Apeliantės nuomone, vykdomąjį raštą išduoda ir atšaukia teismas. Be to, ji registruotu laišku išsiuntė antstoliui raštą, kurį jis atsisakė priimti. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė teisingas išvadas ir nepažeidė įstatymų, o atsakovės atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo išvadų ir nutarties motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. M. R. skundą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu priteisė iš atsakovės I. M. R. ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 1 678,37 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir 38 Eur žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovės 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 241,37 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, trečiojo asmens J. J. naudai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistos išlaidos, susijusių su advokato atstovavimu byloje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal jos rašytinį pareiškimą išdavė vykdomąjį raštą. 2017 m. kovo 14 d. atsakovė pateikė teismui prašymą (pavadintas skundu) sustabdyti vykdomojo rašto vykdymą. Iš apeliacine tvarka skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog pirmosios instancijos teismas šį atsakovės pateiktą procesinį dokumentą – skundą, pripažino atskiruoju skundu dėl teisėjos rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą, ir atsižvelgdamas į tai, kad išduotas vykdomasis raštas negali būti apeliacinio apskundimo objektu, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės skundą (prašymą) atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai šioje nutartyje nurodė atsisakymo priimti atsakovės skundą (prašymą) pagrindą bei motyvus, tačiau spręstina, jog teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nei savo pradiniame skunde (prašyme), nei atskirajame skunde, nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės 2017 m. kovo 14 d. teismui pateiktą skundą (prašymą) prilygino atskirajam skundui dėl teisėjos rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą. Kaip matyti iš šio atsakovės skundo (prašymo) turinio, atsakovė, teigdama, jog vykdomasis raštas byloje buvo išduotas nepasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, faktiškai siekia, kad būtų sustabdytas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, pagal kurią teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos atveju, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sudaro vieną visumą teismo procesinio sprendimo, kuris sukuria šalims tam tikras teises ir pareigas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d., po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusio sprendimo pagrindu pagal ieškovės rašytinį pareiškimą turėjo pagrindą 2016 m. lapkričio 23 d. išduoti vykdomąjį raštą, o ieškovė (išieškotoja) pateikti jį vykdymui antstoliui. Tiek atsakovės pradiniame prašyme, tiek atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nepasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, neteikia pagrindo patenkinti atsakovės prašymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas galimas kasacinio skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų. Pažymėtina, kad kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).Be šios nutarties 16 punkte aptarto atvejo, kuomet tik kasacinės instancijos teismas turi teisę sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo vykdymą, CPK taip pat yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. išieškojimas, vykdant teismo sprendimą, gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 2 dalis), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko nepateikia jokių duomenų, jog dėl teismo sprendimo, pagal kurį yra išduotas nagrinėjamoje byloje vykdomasis raštas, būtų pateiktas (priimtas) kasacinis skundas ar prašymas atnaujinti procesą, be to, nei iš atsakovės prašymo (skundo) turinio, nei iš jo priedų nenustatyta, kad būtų pateiktas antstoliui skundas dėl jo procesinių veiksmų ar tokių veiksmų neatlikimo CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas pirmosios instancijos teismui prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus nepatenka į CPK numatytų atvejų sąrašą, kuomet teismas gali sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, dėl ko teismas turėjo tokį prašymą atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas