Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. S. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d. iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančių butų vandeniu aplietas žemiau esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P., o atsakovas V. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl 2016 m. lapkričio 5 d. užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo 317,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl atsakovams kilo civilinė atsakomybė sumokėti 317,47 Eur nuostolių. Dalis žalos, t. y. 158,74 Eur, buvo sumokėta. Likusi neapmokėta skolos dalis sudaro 158,73 Eur. Žalą padaręs asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas yra solidarūs skolininkai ieškovės atžvilgiu, todėl ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio skolininko.

Įvykio metu sugadintam turtui galiojo draudimo apsauga, kadangi minėtas butas ir jame esantis turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015 m. rugsėjo 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kainas sudaro 367,47 Eur ir išmokėjo 317,47 Eur dydžio draudimo išmoką (367,47 Eur nuostolio suma – 50,00 Eur kaltininko draudėjai atlyginta žala). Duomenų apie tai, kad skola būtų sumokėta visiškai ar atsakovai būtų pareiškę pretenzijas dėl atsiradusios skolos byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad ieškovė turi išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, t. y. atsakovams tenka prievolė sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą, todėl solidariai iš atsakovų priteistina 158,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti 19,55 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovė 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl 317,47 Eur sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo, prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Atsakovai per šį terminą prievolės dalyje dėl 158,73 Eur neįvykdė, todėl iš jų priteistinos iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės apskaičiuotos 19,55 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis 6.261 straipsnis).

Atsakovams praleidus prievolės įvykdymo terminą iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 85,08 Eur, t. y. po 42,54 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ solidariai iš atsakovų V. P. (V. P.) ir V. S. 158,73 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 73 ct) turtinės žalos atlyginimo, 19,55 Eur (devyniolika eurų 55 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 178,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonių eurų 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovų V. P. (V. P.) ir V. S. bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno po 42,54 Eur (keturiasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.