- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1600-221/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01613-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
I. L. B. pateikė ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: I. B. ir A. B. po 600,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: I. B. ir A. B. po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2012-05-07, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jų motiną L. B..
Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomas laikino išlaikymo dydis nėra pagrįstas įrodymais apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas, kurių dydis patvirtintų, kad atsakovas išgali mokėti vaikų išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį. Todėl nesant informacijos apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas nusprendė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš D. B. laikiną materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikiams po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki bus priimtas teismo sprendimas.
1. Apelianto nuomone, teismas spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nurodo, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 400 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bendra suma sudaro 800 litų, kai tuo tarpu jo mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai 1400 litų.
2. Apelianto nuomone, teismo sprendimas priimtas neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. B., prašo atskirąjį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad D. B. teikiamas išlaikymas nėra pastovus, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir pakankamas vaikams pragyventi išlaikymas. Už dukros I. B. lankymosi darželyje išlaidas atsakovas apmokėjo už du mėnesius, dukrai nuo liepos mėn. bus vasaros atostogos, todėl už darželį mokėti nereikės. Sūnaus A. B. telefono sąskaitas apmoka, tačiau už intemetinio ryšio paslaugas atsakovas apmokėjęs, už kovo ir balandžio mėnesius, sutartį su bendrove teikiančia interneto paslaugas nutraukė. Kitas atsakovo nurodytas prisidėjimas prie išlaikymo, t. y. pirkimas maisto produktų, avalynės, drabužių yra tik žodinis, pridedamuose teismui čekiuose, kuriuose yra pirkta daiktai vaikams, ieškovė nėra mačiusi ir vaikai nėra minėję, kad D. B. juos pirko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kol bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu nuo nuo 2012 m. gegužės 7 d. po 400 Lt per mėnesį jo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki byla bus išnagrinėta Alytaus rajono apylinkės teisme.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Teismas pažymi, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų ir kvitų (33-41 b. l.), teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams yra pakankamas. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad pirkimo kvituose nurodytų maisto produktų, aprangos atsakovas nėra perdavęs vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas. Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių suma nėra didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.