Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį, kad atliekant nušalinimo procedūrą pareigūnui buvo pasiūlytas ir kitas darbas, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, tačiau pareiškėjui nesutikus, darbdaviui neliko kito pasirinkimo, kaip nušalinti pareigūną nuo pareigų, t. y., pareigūnas nebuvo įleistas į Mažeikių OPGV patalpas ir nedelsdamas paliko darbo vietą.

Paaiškina, kad atliekant nušalinimo procedūrą būtina atlikti eilę veiksmų, įskaitant, bet neapsiribojant, tiesioginio vadovo tarnybinio pranešimo surašymą, galimybių dirbti kitą darbą ar nuotoliniu būdu įvertinimą, Įsakymo parengimą, suderinimą, pasirašymą, registravimą. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas dėl objektyvių priežasčių nebuvo pasirašytas iki pareigūnas nušalinimo dienos ryto, t. y. iki pareigūnas paliko darbo vietą. Pažymi, jog imperatyvios teisės aktų nuostatos draudžia darbdaviui leisti dirbti darbuotojui, nepasitikrinusiam dėl Covid-19 ligos, ir toks leidimas ne tik pažeistų nustatytą reglamentavimą, bet sukeltų pavojų kitų darbuotojų saugumui, sveikatai bei gyvybei, todėl pareigūnas, prieš jam paliekant tarnybos patalpas, nebuvo ir negalėjo būti pasirašytinai supažindintas su Įsakymu, o apie tokį sprendimą aiškiai ir nedviprasmiškai nušalinimo momentu buvo informuotas žodžiu. Departamento direktoriaus įgaliotam asmeniui pasirašius įsakymą A. K. nebuvo Mažeikių OPGV patalpose, pasirašytinai jį supažindinti su Įsakymu nebuvo objektyvių galimybių. 2021 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, š. m. rugpjūčio 7-8 d. pareiškėjui buvo poilsio dienos (nebuvo tarnyboje), todėl su Įsakymu buvo supažindintas rugpjūčio 9 d., jam atvykus į tarnybos vietą.

Nurodo, jog tikrovės neatitinka ir pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo grįžimo į tarnybą rugpjūčio 9 d. Pareiškėjui atvykus į tarnybos vietą rugpjūčio 9 d. 8 val., į Mažeikių OPGV patalpas jis nebuvo įleistas ir tik apie 15.30 val., jam pateikus neigiamą Covid-19 ligos testo rezultatą, pareiškėjui buvo leista tęsti tarnybą.

Pareiškėjas pats neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas susipažinti su Įsakymu, priešingai, su įsakymu atsisakė susipažinti, kai Įsakymas jam buvo pateiktas.

Pažymi, jog skunde privalomas periodinis testavimas nepagrįstai tapatinamas su privalomu periodiniu profilaktiniu sveikatos patikrinimu.

Sveikatos patikrinimai, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui, priešingai nei sveikatos patikrinimai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, yra apmokami ne darbdavio, jie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir yra numatytas tik sveikatos patikrinimų (bet ne jiems sugaišto laiko) apmokėjimas.

Nurodo, jog teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbdaviui nenustato pareigos organizuoti šių sveikatos patikrinimų ir neįpareigoja atlyginti darbuotojams išlaidų, susijusių su šių sveikatos patikrinimų atlikimu.

2021 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. 1-436 aiškiai nurodyta, kad darbuotojai turi pasitikrinti savarankiškai. Kitų klausimų, t. y. kuriose vietose, kokios rūšies privalomus testus būtina atlikti, reglamentavimas nėra priskirtinas Departamento direktoriaus kompetencijai, tačiau šie klausimai yra aiškiai ir nedviprasmiškai sureguliuoti kitų institucijų pagal kompetenciją priimtuose teisės aktuose. Akcentuoja, kad Departamento direktoriaus įsakyme negali būti nustatyta kitaip, nei nustato aukštesnės galios teisės aktai. Departamentui nėra suprantami pareiškėjo skundo teiginiai dėl Departamento Įsakymo neišsamumo ir informacijos trūkumo (kokia informacija pareiškėjui nebuvo žinoma, suteikta ar prieinama ir kokios informacijos trūko). Be to, iš pareiškėjo skundo konstatuojančių teiginių, atsisakymo testuotis motyvų dėstymo ir kitų pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjas yra pakankamai teisiškai išprusęs, kad sugebėtų perskaityti ir suvokti Departamento direktoriaus bei kitų institucijų išleistų teisės aktų nuostatas bei suprastųjų privalomumą.

Pažymi, kad analogiška darbuotojų savarankiško testavimosi praktika yra taikoma ir kitose valstybės institucijose, taip pat vidaus reikalų sistemos įstaigose, tačiau tokių ar panašių problemų, kai darbuotojas nesugeba užsiregistruoti testavimui, surasti testavimo punkto ar susiplanuoti testavimosi laiko, nekyla.

Nurodo, jog skundo teiginiai, susiję su asmens duomenų apsauga, nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, tačiau atsakovas pažymi, kad Departamentas asmens duomenis tvarko vadovaudamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, todėl nustatyti atskirą asmens duomenų tvarkymo tvarką kiekvienu atskiru atveju nėra tikslinga, racionalu ir toks reglamentavimas būtų perteklinis.

Teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus Departamento darbuotojai yra įpareigoti tyrimo dėl Covid-19 ligos atsakymą pateikti tiesioginiams vadovams, t. y. darbuotojų nėra reikalaujama dokumento, patvirtinančio Covid-19 ligos testo rezultatus, siųsti ar kitaip jį perduoti tiesioginiams vadovams, pakanka parodyti testo rezultatą ar patvirtinimą, kad darbuotojas neserga užkrečiamąją liga, todėl šituo aspektu klausimai dėl asmens duomenų apsaugos nėra aktualūs.

Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjo pateikti bendro pobūdžio pamąstymai dėl proporcingumo principo nėra sietini su šio ginčo sprendimu, t. y. įstatymo leidėjo, o ne Departamento valia darbuotojai, laiku neatlikę Covid-19 testo, privalo būti nušalinami, ir Departamentas šiuo atveju neturi diskrecijos priimti kitokį sprendimą, nei reikalaujama Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundo 29 punkte pats paneigia skundo argumentus, kuriais grindžia skundo reikalavimą, visgi pripažindamas, kad: „darbdavys, dėl naujai priimtų teisės aktų spragų, buvo atleistas nuo pareigos vykdyti pareigūnų sveikatos patikrinimus, taigi, tokios pareigos neturėjo“.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. atvyko į tarnybą ir nepateikė privalomai tuo metui taikomo periodinio profilaktinio tyrimo rezultato nuo Covid-19 ligos.

2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas Departamentui pateikė Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog jis nesutinka ir atsisako, kad jam būtų atliekamas testas ar tyrimas dėl koronoviruso infekcijos (Covid-19) su intervencija į jo kūno vidų per nosiaryklę. Taip pat pažymima, jog pareiškėjas sutinka, kad Covid-19 jam būtų atliktas tik kraujo ar seilių tyrimas ir tik tuo atveju, jei tyrimo reikalauja įmonės/ įstaigos vadovas, ir su ta sąlyga, kad tyrimų išlaidas pilnai apmoka įmonė/ įstaiga. Pažymi, jog šiuo metu yra sveikas, neturi kosulio, slogos, temperatūros ir kitų Covid – 19 ligos požymių jis nėra suinteresuotas savo lėšomis darytis Covid- 19 tyrimo, juolab, kad nėra įmonės/ įstaigos aiškių nuostatų, kuriuose remiantis konkrečiu įstatymu, raštiškai išdėstyta Covid – 19 testavimo ir apmokėjimo tvarka. Taip pat pareiškėjas Tarnybiniame pranešime nurodo, jog atsisako 1 – osios komandos viršininko G. Ž. pasiūlyto dieninio darbo prie gesintuvo pildymo, kadangi neturi tokio darbo patirties bei kompetencijos jam tinkamai atlikti (toliau – ir Pareiškėjo tarnybinis pranešimas).

Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1 – osios komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas T. G. surašė Tarnybinį pareiškimą (toliau – ir Tarnybinis pareiškimas), kuriame nurodoma, jog 2021 m. rugpjūčio 5 d. 8. 00 val. pamainų pasikeitimo metu pareiškėjas nepateikė privalomai taikomo periodinio profilaktinio tyrimo rezultato nuo Covid-19 ligos. Pareiškėjas atsisako profilaktiškai tikrintis ar neserga Covid-19 ir ateityje. Pareiškėjas dėl asmeninių priežasčių atsisakė pasirašyti Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. I-436 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga Covid-19 liga“, nors kaip ir visi Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1 – osios komandos 1-osios budinčios pamainos pareigūnai buvo supažindintas su šiuo įsakymu. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog siūloma pareiškėją nušalinti nuo tarnybos nedelsiant. Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog pokalbio su pareiškėju metu dalyvavo vyresnysis ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos puskarininkis T. B. (parašas) bei ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis K. F. (parašas). Taip pat nurodoma, jog pareiškėjas nušalinamas nuo tarnybos nuo 9.00 val.

2021 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio (pridedama) duomenimis, š. m. rugpjūčio 7 - 8 dienomis pareiškėjui buvo poilsio dienos (nebuvo tarnyboje), 2021 m. rugpjūčio 9 d. 8.00 val. pareiškėjas atvyko į tarnybą. Pareiškėjui periodinis profilaktinis tyrimas nuo Covid-19 ligos buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.00 val. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo supažindintas su ginčijamu Įsakymu.

2021 m. rugpjūčio 9 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. TE-4-45 pareiškėjas buvo grąžintas nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. 15.30 val. į tarnybą.

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti teisės aktai. Minėto įstatymo paskirtis, be kita ko, yra nustatyti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas (įstatymo 1 straipsnio 3, 4 punktai). Šio įstatymo 25 straipsnyje yra įtvirtintos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Sveikatos patikrinimų tikslas yra įvertinti, ar darbuotojo sveikatos būklė leidžia jam dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis yra nustatytos profilaktinių sveikatos patikrinimų rūšys, sveikatos patikrinimų tvarkos (sveikatos patikrinimo pobūdis, mastas, periodiškumas, gydytojai specialistai, atliekantys šiuos tikrinimus ir pan.) (sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos priežiūrą ir su tuo susijusias socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas, teisės akto redakcija, galiojusi ginčo Įsakymo priėmimo metu) devintasis skirsnis. Statuto 58 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų; 4 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais. Įgyvendinant Statuto 58 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. birželio 16 d įsakymu Nr. 1V-230 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše detaliai reglamentuota periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų, kurių apimtis ir turinys nustatytas Statuto 58 straipsnyje, organizavimo ir atlikimo tvarka, sveikatos patikrinimų mastas ir periodiškumas (Aprašo 1 ir 2 priedai). Šių privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tikslas yra sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat laiku nustatyti ligas ar sveikatos sutrikimus, susijusius su vidaus tarnyba, kad būtų laiku taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės bei teisės aktuose įtvirtintos socialinės garantijos. Pažymėtina, jog sveikatos patikrinimai yra tiesiogiai susiję su pareigūno teise ir galimybe vykdyti pareigūno pareigas bei su darbdavio pareiga užtikrinti saugias pareigūno darbo sąlygas. Taigi, tiek Vidaus tarnybos statutas (58 straipsnis), tiek Aprašas įtvirtina pareigūnų privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, kurių pagrindinis tikslas yra įvertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė leidžia jiems eiti atitinkamas pareigas.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.

Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 “Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo” (toliau – Nutarimas).

Nutarimu nustatytos tvarkos 10 punktas nustato, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad šiame teisės akte nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, o 5 punkte nurodyta, kad darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Nutarimu yra patvirtinti du atskiri darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašus, o kiekvienam sąrašui yra patvirtinta atskira sveikatos tikrinimosi tvarka.

Pažymėtina, jog pagal Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, darbuotojų, dirbančių šiame sąraše nurodytus darbus, sveikatos patikrinimai atliekami nuolat, nepriklausomai nuo to, ar yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad išlaidas už šiuos periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už šiems sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai reglamentavo, jog darbuotojams, dirbantiems šiame sąraše nurodytus darbus ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, iš darbdavio lėšų kompensuojamos: išlaidos už sveikatos patikrinimus ir apmokėjimas už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkoje.

Lietuvoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui yra taikomas Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka.

Nutarimo 9 punkte numatyta, jog darbuotojai darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus. Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. I-436 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga Covid-19 liga“ 2.1.5 papunktyje numatyta, jog tyrimo dėl Covid-19 ligos atsakymą darbuotojas turi pateikti tiesioginiams vadovams (pasinaudojus savo paskyros http//www.esveikata.lt duomenimis arba pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą). Taigi, atsakovas reikalaudamas iš pareiškėjo parodyti testo rezultatą ar patvirtinimą, kad jis neserga užkrečiamąja liga nepažeidžia teisės aktų nuostatų.

Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas buvo surašytas vėliau, nei jis buvo nušalintas nuo tarnybos, kas pareiškėjo įsitikinimu, reiškia, jog jis buvo nušalintas be teisėto pagrindo, be to, Įsakymas jam buvo įteiktas tik 2021 m. rugpjūčio 9 d., todėl jam nebuvo aiškus jo nušalinimo pagrindas. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – ginčijamo Įsakymo metaduomenų matyti, jog Įsakymo parašo sukūrimo data yra 2021 m. rugpjūčio 5 d., šio dokumento registracijos data – 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog skundžiamą Įsakymą pareiškėjas gavo tik 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tačiau, teismo vertinimu, tiek iš Pareiškėjo tarnybinio pranešimo, tiek iš jo tiesioginio vadovo Tarnybinio pranešimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas suprato priežastis dėl kurių jis 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo nušalintas nuo tarnybos. Be to, ir Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog siūloma pareiškėją nušalinti nuo tarnybos nedelsiant.