Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2011-11-25 · Byla Nr. A2.6.-2412-387/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
A2.6.-2412-387/2011
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-02203-2011-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Pažeidėjas
J. A.
Advokatai
Igoris Manzur
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. A2.6.-2412-387/2011
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02203-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.1;39.2;45.4.4.;45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, išnagrinėjęs J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-04, apie 21.34 val., Architektų g.70, Vilniuje, J. A., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), apgadindamas abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

J. A. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad gal ir galėjo kliudyti kitą automobilį stovėjimo aikštelėje prie Architektų 70 namo , Vilniuje, tačiau kontakto tikrai nepajuto. Tą kartą lijo lietus, apšvietimas buvo blogas. Važiavo atbuline eiga, grojo muzika, tas jis tikrai nieko nepajuto. Tik kitą dieną pastebėjo, kad išdužęs jo vairuoto automobilio posūkio žibintas. Dėl pačio įvykio savo kaltę pripažįsta, tačiau kaip ir minėjo kontakto nepajuto, todėl ir nepasiliko įvykio vietoje. Minėtą dieną jis pavežė merginą, tačiau jos duomenų nežino. Kartu pažeidėjas nurodė, kad yra bedarbis, gyvena su mama iš jos pensijos.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint tokio pažeidėjo aiškinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta bylos medžiaga – tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, nuotraukomis, kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti aplinkybę ar J. A. suprato padaręs eismo įvykį, buvo iškviestas ir apklaustas liudytojas M. P.. Šis liudytojas teisme paaiškino, kad pastatęs savo automobilį labai gerai girdėjo, kad automobilis važiuojantis prie Architektų g. 70 namo, Vilniuje tai daro atbulas ir pagal garsą – dideliu greičiu. Po to liudytojas išgirdo smūgio garsą, kuris buvo stiprus, nes girdėjosi ir jam, stovint už kokių 70-80 m. Atsitrenkęs į stovintį automobilį ir praėjus kuriam tai laiko tarpui automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo AUDI tęsė judėjimą toliau, apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Prie išvažiavimo iš kiemo liudytojas ir priėjo prie šio automobilio bei įsidėmėjo jo numerius. Apie įvykį iš karto pranešė policijai. Priėjęs matė, kad stovintis automobilis buvo apgadintas, mėtėsi stiklo šukės. Į stovintį automobilį buvo atsitrenkta o ne užkabinta pravažiuojant. Liudytojo manymu atsitrenkusio automobilio vairuotojas iš mašinos išlipęs nebuvo. Automobilį vairavo vyras, važiavo vienas.

Teismas tiki ir remiasi šio liudytojos parodymais, laikydamas nustatytu tą faktą, jog J. A. suprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau sąmoningai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Liudytojo M. P. parodymai yra svarbūs ta prasme, kad jais nustatyta, jog J. A. atbulas važiavo dideliu greičiu ir tiesiog atsitrenkė į stovintį automobilį, o ne kliudė jį pravažiuodamas. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn negalėjo nepajusti kontakto, nes susidūręs su kliūtimi jo automobilis sustojo. Tai jog automobilis turėjo sustoti atsitrenkęs į kitą automobilį patvirtina ir stovėjusio automobilio apgadinimai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema (b.l. 2; 5) nustatyta, kad automobiliui Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , suskilo priekinis bamperis, sudaužytas priekinis kairys žibintas. Šio automobilio apgadinimai nustatyti ir byloje esančiomis fotonuotraukomis (b.l. 24-25)

Byloje esančiomis fotonuotraukomis bei transporto priemonės apžiūros aktu (b.l 21-25) nustatyta, kad automobilis Audi 100 valst. Nr(duomenys neskelbtini) taip pat yra apgadintas. Šiam automobiliui nubrozdintas galinis sparnas, galinis bamperis dešinėje pusėje. Įvykio vietoje buvo rasta šio automobilio galinio žibinto šukė (b.l. 15). Ši aplinkybė patvirtina, jog būtent šis automobilis dalyvavo minimame eismo įvykyje, nes pats J. A. pripažino pakeitęs galinio žibinto stiklą. Apgadinimų aukštis atitinka, kas taip pat patvirtina teismo išvadą, jog kontaktas tarp šių automobilių buvo.

Užfiksuoti automobilių apgadinimai yra akivaizdūs, pastebimi ir gana dideli, todėl dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad J. A. turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę.

Teismas atmeta J. A. aiškinimą, kad jis nesuprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį dėl neva blogo oro ir garsiai grojamos muzikos automobilyje. Teismas pripažįsta, kad pagal pateiktus duomenis oro sąlygos nebuvo geros, buvo tamsu, debesuota, nuo 23 val. lijo. Ši aplinkybė (blogas oras) galėjo įtakoti pačio įvykio kilimą. Kita vertus garsi muzika ir nepakankamas matomumas negali būti vertinama kaip aplinkybė patvirtinanti J. A. aiškinimą, kad jis nesuprato ir nepajuto kontakto su kita mašina.

Teismas konstatuoja, kad sužalojimų mastas (smūgio būta stipraus), važiavimo atbulomis greitis (liudytojo parodymais jis buvęs didelis), tai, jog į stovintį automobilį buvo atsitrenkta, o ne užkliudyta, akivaizdžiai parodo, kad kontaktas buvo stiprus ir jo nepajausti buvo neįmanoma.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. A. iš eismo įvykio vietos išvažiavo supratęs, kad galimai sukėlė eismo įvykį - tokiu būdu sąmoningai nepaisydamas eismo įvykio dalyviams nustatytų pareigų, kurias privalu atlikti įvykus eismo įvykiui.

Kelių eismo taisyklės įsakmiai nurodo, kad įvykus kelių eismo įvykiui, jo dalyvis privalo pasilikti įvykio vietoje ir atlikti kitas pareigas, numatytas KET. Šis reikalavimas nėra savitikslis, o tiesiog būtinas siekiant išvengti spekuliacijų kas vairavo transporto priemonę, kokios būklės buvo vairuotojas eismo įvykio metu ir pan.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. A. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes , t.y. veikė tyčia.

J. A. veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai – jis vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo automobilio apgadinimus. Pripažintina, jog vairuotojas elgėsi nerūpestingai, t.y. administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Šio pažeidimo padarymas įrodytas pažeidimo protokolu ir kitais teismo jau aptartais įrodymais.

Pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę teismas daro išvadą, kad J. A. skirtinos minimalios ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str.1d.numatytos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str.1d. 286, 287, 288 str. str. teismas

nutarė:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 Lt ( trys tūkstančiai litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trys) metams.

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt ( vienas šimtas litų) bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirti J. A. galutinę nuobaudą - 3000 Lt ( trys tūkstančiai litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trys) metams.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 57813. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Algimantas Valantinas