Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir, pritaikius BK 64¹str. nuostatas, nubaustas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, o būtent: jis 2014-09-17, apie 17.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvės „ERIPO“, esančios Priegliaus g. 1, Vilniuje, neužrakintą sandėlį, ir iš ten paliktos parduotuvės darbuotojos J. Š. rankinės pagrobė piniginę, 20 litų vertės, kurioje buvo 70 litų, vairuotojo pažymėjimas, dvi banko kortelės, išduoti J. Š. vardu, taip pat iš darbuotojos E. N. rankinės pagrobė piniginę, 60 litų vertės, kurioje buvo 20 litų, E. N. vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė J. Š. priklausantį 90 Lt vertės turtą ir E. N. priklausantį 80 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam R. Č. bausmę bei parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką R. Č. padarė būdamas praeityje 11 kartų teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Č. teistumai neigiamai charakterizuoja apeliantą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, R. Č. tik 2014-03-10 buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, tačiau jau po 6 mėnesių įvykdė naują nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014-05-13 iki 2014-08-26 buvo net 11 kartų baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 str. (b.l. 35-39). Nuteistojo nurodoma aplinkybė dėl jo siekio pakeisti gyvenimo būdą - gydymas nuo narkomanijos - nelaikytina pakankamu pagrindu neskirti R. Č. realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 41 str., bausmės paskirtis, be kita ko, yra ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Asmeniui skirtina bausmė turi būti proporcinga jo padarytos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei. Įvertinęs visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju tokia bausme laikytina reali laisvės atėmimo bausmė. R. Č. dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad apeliacinio skundo teiginių dėl jo įsidarbinimo bei materialinės žalos atlyginimo, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, byloje turimais duomenimis, nuosprendžio priėmimo dienai (2014-10-06) R. Č. nedirbo (b. l. 78, 81), skundžiamu nuosprendžiu iš jo yra priteistos 90 Lt bei 80 Lt sumos atitinkamai nukentėjusiųjų J. Š. ir E. N. patirtai materialinei žalai atlyginti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po nuosprendžio priėmimo R. Č. atlygino nukentėjusiosioms nusikaltimu padarytą žalą.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė R. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dar labiau švelninti R. Č. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Gavus nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam R. Č.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš R. Č. 240 Lt teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.