Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-2461-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
e2A-2461-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39749-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, T. G.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
Trečiasis asmuo
M. B., Kultūros paveldo departamentui prie KM, Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2461-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39749-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 16 d.,Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės T. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, T. G., tretiesiems asmenims M. B., Kultūros paveldo departamentui prie KM, Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 14 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140714-0686 2) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams 3) per nustatytą terminą neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti T. G. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodė, kad pagal UAB „Kertis valda“ parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos projektas“ T. G. išdavė rašytinį pritarimą, kuriuo buvo leista atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Pasak ieškovo, buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju projekte numatyti atlikti darbai padidinant pastato aukštį priskirtini prie statinio rekonstrukcijos darbų, nėra pastato bendraturčių sutikimų (M. B. ir Vilniaus m. savivaldybės). Taip pat nėra pateiktas NŽT prie ŽŪM, sutikimo, nes žemės sklypas, kurioje vykdyta statyba yra valstybinė žemė. Be to, pažymėjo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau pateiktuose projekto derinimo ir leidžiančio dokumento išdavimą patvirtinančiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija būtų pateikusi tikrinti Projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Kultūros paveldo departamentui. Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju atsakovai negalėjo pritarti projektui ir negalėjo būti išduotas rašytinis pritarimas, todėl turi būti panaikintos visos neteisėtų veiksmų pasekmės.

Atsiliepimas

Vilniaus m. savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo skundžiamas rašytinis pritarimas yra individualus administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, todėl šiuo atveju taikytina LR CK 1.125 str. 2 d. Atsakovas manė, kad ieškovas aplaidžiai vykdė jai įstatyme nustatytas funkcijas, todėl praleido terminus ginčyti statybą leidžiančius dokumentus, kurio neprašo atnaujinti. Atsakovas įsitikinęs, kad buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, o ne rekonstrukcijos. Pažymėjo, kad ieškovas savo išvadą padarė, net neatlikęs pastate jokių matavimų ir faktų patikrinimų vietoje. Be to, pats projektas buvo derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Nesutiko ir su tuo, kad ginčijamam projektui taip pat reikėjo bendraturčių sutikimo bei nurodė, kad projekte yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ išduotas butų sąrašas, kuriame matyti, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra 5 patalpos, 3 iš jų nuosavybės teise priklauso atsakovei T. G., todėl atsakovė T. G. neprivalėjo gauti kitų bendraturčių sutikimų, nes ji turi balsų daugumą priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. NŽT sutikimo nereikėjo, nes jis reikalingas tik statant ar rekonstruojant statinį, o šiuo atveju vyko kapitalinis remontas.

Šalies argumentai

Atsakovė T. G. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad kad priešingai nei ieškovas nurodo, atsakovė gavo bendraturčių sutikimą, kuris buvo įformintas balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. STEP38/14-001, kad M. B. 2013-09-04 davė sutikimą, kurį patvirtino Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarė J. D.. Kultūros paveldo departamentas pritarė projektui. Statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio kapitalinio remonto darbams, yra laikomi rekonstravimu, kai šie darbai yra atliekami statinio rekonstravimo metu. Atsakovė pažymi, kad ji savo lėšomis, sąžiningai įvykdė visus jai valstybinių institucijų keliamus reikalavimus, susijusius su kapitalinio remonto įvykdymu, kadangi stogas buvo avarinės būklės.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog departamentas sutinka su Inspekcijomis išvadomis išdėstytomis ieškinyje dėl 2014-09-19 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, jog išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas. Gauto projekto sprendiniai neprieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl departamentas pritarė projektui.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo M. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šiuo atveju kelios valstybės institucijos skirtingai traktuoja to paties proceso sąvokas, nes tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos sąvokos yra panašios.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-07-14 išduotą rašytinį pritarimą ir įpareigojo atsakovę pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą projektui Nr. RPP-01-140714-0686, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę T. G. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų T. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai 45,90 EUR, t.y. po 22,95 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Konstatavo, kad iš 2014-09-19 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-00-140919-00206, Versijos Nr. 2 nustatyta, kad ginčo rašytinis pritarimas yra išduotas neteisėtai, nes statinio projekte yra numatyti rekonstrukcijos darbai, todėl turėjo būti išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai, o ne rašytinis pritarimas ( b. l. 24-26). Ieškovo nustatyti aukščio, tūrio pakeitimai ir kiti esminę reikšmę turintys projektiniai duomenys patvirtino, kad statytoja T. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo statybos projektą, kuris projektavo name rekonstrukcijos statybos darbus ir pagal tokį projektą turėjo būti išduotas statybos leidimas. Pažymėjo, kad ne tik ieškovo surašyti aktai, bet ir pačiame projekte yra nuorodos apie tai, kad projektuojami rekonstrukcijos darbai. Projekto plane (popierinės bylos b.l. 32) yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausios specialistės J. M. atžyma, padaryta 2014-03-07, kurioje nurodoma kad stogo kraigo pakeitimas yra traktuojamas kaip rekonstrukcija. Taigi, tokia projekte esanti atžyma leido atsakovui suprasti ir atitinkamai vertinti projektą, kuriame iki ginčijamo rašytinio pritarimo buvo nuoroda į projekte numatytą rekonstrukciją, buvo nurodytas projekte kriterijus atitinkantis ne kapitalinį remontą, bet rekonstrukciją. Peržiūrėjus projektą ir pagal jį duodant statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kad keičiasi projektuojamo statinio tūris.

Nustatė, kad projektiniai sprendiniai dėl kurių išduotas rašytinis pritarimas yra paruošti pagal statybos rūšį - statinio rekonstrukcija, kad išduodant rašytinį pritarimą bylos atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrino ir neįsitikino, ar pateiktas atsakovės T. G. statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje bei kitame teisės reglamentavime nurodytus kriterijus, nenustatė, kad projekte keičiami statinio išorės matmenys bei statinio tūris ir dėl to neturėjo teisės išduoti statybą leidžiančio dokumento - rašytinio pritarimo, o turėjo spręsti statybos leidimo išdavimo klausimą.

Teismas, šiuo atveju, vadovaudamasis įrodymų vertinimų taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog nagrinėjamu atveju buvo neatlikti rekonstrukcijos darbai, kurie projekte neteisingai įvardyti kapitaliniu remontu. Priešingai nei atsakovai nurodė, atlikti pakeitimai yra esminiai – pakeistas stogo tūris – vietoje keturšlaičio stogo projektuojamas trišlaitis, pasikeitė statinio aukštis, t.y. statinio matmenys. Byloje neįrodyta, kad statinio būklė buvo avarinė ir jai buvo privaloma rekonstrukcija be tinkamo šios rūšies statybai leidimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl išduoto Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2014-07-14 rašytinio pritarimo projektui Nr. RPP-01-140714-0686 pripažinimo negaliojančiu, tenkino, pripažinus šį leidimą (rašytinį pritarimą) išdavus neteisėtai.

