Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1A-334-497/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57927-2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
Nuteistasis
J. K., A. M.
Nukentėjusysis
E. Š.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-497/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57927-2018Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai,nuteistojo J. K. gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams, bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju E. Š. bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį nuteistas A. M. apeliacinio skundo nepateikė.

Nuosprendžiu solidariai iš J. K. ir A. M. priteista: VSAT prie LR VRM naudai 1282,40 Eur nuostolių atlyginimas už išmokėtą E. Š. sumą dėl jo kaip pareigūno sužalojimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui 332,08 Eur nuostolių atlyginimas už E. Š. išmokėtą ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoką.

E. Š. civilinis ieškinys dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. nuteistas už tai, kad kartu su A. M. įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. 2018 m. gruodžio 6 d. apie 21.50 val. viešojoje vietoje, šalia UAB „Baltic Petroleum“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), priėjo prie atvažiavusio į degalinę UAB „Baltic Petroleum“, prie oro kompresoriaus sustojusio automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos jaunesniajam specialistui, nukentėjusiajam E. Š., kuris buvo po tarnybos, reiškė pretenzijas dėl nukentėjusiojo E. Š. netinkamų pareigų atlikimo, nukentėjusiajam E. Š. atidarius automobilio priekines durelės, A. M. griebė ranka už tarnybinės striukės ir sudavė vieną kartą į kairįjį skruostą, o J. K. stovėjo nukentėjusiajam už nugaros ir sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, po ko A. M. griebė nukentėjusįjį už kaklo ir bandė pargriauti ant žemės, nukentėjusiajam E. Š. einant link savo automobilio bagažinės, sudavė 3 kartus koja į pilvo sritį, suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 2 kartų ir padarydamas nedidelį lūpos nubrozdinimą ir sprando odos paraudimą, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, grasino fiziniu susidorojimu, necenzūriškai išreikšdami grasinimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti, o byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

1.1 Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes, kad apeliantas, nuosprendyje nurodytoje vietoje ir laiku nukentėjusiajam E. Š., kuris buvo po tarnybos, reiškė pretenzijas dėl netinkamų pareigų atlikimo ir stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, sudavė pastarajam ne mažiau trijų smūgių j galvą.

1.2 Skunde pažymima, kas ne bet kokie antivisuomeniški veiksmai viešoje vietoje vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Pretenzijų reiškimas kokiam nors asmeniui neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje. Kitą vertus, iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų matyti, kad jam rusų kalba ir necenzūriniais žodžiais pretenzijas pradėjo reikšti ne apeliantas, o nuteistasis A. M.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas žinojo, apie ką nuteistasis A. M. ketina kalbėti su nukentėjusiuoju, todėl už pastarųjų pokalbį ir jo turinį jis negali atsakyti.

1.3 Apeliantas laiko neįrodytu, kad jis stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, būtų sudavęs pastarajam ne mažiau trijų smūgių į galvą. Nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad neva apeliantas, stovėdamas jam už nugaros suduodavo smūgius, du kartus tikrai sudavė. Tokie nukentėjusiojo parodymai prieštarauja apelianto parodymams, liudytojų S. N. ir K. S. parodymams, nuteistojo A. M. paaiškinimams. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik išskyrė besimušančius nuteistąjį A. M. ir nukentėjusįjį E. Š.. Šią aplinkybę patvirtino minėti liudytojai, o liudytojas K. S. parodė, kad matė, kaip būtent E. Š. sudavė apeliantui du smūgius ranka.

1.4 Skunde taip pat pažymima, kad teismas apžiūrėjo vaizdo įrašus (dėl karantino gynėjui, parengusiam šį apeliacinį skundą, nebuvo sudarytos galimybės įrašą peržiūrėti) ir nustatė, kad nukentėjusysis eina prie savo automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių, ir nuo šio momento prasideda susistumdymas, kuris matomas įraše iš automobilio plovyklos patalpų (asmenys mojuoja rankomis, kojomis, griebia vienas kitą už drabužių, stumdosi iš vietos į kitą). Iš to darytina išvada, kad šis vaizdo įrašas nepatvirtina aplinkybių, kad apeliantas, stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, būtų sudavęs pastarajam ne mažiau trijų smūgių į galvą. Taip pat įrašas nepaneigia apelianto ir liudytojų parodymų, kad pastarasis bandė išskirti besistumdančius nuteistąjį A. M. ir nukentėjusįjį E. Š..

1.5 Priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, liudytojų M. S. ir A. B. parodymai nepatvirtina įvykio situacijos ir apelianto kaltės, kadangi šie liudytojai atvyko atlikti procesinius veiksmus įvykio vietoje ir tiesiogiai įvykio nei matė, nei dalyvavo jame, tik galėjo persakyti informaciją, kurią gavo iš nukentėjusiojo E. Š..

1.6 Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymai draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis, todėl apeliantas mano, kad turi būti išteisintas, o neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką civilinis ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į nuteistojo J. K. apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) prašo palikti galioti priimtą nuosprendį nepakeistą.

2.1 Atsiliepime nurodoma, kad Tarnyba laiko jog J. K. kaltė yra pilnai įrodyta. Tarnybos nuomone, J. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, prieštaringi, ir turi būti vertinami kritiškai kaip kaltinamojo gynybinė versija. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu, apeliantas prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, .t .y nenorėjo duoti naujų parodymų. Taip pat, aiškino, kad tyrėja surašydama jo parodymus galimai suklydo. Taip pat akcentuotina, kad liudytojai K. S. ir S. N. yra kaltinamųjų pažįstami, o gal net draugai, dėl ko jie galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir teismo metu davė parodymus palankius kaltinamiesiems.

2.2 Civilinis ieškinys pateiktas šioje baudžiamojoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri siejama su tuo, kad Tarnyba, išmokėjusi E. Š. kompensaciją dėl sužalojimo einant tarnybines pareigas. Tarnyba, pateikdama civilinį ieškinį tiksliai įrodė jai padarytos 1282,40 Eurų žalos dydį, būtinas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 6.280 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

2.3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-7- 496/2008, yra pažymėjusi, kad draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojamus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas.

2.4 Atsiliepime pažymima, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybės institucija ar įstaiga (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1297-09).Regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1297-09).

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo J. K. apeliacinio skundo bei civilinio ieškovo atsiliepimo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo išvados, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje yra teisingos.

5. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kartu su A. M. priėjo prie atvažiavusio į degalinę UAB „Baltic Petroleum“, prie oro kompresoriaus sustojusio automobilio „Opel Astra“, kuriuo į degalinę po tarnybos atvažiavo VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos jaunesnysis specialistas E. Š., pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl netinkamų pareigų atlikimo, nukentėjusiajam E. Š. atidarius automobilio priekines durelės, A. M. griebus E. Š. ranka už tarnybinės striukės ir sudavus vieną kartą į kairįjį skruostą, J. K. stovėdamas nukentėjusiajam iš už nugaros sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo E. Š., liudytojų M. S., A. B. parodymais, medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje.

6. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie prieštarauja apelianto parodymams, kuriuos patvirtina liudytojų S. N. ir K. S., betarpiškai mačiusių įvykį, parodymai, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų M. S. ir A. B. parodymais teigdamas, kad jie patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kadangi šie liudytojai atvyko po įvykio ir aplinkybes nurodė tik remdamiesi nukentėjusiojo pateikta informacija. Kolegija dar kartą susipažinusi su byloje apklaustų asmenų parodymais bei kitais duomenimis daro išvadą, kad šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

7. Išanalizavus nukentėjusiojo parodymus matyti, kad jie pradedant jo pirmąją apklausa, praėjus kelioms valandoms po įvykio ir viso proceso metu įskaitant ir jo apklausą teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs ir nekito. Nukentėjusysis visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jam bepučiant automobilio ratus prie jo priėjo A. M. ir J. K. M. pradėjo reikšti pretenzijas dėl jo atliekamo darbo, siūlė eiti į vietą kur nėra kamerų ir ten pasiaiškinti. Jam atsakius, kad niekur neis ir tuo viskas turėtų baigtis, A. M. pradėjo sudavinėti smūgius, jie susikibo. J. K. tuo metu buvo iš galo ir taip pat sudavinėjo smūgius, jis gerai juto, kad iš galo jam buvo suduoti du-trys smūgiai į galvą. J. K. taip pat neleido jam atidaryti bagažinės, kai jis norėjo išleisti šunį.

8. Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad byloje nustatant asmens kaltumą pagrindžiančias aplinkybes vadovaujantis vien tik nukentėjusiojo asmens parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Nukentėjusysis visais atvejais yra suinteresuotas bylos baigtimi ir tai gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat gali būti atsižvelgiama į tai, ar pats duodantis parodymus asmuo be pašalinės įtakos sugeba būti pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020).

9. Pirmos instancijos teismas pripažindamas nukentėjusiojo parodymus patikimais rėmėsi tuo, kad jie patvirtinti liudytojų M. S. ir A. B. parodymais. Nors skunde teigiama, kad šių asmenų parodymai visiškai nepatvirtina įvykio situacijos, nes šie asmenys tiesiogiai įvykio nematė ir aplinkybes nurodė iš nukentėjusiojo žodžių ir su šiuo teiginiu galima sutikti, tačiau kolegijos nuomone jie svarbūs vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Liudytojai M. S. ir A. B. patvirtino, kad atvykus į vietą nukentėjusiojo E. Š. uniforma buvo suplėšyta, liudytojas M. S. parodė, kad nukentėjusiojo galva buvo paraudusi (3 tomas, b.l. 19–20).Nukentėjusiojo parodymų patikimumą liudija ir medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame remiantis nukentėjusiojo medicininės kortelės duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b.l. 28). E. Š. medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 7 d. E. Š. nustatyta nedidelis lūpos nubrozdinimas, sprando odos paraudimas. Nubrozdinimas lūpoje padarytas paveikus kieto buko ar briauną turinčiu daiktu. Sprando paraudimas taip pat galėjo būti padarytas kietu buku, ar šiurkštų paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais galimai 2018 m. gruodžio 6 d. Šie sužalojimai visiškai atitinka E. Š. nurodytas aplinkybes apie jam suduotus smūgius į veidą, bei bandymą sugriebus už sprando jį pargriauti ir nors šie duomenys nepatvirtina, konkrečiai J. K. suduotų smūgių tačiau pagrįstai leidžia vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip teisingus ir jais remtis.

10. Skunde teigiama, kad teismas remdamasis tik nukentėjusiojo parodymais nepagrįstai atmetė apelianto nurodytas aplinkybes, kai tuo tarpu jo parodymus patvirtina liudytojų S. N. ir K. S. duoti parodymai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė (teisme kaltinamasis parodymus duoti atsisakė, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais), kad A. M. apskritai nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, jie tik buvo susikibę už drabužių ir jis juos bandė išskirti. Pirmiausia tokius jo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino teisingais ir patikimais, bet ir teismo medicinos specialisto išvada apie E. Š. nustatytus sužalojimus, todėl laikyti juos teisingais ir remtis jais teismas neturi pagrindo. Vertinant S. N. ir K. S. parodymus būtina pažymėti, kad šie liudytojai yra J. K. artimi draugai, todėl būtina atsižvelgti į jų galimą suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, tai yra galimą palankumą apeliantui.

11. Susipažinus su šių asmenų parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (1 t., b.l. 55, 57–59, 62, 64–66, 2 t., b.l. 189–200) matyti, kad jų teigimu J. K. E. Š. nesudavė nė vieno smūgio, o priešingai E. Š. kelis kartus smūgiavo J. K.. Analogiškai jie teigė ir apie E. Š. ir A. M.. Šias nurodytas aplinkybes visiškai paneigia, tai, kad E. Š. buvo nustatyti sužalojimai, tuo tarpu duomenų apie J. K. ir A. M. padarytus sužalojimas, apart J. K. nustatyto nubrozdinimo šlaunyje, kuris galimai atsirado nuo šuns įkandimo, byloje nėra. Remiantis šių liudytojų parodymais, tai E. Š. provokavo konfliktą. K. S. teigė, kad matė kaip A. M., J. K. ir E. Š. kažką kalbėjosi, po ko E. Š. stojo į kovinę padėtį, kvietė prie savęs prieiti A. M., susikibo su A. M., J. K. bandant juos išskirti nubloškė J. K. ant automobilio kapoto, smūgiavo jam, po to paleido iš bagažinės šunį ir davė jam komandą pulti, po ko atitraukęs šunį išsitraukė metalinį strypą. Analogiškas aplinkybes, tik ne taip išsamiai nurodė ir liudytojas S. N.. Liudytojų išsakyta versija, kad A. M. ir J. K. tiesiog klabėjosi su E. Š., o pastarasis nesant pagrindo pradėjo agresyviai elgtis ir sukėlė muštynes pagrįstai leidžia abejoti byloje nustatytos aplinkybės.

12. Byloje yra vaizdo įrašai iš įvykio vietos ir nors juose nėra aiškiai užfiksuotas konfliktas, tačiau peržiūrėjus juos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 6 d. 21.31 val. degalinės kasos patalpose, kurioje tuo metu buvo kaltinamieji J. K., A. M., S. N., K. S., 21.43 val. į kasos patalpą įeina vyras, vilkintis komufliažinę striukę (nukentėjusysis E. Š.), atsiskaito ir išeina, iš karto 21.43 val. iš kasos patalpų išeina kaltinamieji, iš kito vaizdo įrašo (pavadinimu „dulk“) matyti, kad iš karto po to, kai kaltinamieji išėjo iš kasos patalpų jie prieina prie nukentėjusiojo, kuris pritūpęs pumpuoja automobilio ratą, o J. K. ir A. M. stovi iš abiejų pusių, nukentėjusysis atsistoja, apeina savo automobilio galinę dalį ir sustojo prie kitos pusės galinio rato, o kaltinamieji eina iš paskos, nukentėjusysis eina prie savo automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių, ir nuo šio momento prasideda susistumdymas, kuris matomas įraše iš automobilio plovyklos patalpų (asmenys mojuoja rankomis, kojomis, griebia vienas kitą už drabužių, stumdosi iš vienos vietos į kitą), nes prie nukentėjusiojo automobilio privažiuoja kitas automobilis (liudytojo K. S.), kuris apšvietė nukentėjusiojo automobilį ir besistumdančius (t. 1, b.l. 53–54). Išanalizavus šiuo įrašus kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamieji kryptingai sekė iš paskos nukentėjusiajam, tuo tarpu nukentėjusysis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė iki tol, kol neprasidėjo susistumdymas, kuris buvo pakankamai intensyvus. Liudytojo K. S. į bylą pateiktas įrašas nėra tiek informatyvus, kadangi jame užfiksuotas vaizdas po susistumdymo ir fizinių veiksmų. Įraše matyti, kad nukentėjusysis laiko šunį už antsnukio, po to šuo iššoko iš automobilio, vėliau nukentėjusysis įsodina šunį į automobilį ir paima iš automobilio strypą, tačiau prieš nieką neužsimoja ir negrasina (t. 1, b. l. 53–54, 60). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis savo tokius veiksmus aiškino tuo, kad tokiu būdu siekė apsiginti pakartotinio puolimo atveju. Kolegijos nuomone, šios byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą liudytojų S. N. ir K. S. parodymus vertinti kritiškai, kaip siekimą savo draugams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Byloje surinkti įrodymai priimant nuosprendį turi būti vertinami visumoje. Pripažįstant J. K. dalyvavimą padarant nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje įrodytu, svarbiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė duomenis apie tai, kad kaltinamieji E. Š. pretenzijas dėl jo kaip pasienio pareigūno vykdomos darbinės veiklos reiškė jau ne pirmą kartą. Bylos duomenimis abu kaltinamieji buvo anksčiau iki šio įvykio teisti dėl kontrabandos, taip pat 2018 m. lapkričio 13 d. VSAT prie VRM Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyr. tyrėjo T. Š. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 9 d. buvo gautas Vilniaus pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. Š. tarnybinis pranešimas Nr. 157-8958 dėl grasinimo, nes 2018 m. lapkričio 6 d., jis vykdydamas sargybą „Mobilusis patrulis“, apie 15.30 val., panaudodamas tarnybinį šunį „KENTAS“, sulaikė pasienio teisinio režimo pažeidėją, Lietuvos Respublikos pilietį J. K., gim. 1997 m. Naktį iš 2018 m. lapkričio 7 d. į 2018 m. lapkričio 8 d. E. Š. pastebėjo prie savo automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini) pastatytas 3 uždegtas kapinių žvakutes. E. Š. mano, kad tai yra grasinimas dėl tinkamai atliktų tarnybinių funkcijų ir labai nerimauja dėl grėsmės sveikatai ir turtui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. – 8 d. prie E. Š. automobilio bagažinės kapinių žvakutes pastatė du nenustatyti asmenys. Peržiūrėtame vaizdo įraše buvo pastebėta, kad vieno iš nenustatytų asmenų batų padai yra baltos spalvos (kaip ir sulaikymo metu pas J. K.). 2016 m. kovo 9 d. buvo užregistruotas E. Š. pranešimas, kad degalinėje „Baltic Petroleum“, (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 9 d. apie 17.00 val. A. M. grasino E. Š., dėl to, kad jis yra pasienietis ir dirba Dieveniškių užkardoje (t. 3, b. l. 10–17). Šie ir anksčiau aptarti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad konfliktas buvo sukeltas A. M. ir J. K. kryptingais veiksmais siekiant įbauginti nukentėjusįjį.

14. Nustačius, kad teismas pagrįstai J. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, jo prašymas atmesti jo atžvilgiu priteistą civilinį ieškinį negali būti tenkinamas.

15. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad J. K. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių priimtas nuosprendis galėtų būti naikinamas ar keičiamas nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aušra BielskėAudrius CininasDarius Pranka