Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2S-529-338/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2S-529-338/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas (pran.)
Kreditorius
AB DnB NORD banko
Pareiškėjas
AB DnB NORD banko
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Nuorašas

Teisėja Ineta Baliukaitytė Civilinė byla Nr. 2S-529-338/2008

Procesinio sprendimo kategorija 121.14.;122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. gruodžio 30d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-10-21 nutarties byloje Nr. 04120070000944, kuria atmestas pareiškėjo AB DnB NORD banko prašymas dėl priverstinio išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius AB DnB NORD bankas (toliau – Bankas) pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininko D. A. 43657,52 Lt skolos ir 123,00 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą vykdant iš šio, Bankui 2007 m. kovo 5 d. hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas 04/1/2007/0000944, įkeisto nekilnojamojo turto objekto – buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. A.. Pareiškime nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 8d. Kreditavimo sutartį Nr. K-5500-2007-5 (toliau – kredito sutartis) bankas D. A. (toliau – skolininkas) suteikė 41600,00 Lt paskolą butui pirkti. Užtikrinant skolininko prievolių tinkamą įvykdymą 2007 m. kovo 5 d. hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas 04/1/2007/0000944, buvo įkeistas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – laiku negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, Bankas 2008-05-23 raštu Nr.30.58.17/1678 pranešė skolininkui, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų terminą nuo šio rašto išsiuntimo dienos, Bankas pradės skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto ir lėšų. Tačiau įsipareigojimų skolininkas neįvykdė.

2008m. spalio 1d. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas nutartimi paskyrė pareiškėjui (kreditoriui) terminą iki 2008m. spalio 15d. pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti rašytinius įrodymus, kad skolininkui CK 6.218 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

2008m. spalio 21d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas atmetė kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir grąžino jį kreditoriui, nes per nustatytą terminą nebuvo pašalinti 2008m. spalio 1d. nutartyje nurodyti trūkumai, t.y. nepateikti įrodymai, kad skolininkui CK 6.218 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Teisėjas nurodė, 2007-02-08 Kreditavimo sutarties Nr. K-5500-2007-5 nutraukimas pagal šios sutarties bendrosios dalies 41 punkto nuostatas, t.y. išsiuntus kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą, neatitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios įstatymo normos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2008m. spalio 21d. nutartį. Kreditorius nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais. Nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 str. 5 dalis numato, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. 2007-02-08 Kreditavimo sutarties, sudarytos tarp Banko ir D. A., bendrosios dalies 41 p. nustato, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas raštišką pranešimą kredito gavėjui nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kadangi kredito gavėjas laiku negrąžino Bankui kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, t.y. atsirado kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44.1 punkte numatytas sutarties nutraukimo pagrindas, Bankas nutraukė kreditavimo sutartį bendrosios dalies 41 punkte nustatyta tvarka. Kreditorius mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie sutarties nutraukimą pagal CK 6.218 str. 1 dalį privalomai turi būti informuojamas kredito gavėjas, yra nepagrįsta. CK 6.218 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja, kas laikytina tinkamu „pranešimu“ kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą. Minėta teisės norma reglamentuoja tik sutarties nutraukimo terminą (jei terminas nenurodytas sutartyje), bet ne pranešimo (įteikimo) formą. Susitarti dėl pranešimo formos paliekama sutarties šalims pačioje sutartyje. Šiuo atveju šalys kreditavimo sutarties bendrosios dalies 41 punktu konkrečiai susitarė, kad sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Toks susitarimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms. CK 6.218 str. 1 dalis imperatyviai nenurodo, kad sutarties nutraukimo terminas skaičiuojamas tik nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo. Kreditorius pažymi, kad susitarimas, jog sutarties nutraukimo terminas skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos, ne tik kad neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bet yra ir protingas ir priimtinas, atsižvelgiant į kreditavimo teisinių santykių specifiką. Kredito gavėjas turi pareigą laiku grąžinti kreditą Bankui, mokėti palūkanas ir delspinigius (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9, 17-18, 37 punktai). Tai suponuoja kredito gavėjo pareigą domėtis kredito grąžinimu, bei suprasti, kad negrąžinant laiku kredito kreditavimo sutartis gali būti nutraukta. Kredito gavėjai neretai slapstosi nuo kreditoriaus, nepriima siunčiamos korespondencijos, nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, išvyksta gyventi kitur ir neinformuoja apie tai Banko. Tokioje situacijoje Bankui užkrauti pranešimo įteikimo pareigą nesąžiningiems skolininkams neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kreditorius neprivalo, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikti įrodymus, kad kredito gavėjui įteiktas pranešimas apie kreditavimo sutarties nutraukimą, kadangi pagal kreditavimo sutartį sutarties nutraukimo terminas skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kreditorius į bylą pateikė siunčiamų dokumentų registro išrašą, kuris patvirtina, kad raštą Nr. 30.58.17/1678 skolininkui išsiuntė. Be to, Banko ir kredito gavėjo D. A. santykiams taikomos taip pat ir Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, viešai skelbiamos Banko interneto puslapyje (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 16 punktas). Pagal taisyklių 9.1.4.1 punktą reglamentuojantį informacijos ir pranešimų pateikimą klientui, Banko paštu išsiųsti pranešimai klientui laikomi gautais, kai po tokio pranešimo išsiuntimo paštu praėjo 5 darbo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis detalizuoja vieną iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principą (CK 1.2 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 d., 4 d.). Sutarties laisvės principas leidžia šalims nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu. Tokiu atveju šalys susitaria ir dėl paties sutarties nutraukimo fakto, ir dėl nutraukimo tvarkos bei teisinių padarinių. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime numatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt sienų. Byloje nustatyta, kad 2007m. vasario 8d. tarp AB DnB NORD banko (toliau – bankas) ir D. A. (toliau – kredito gavėjas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-5500-2007-5 (toliau – kredito sutartis), pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui 41600,00 Lt paskolą butui pirkti (b.l. 54 – 63). Kadangi kredito gavėjas pagal kredito sutartyje nustatytus terminus nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – laiku negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, bankas, vadovaudamasis kredito sutarties bendrosios dalies 41., 41.1. punktų nuostatomis, 2008m. gegužės 23d. kredito gavėjui išsiuntė raštą Nr. 30.58.17/1678 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad įsipareigojimų nevykdymas pagal 2007m. vasario 8d. kredito sutartį yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo kredito gavėjui neįvykdžius rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelstos paskolos ir nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kredito sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto kredito gavėjui priklausančio turto ir lėšų (b.l. 68). Kad minėtas raštas buvo išsiųstas kredito gavėjui D. A., patvirtina byloje pateiktas AB DnB NORD banko registruotų laiškų su įteikimu pateiktų į Vilniaus m. 6 pašto skyrių sąrašas, iš kurio matyti, kad bankas 2005-05-23 Vilniaus m. 6 pašto skyriui išsiuntimui pateikė12 registruotų laiškų su įteikimu, jų tarpe ir laišką kredito gavėjui D. A. (b.l. 71). Minėtame sąraše nurodytiems adresatams laiškai buvo išsiųsti 2008-05-24. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kredito gavėjui banko registruotas laiškas su 2008-05-23 raštu Nr. 30.58.17/1678 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ buvo įteiktas, t.y. ar kredito gavėjas gavo banko pranešimą apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip jau minėta, CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą. Tarp šalių 2007-02-08 sudarytoje kreditavimo sutarties Nr. K-5500-2007-5 bendrosios dalies 41 punkte nustatyta, jog esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 58). Kolegija daro išvadą, kad tokios pranešimo formos nustatymas sutartyje, kai pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimo terminas siejamas su pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie numatomą sutarties pranešimą, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, konkrečiai CK 6.166 straipsniui bei CK 6.218 straipsnio 1 daliai. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas, gavęs banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš kredito gavėjo bankui įkeisti turto ir lėšų, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį sutarties bendrosios dalies 41 punkte nustatyta tvarka, pagrįstai 2008 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad skolininkui CK 6.218 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka buvo įteiktas 2008-05-23 raštas Nr. 30.58.17/1678 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, o nurodytų trūkumų nepašalinus, 2008m. spalio 21d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, todėl naikinti šią nutartį atskirojo skundo motyvais, jog bankas neprivalo, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikti įrodymų, kad kredito gavėjui įteiktas pranešimas apie kreditavimo sutarties nutraukimą, kadangi pagal kreditavimo sutartį sutarties nutraukimo terminas skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos, nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 297 str. 2 d.)

Iš apelianto priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1p.,

nutar ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš AB DnB NORD banko 10,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai: Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėRimantas Savickas