Ieškovui buvo žinoma (padarytos išvados apie galimai neteisingai išduotą leidimą) 2014-09-19, t.y. kai buvo išnagrinėtas N. D. skundas ir išsiaiškintos visos aplinkybės. Šiuo atveju terminas reikalavimui panaikinti Statybos leidimą pareikšti objektyviai negali būti skaičiuojamas nuo 2014-08-19 (skundo padavimo), kadangi šia dieną buvo pateiktas skundas, tačiau nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, t.y. nebuvo įvertinti dokumentai, apžiūrėtas objektas ir t.t.), 2014-08-19 ieškovas negalėjo objektyviai padaryti išvados, jog buvo išduotas ne tos rūšies leidimas. Tokiu būdu ieškovas pateikė ieškinį teismui po 2 mėnesių po to, kai sužinojo apie tai, kad atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos leidimas galimai šiuo atveju yra neteisėtas (2014-09-19 priėmus aktą). Tačiau vertinant visumą aplinkybių, pažymėtina, kad darė išvadą, jog gavus skundą apie galimai neteisėtai vykdomas rekonstrukcijas statybas, ieškovas pakankamai aktyviai ir rūpestingai siekė išsiaiškinti visas aplinkybes bei nustatė konkrečius pažeidimus. Ieškovas kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, buvo pakankamai aktyvus bei rūpestingas, siekdamas apginti viešąjį interesą, todėl praleidus nežymiai ieškiniui pateikti terminą, šis atnaujintas, siekiant kad realiai būtų apgintas viešas interesas, o ne tik būtų įgyvendintas formalus teisės taikymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka, kad vieno mėnesio terminas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-09-19. Paaiškina, kad 2014-07-14 išduotas rašytinis pritarimas iš karto buvo registruotas viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, todėl laikoma, jog asmuo žino apie atitinkamą teisės aktą. N. D. 2014-08-19 kreipėsi į Inspekciją dėl vykdomų statybos darbų, taigi ieškovė jau 2014-08-19 sužinojo apie statybas (duomenys neskelbtini), todėl galėjo patikrinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014-08-19. Be to, statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas surašytas tik 2014-09-19, t.y. praleidus 20 darbo dienų terminą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė aktyviai ir rūpestingai siekė išsiaiškinti visas aplinkybes. Ieškovė nuolat kreipiasi į teismą su tapačiais reikalavimais, todėl ta aplinkybė, kad ieškiniu reiškiami savarankiški civilinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, negali pateisinti ieškovo delsimo pateikti ieškinį teismui. Be to, ieškovė neteikė teismui prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, terminas praleistas dvigubai, ieškovė neturi jokių įstatyminių prielaidų veikti viešojo intereso gynimo srityje.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbai, nenurodė, kokios tiksliai laikančiosios konstrukcijos buvo perstatytos ir kad būtent dėl jų perstatymo padidėjo statinio aukštis ir tūris. Buvo atlikti pastato pastogės perdangos, stogo laikančiųjų konstrukcijų ir stogo dangos konstrukcijų tyrimai, kuriuose nurodyta, kad pastato architektūrinis sprendimas ir aukštingumas nekinta. Teismas negalėjo remtis M. B. sutikimu atlikti rekonstrukcijos darbus, nes jis nėra statybos terminų žinovas.

3. Statytojas, statinio projekto vadovas privalo užtikrinti, kad techninis projektas nepažeistų teisės aktų reikalavimų, būtų atliktos visos procedūros, pateikti visi reikalingi dokumentai.

Atsakovė T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė apelianto teisę į tinkamą atstovavimą. Nors teismui buvo pateiktas, patvirtinantis išsilavinimo cenzą bei notarine forma patvirtintas įgaliojimas, kuriame aiškiai nustatytas giminystės ryšys tarp apeliantės ir atstovo, tačiau teismas prašymo atstovauti netenkino. Teismas tik nagrinėjant bylą iš esmės leido apelianto atstovui atstovauti apeliantę teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti naujus įrodymus.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo gauti Kultūros paveldo departamento prie KM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pritarimai projektui ir M. B. sutikimai, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimas nėra reikalingas, o kitų asmenų sutikimai gauti.

3. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo viešo intereso buvimo klausimo bei apeliantės, kaip atsakovo, tinkamumo klausimo. Apeliantė byloje turėtų būti kaip suinteresuotas asmuo, o ne atsakovas (CPK 49 str. 3 d., Statybos įstatymo 23 str. 30 d.). Ieškovas kreipėsi į teismą vykdydamas savo įstaigos funkcijas, nes jei būtų nustatęs, kad pažeistas viešasis interesas, turėtų realizuoti savo teisę ginti viešąjį interesą pasinaudojant prokuratūros institutu.

3. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovas dažnai dalyvauja įvairiuose teisiniuose ginčuose, o ieškovui atstovauja kvalifikuoti teisininkai. Vieno mėnesio terminas pareikšti reikalavimą teisme yra praleistas, ieškovas jokio prašymo atnaujinti terminą nepateikė. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva realizavo ieškovo procesinę teisę, kuri įtvirtinta ABTĮ 34 str. 1 d. ir taip pažeidė lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principą. Teismas nevertino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų dėl ieškovo terminų nesilaikymo bei operatyvaus reagavimo, nagrinėjant asmenų skundus, adresuotus ieškovui.

4. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčas formalus bei netaikė suformuluotos praktikos šiuo klausimu (2005-12-09 a.b. A15-1797/2005). Apeliantė negalėjo numatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija galimai pažeidė formalias procedūras.

5. Teismas nepagrįstai vertino stogo atliktus darbus kaip rekonstrukcijos darbus. Projektiniai pasiūlymai negali būti vertinami kaip rekonstrukcijos darbai, nes nesikeičia statinio išorės matmenys.

6. Teismas nenagrinėjo kaltės laipsnio ir netinkamai taikė normas, reglamentuojančias statybos padarinių šalinimą, nustatant visą atsakomybės naštą tik apeliantei. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad apeliantė žinojo ar turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai.

7. Teismas nenagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių dėl stogo avarinės būklės, apeliantės veiksmų siekiant pašalinti stogo avarinę būklę, galimybės atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Stogas buvo remontuojamas esant galiojančiam rašytiniam pritarimui. Teismas nepagrįstai nevertino, ar yra galimybė pertvarkyti apeliantės stogo projektinę dokumentaciją taip, kad statybų teisėtumą galima būtų patvirtinti. Kliūtis gauti apeliantui statybą leidžiantį dokumentą yra ta, kad apeliantas nėra teisėtas žemės sklypo valdytojas, ir jis negalės dėl nesuformuoto valstybinės žemės sklypo gauti tokio dokumento. Tokia situacija negalima (LAT 2013-03-18 nutartis c.b. 3K-3-148/2013).

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti. Paaiškina, kad inspekcija nepraleido 2 mėnesių termino prašymui dėl administracinio sprendimo panaikinimo, nes patikrinimo aktas surašytas 2014-09-19, o ieškinys pateiktas 2014-11-19 (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad įgyvendinus statinio projekto sprendinius pastato aukštis padidės. Teisminio proceso metu pateikti pastato bendraturčių sutikimai nedaro esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, nes aplinkybė, kad jei nebuvo pateikti išduodant statybą leidžiantį dokumentą nėra paneigta. Nesutinka su apeliantų pozicija, kad tai, jog Kultūros paveldo departamentas nereiškia pretenzijų dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, šalina teisės aktų nustatytą pareigą Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojui pateikti paraišką Kultūros paveldo departamentui prie KM, kad ši institucija patikrintų projektą. Apeliantai, prašydami taikyti STR 1.07.01:2010 48 p. nuostatas iš esmės sutinka, kad yra padidinti statinio išorės matmenys, vadinasi ieškinys pagrįstas. Prašo atsisakyti priimti atsakovės T. G. su apeliaciniu skundu naujai pateikiamus įrodymus, nes jie nepateikia jokios naujos ir bylai svarbios informacijos bei nenurodyta, kad negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad atsakovė T. G. klaidingai teigia, kad valstybinę žemę nuomoja būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes tą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, atsakovė T. G. nėra išreiškusi valios pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypą.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodo, kad dėl apeliacinių skundų argumentų nepasisako ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovė T. G. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl projekto vadovo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė T. G. statybos darbus vykdė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, turėjo nurodyti reikalavimo dalyką, t.y. kokie teisės aktų pažeidimai yra padaryti atsakovės turimoje projektinėje dokumentacijoje, kaip ji turi būti pertvarkyta.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad projekte dėl namo remonto rekonstrukcijos darbai nepagrįstai buvo įvardinti kapitalinio remonto darbais. Padaryta išvada, kad atsakovės T. G. pateiktas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statinio projektas neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatytų reikalavimų, t.y. statinio kapitaliniu remontu buvo nurodyti statinio pertvarkymai, kuriais buvo keičiami statinio išorės matmenys, t.y. projektuojamame statinyje buvo paaukštintas 0,50 m parapetas per visą parametrą ir 0,40 stogo kraigas – šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna, bei pakeistas stogo tūris – vietoje keturšlaičio stogo projektuojant trišlaitį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis numato, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nebuvo nurodę argumento, jog pagal projektą nebuvo keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, todėl teismo sprendime nėra išvadų dėl to, ar buvo keičiamos statinio laikančios konstrukcijos ir dėl to buvo suprojektuota vykdyti statinio rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar pagal pateiktą projektą numatytas statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir panašiai, padidėjimas ar sumažėjimas. Pripažintina, kad ieškovas, teigdamas, kad pagal pateiktą projektą padidėja statinio išorės matmenys, turėjo nurodyti, kokia dalimi ir kuris matmuo padidėja. Ieškovas nurodė šiuos duomenis, todėl atsakovo argumentai, jog 2014 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės akte Nr. 157 nurodyta išvada, kad pastato architektūrinis sprendimas ir aukštingumas nekinta, nėra įrodymu, kad pagal projektą nesikeičia statinio išorės matmenų ilgis ir aukštis. Ieškovas reikalavimą grindžia ir pastato tūrio pasikeitimu, tačiau pripažintina, kad rekonstrukcija pastato yra tuo atveju, jei dėl statinio pločio, aukščio ir ilgio išorinio pasikeitimo pasikeistų jo tūris, todėl tik tūrio pasikeitimas nepripažintinas statinio išorės matmenų pasikeitimu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija skunde nurodo, kad suprojektuotos blokelių mūro sienelės, kurios numatytas aukštis 0,5 m, įrengimas yra būtinas, kad būtų išlaikytas naujas stogas, nurodyta, kad naujas stogas dėl statybos techninių reglamentų, numatančių pastatų atitvarų šiluminę techniką, tampa storesnis, tačiau šie argumentai neleidžia daryti išvados, kad dėl būtinumo, įrengiant naują stogą, paaukštinti sieneles, pakelti stogo kraigą, sienos, stogo paaukštinimas, nėra statinio aukščio matmenų pasikeitimu. Atsakovai nepateikė byloje įrodymų, kad pagal projektą nesikeičia statinio išorės matmenys, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statinio projektas numato statinio išorės matmens- aukščio pasikeitimą.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbai, nenurodė, kokios tiksliai laikančiosios konstrukcijos buvo perstatytos ir kad būtent dėl jų perstatymo padidėjo statinio aukštis ir tūris. Ieškovui nurodžius, kad pasikeičia sienų aukštis dėl suprojektuotos blokelių mūro sienelės, bei pasikeičia stogo kraigas, tai yra įrodymais, kad suprojektuotas laikančių konstrukcijų pasikeitimas.

Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės turimas projektas padarytas kapitaliniam remontui atlikti, tačiau pagal jame nurodytus sprendinius faktiškai buvo suprojektuota pastato rekonstrukcija, tuo projektas neatitiko Statybos įstatyme nurodytiems reikalavimams dėl pastato kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos, todėl pagrįstai panaikintas rašytinis pritarimas statinio projektui.

Pripažintina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė T. G. įpareigojama pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statinio pertvarkymui, jei toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šioje dalyje teismo sprendimo yra sąlyginis, t.y. pareiga atsiranda atsakovei tik esant tam tikrai sąlygai, kuri nėra konkreti, todėl iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies ši nuostata šalintina. Teismas, pripažinęs, kad atsakovės projektinė dokumentacija turi būti pertvarkyta, t.y. turi būti pateiktas projektas rekonstrukcijai, kurio pagrindu atsakovė turi pareigą siekti gauti statybos leidimą statinio pertvarkymui, tai ir turėjo nurodyti teismo sprendime. Nesant byloje duomenų, kad statybos leidimas negali būti išduotas atsakovei, reikalavimo dalis dėl įpareigojimo gauti leidimą, patenkinta pagrįstai, o reikalavimas atsakovei pertvarkyti statinį atsiras tuo atveju, jei atsakovei leidimas statybai, t.y. rekonstrukcijai, bus išduotas pagal kitokį projektą, nei byloje pateiktas projektas.

Atsakovų skundo argumentai dėl ieškininės senaties termino taikymo atmestini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami.

Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje, nes atsakovais patraukta ne tik rašytinį pritarimą projektui nepagrįstai išdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet ir turtinį interesą byloje turinti atsakovė T. G..

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą, jog įpareigojimas atsakovei T. G. taikomas tuo atveju, jeigu pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė