Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-133/2008

2008 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam G. Š., gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai A. U., jos atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nukentėjusiosios S. U. atstovei L. B., nukentėjusiajam A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. ir nuteistojo G. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 09 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str. 1 d., 2 d., 3 d., 75 str. 2 d., G. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BPK 115 str. 1d., nukentėjusių A. U. ir S. U. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos visiškai patenkinti bei priteista iš G. Š. nukentėjusiai A. U. 200000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) ir nukentėjusiai S. U. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių litų).

Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinta nukentėjusių - A. U. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą bei A. Š. teisė į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą ir šių ieškinių dydžio klausimo sprendimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BK 72 str .1 d., 2 d. 2 p., G. Š. priklausantis automobilis „BMW 540“ v/n (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuota valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas už tai, kad jis 2006-07-14, apie 22.40 val., Kauno mieste, vairuodamas savo automobilį „BMW 540“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Savanorių prospektu nuo Šv. Gertrūdos g. link Žemaičių g., ties Vaistinės skersgatviu pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,65 promilės alkoholio), neatsižvelgė į leistiną ir saugų greitį, mieste važiuodamas apie 84 km/h greičiu, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. U.. Nuo smūgio automobilis „Audi 80“ buvo nublokštas į priekį ir į kairę pagal jo važiavimo kryptį bei sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, dešiniuoju šonu išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Sharan“, vals.nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas K. U. ir buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Sharan“ vairuotojo A. Š. sveikata.

Apylinkės teismo nuosprendį skundžia nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. ir nuteistasis G. Š..

Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusios – civilinės ieškovės S. U. įgaliotos atstovės L. B. atsikirtimas į nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą. Atsikirtimuose atstovė nurodo, kad G. Š. bausmė skirta itin švelni, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, nukentėjusiajai S. U. neturtinė žala priteista pagrįstai. Teismas pagrįstai priteisė žalą iš kaltininko bei automobilį konfiskavo teisėtai. Nukentėjusiosios atstovė nuosprendį prašo palikti nepakeistą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusįjį prašiusį jo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios, nukentėjusiosios atstovės bei nukentėjusiosios atstovo advokato, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, prokurorą, prašiusį nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas tenkintinas dalinai, nukentėjusiojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. Š. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė klausimus dėl civilinių ieškinių bei kaltininkui priklausančio automobilio konfiskavimo klausimą. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpio bei uždraudimo naudotis specialia teise- teise vairuoti motorines kelių transporto priemones - trukmėmis, priteistais neturtinės žalos dydžiais bei nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, nors praeityje buvo jam skirta 13 administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2 kartus baustas už kitus tyčinius administracinės teisės pažeidimus, tačiau jų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs ir oficialiai laikomas administracine tvarka nebaustu, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko nedirbančią žmoną ir tris mažamečius vaikus (gimusius 1997 m., 1998 m., 2007 m.), nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Teismas pagrįstai šią aplinkybę laikė atsakomybę lengvinančia. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiajai A. U. savo iniciatyva sumokėjo 5000 litų laidojimo išlaidoms padengti (T1 b.l.51). Nusikaltimas nors ir neatsargus, bet pasekmės sunkios, neatstatomos - dėl neatsargių nuteistojo veiksmų žuvo „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas K. U., įvykio metu nežymiai surikdyta sveikata dar vienam asmeniui, automobilio „VW Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. Š.. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į šias aplinkybes, įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį nustatant bausmės dydį ir pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 281 str. 6 d. numato, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidęs kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d., jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas net ir įvertinęs sunkius nusikaltimo padarinius aukščiau paminėtomis aplinkybėmis skyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad nuteistasis dalinai atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai A. U., prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstas, nes teismas realiai šias aplinkybes įvertino skirdamas bausmę.

Apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.- 3 metus laisvės atėmimo, yra atmestinas. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino sunkias padaryto nusikaltimo pasekmes bei paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei ir pagrįstai priėjo išvados, jog, atidedant bausmės vykdymą, būtent, maksimaliam trejų metų terminui, bus efektyviai įgyvendinti bausmės paskirties siekiami tikslai. G. Š. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nelaikomas tyčiniu. Nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio ir žmogaus žūtis yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kvalifikuojantys požymiai, todėl pagrįstai sunkinančia aplinkybe nebuvo įvardintas girtumas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis dirba, vienintelis išlaiko nedirbančią žmoną bei tris mažamečius vaikus, taip pat įvertino tai, kad, atidedant bausmės vykdymą bus užtikrinta galimybė atlyginti nusikaltimu padarytas žalas, tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors G. Š. atžvilgiu galiojančių administracinės teisės pažeidimų nėra, bet praeityje buvo 13 kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors tai jo padėties nesunkina, tačiau tai jį charakterizuoja kaip asmenį. Tad bausmės vykdymo atidėjimo maksimalus terminas bei skirta drausminimo ir priežiūros priemonė – įpareigojimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p., taikyta pagrįstai.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu taip pat skundžia ir, jo manymu, nuosprendyje nemotyvuotai maksimaliai ilgos trukmės skirtą uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones trejiems metams.

Teismo kolegija konstatuoja, kad padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., gali būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš poveikio priemonių. Tai terminuotas draudimas naudotis specialia teise, kai nusikalstama veika padaroma naudojantis šia teise. Šiuo atveju, neginčijamai yra nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, t.y. turint atitinkamą leidimą, dokumentą, leidžiantį vairuoti automobilį. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti nuo vienerių iki trejų metų. Konkretų terminą nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas bausmę, tiek numatydamas maksimalų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą, tiek spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės trukmės terminą, nuosprendžio kontekste tinkamai įvertino visas aplinkybes. Taikant švelnesnę bausmę ar skiriant trumpesnį bausmės atidėjimo laikotarpį bei baudžiamojo poveikio priemonės ne maksimalią taikymo trukmę, akivaizdžiai būtų pažeista pusiausvyra tarp padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir jos pasekmių įvertinimo skiriant individualizuotą bausmę.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė.

Neabejotinai nusikaltimu nukentėjusiesiems A. U., S. U., A. Š. buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi, teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens, yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. Š. yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Šeimoje trys mažamečiai vaikai, kurių vienam nėra nei vienerių metų, žmona nedirba. Nuteistasis turi ilgalaikių (iki 2022 metų) kreditinių įsipareigojimų, t.y. nuteistasis paėmęs iš AB Banko „Hansabankas“ 400 000 litų paskolą. Byloje yra duomenys, kad uždėtas areštas jam priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune ( T1, b.l. 169-171), kurio įsigijimui ir buvo gauta banko paskola, taip pat buvo apribotas disponavimas automobiliui BMW540 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosprendžiu konfiskuotas valstybės naudai. Kitų duomenų, kad nuteistasis G. Š. disponuotų nuosavybės teise jam priklausančiu kitu turtu, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, priteisti neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiosioms A. U. ir S. U. yra aiškiai per dideli. Ši išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, nesiekiant įvykusių pasekmių ir iš anksto jų nenumačius. Mažinant neturtinių žalų dydžius, atsižvelgtina ir į tai, kad su žuvusiuoju K. U. gyveno nukentėjusioji jo žmona A. U. ir du vaikai: A. U., gimęs 1990 metais ir T. U., gimęs 1995 metais. A. U. už mėnesio taps pilnamečiu, tokiu būdu, jo, kaip asmens, galimybės įsidarbinti, prisidėti prie šeimos išlaikymo bus realios ir pilnai įgyvendinamos, ko negalima būtų pasakyti apie nuteistojo vaikus, kurių vyriausiajam tik dešimt metų.

Nors nukentėjusioji S. U. kartu su sūnumi K. U. negyveno, duomenų, kad buvo jo išlaikoma nėra, tačiau neabejotina, kad ji, kaip motina, patyrė sunkius išgyvenimus, susijusius su sūnaus K. U. netektimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ypatingi dvasiniai išgyvenimai nukentėjusioms neabejotinai atsirado tik nusikalstamos veikos pasekoje, tačiau nukentėjusiosios nebuvo sužalotos, nepatyrė fizinį skausmą, išgyvenimai, netekus sutuoktinio ir sūnaus, neabejotinai dideli, tačiau tai neapriboja nukentėjusiųjų galimybių bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą ar kitaip keisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą ar darbo pobūdį. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatyti nukentėjusiajai A. U. 200 000 litų ir S. U. 50 000 Lt. neturtinės žalos dydžiai yra aiškiai per dideli, šie dydžiai neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl mažintini.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į kaltininko šeimyninę bei materialinę padėtį, neteisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo G. Š. neturtinę žalą nukentėjusiosioms A. U. ir S. U., nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistojo) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų A. U. ir S. U. bei kaltininko G. Š. skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. U. sumažinus iki 120 000 (vieno šimto dešimt tūkstančių) litų ir nukentėjusiajai S. U. sumažinus iki 35 000 (trisdešimt penkių tūkstančių) litų. Iš G. Š. taip pat priteistina 500 litų už nukentėjusiosios A. U. advokato paslaugas, ginant jos interesus Kauno apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl A. U. patirtos neturtinės žalos perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Š., po įvykio tepraėjus penkioms dienoms, žuvusiojo broliui A. U. kompensavo 5000 litų laidojimo išlaidų, tačiau tai yra tik laidojimo išlaidų kompensacija. Išlaidų dydis nebuvo patvirtintas dokumentais nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminiame bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai pripažino A. U. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis G. Š. apeliaciniu skundu taip pat skundžia ir tą nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas valstybės nuosavybėn jam priklausanti automobilis BMW 540 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiu įvardintinas daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Nusikaltimo įrankio ar priemonės sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. Šiuo atveju G. Š. padarė netyčinį (neatsargų) nusikaltimą naudodamasis materialiu daiktu – transporto priemone, jo transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta nusikaltimui daryti, o nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į asmens sužalojimą, o į Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau G. Š., nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliktinas galioti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, šis apeliacinio skundo motyvas tenkintinas, automobilio konfiskavimas valstybės naudai naikintinas.

Pirmosios instancijos nuosprendį taip pat skundžia ir nukentėjusysis A. Š.. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, reikalavimai išdėstyti skunde pagal savo turinį ir prašomos bausmės dydį neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme naudojamų terminų bei straipsnio, pagal kurį nuteistas G. Š., sankcijoje numatyto bausmės dydžio. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija skundo argumentus dėl prašomos kvalifikacijos - vertinti veiką kaip pasikėsinimą nužudyti du ir daugiau žmonių pavojingu aplinkiniams būdu ir nuteisti G. Š. 20 metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 10 metų, atmeta, kaip nepriimtiną ir nepagrįstą, kadangi nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, BK 281 straipsnyje tokie veiką kvalifikuojantys požymiai nenumatomi.

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas dalyje, kuriuo prašoma priteisti 134200 litų, taip pat atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teisme, iki prasidedant bylos teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis A. Š. pareiškė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu. Teismas jo prašymą tenkino, tačiau civiliniame ieškinyje buvo nurodyti netikslūs duomenys, tiek dėl nukentėjusiojo vairuoto automobilio VW Sharan (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausymo nuosavybės teise (teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad automobilis priklauso ne nukentėjusiajam A. Š., o UAB (duomenys neskelbtini), tiek dėl žalos dydžio (ieškinio pareiškime skaičiais žala nurodyta 100 Lt., o žodžiais vienas šimtas tūkstančių). Nukentėjusysis ieškinio pareiškime, rašytame 2007-09-19, po įvykio praėjus daugiau nei metams, nurodo, kad eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau apklausiamas 2007-10-09 teisiamajame posėdyje, nurodo sunkias pasekmes ir darbingumo praradimą. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis atsisakė įrodinėti civilinio ieškinio, kaip savaime suprantamo ir neįrodinėtino dalyko, pagrįstumą, todėl teismas visiškai pagrįstai ir neabejodamas tuo, kad nukentėjusysis A. Š. autoįvykio metu patyrė žalą, taip pat siekdamas nevilkinti procesą, civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažindamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą.

Nukentėjusysis A. Š., pateikdamas apeliacinį skundą, jau nurodo kitą jam priteistiną sumą, t.y. 134 200 litų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškimas prokurorui arba teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Neleidžiama pareikšti civilinį ieškinį prasidėjus įrodymų tyrimui arba jo metu dėl to, kad šio ieškinio pagrindas turi būti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Esant aplinkybėms, kuomet nukentėjusiojo A. Š. ieškinys nėra pagrįstas įrodymais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nukentėjusiojo A. Š. teisę į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo A. Š. skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p., 3 p. 2 d., 2 p., 328 str. 4p., 328 str. 1p,

nusprendė:

Nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m lapkričio 9 d. nuosprendį dalyje dėl G. Š. priklausančio automobilio BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės nuosavybėn panaikinti, paliekant laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiam automobiliui.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai A. U. ir S. U. atlyginti pakeisti.

Nuteistajam G. Š. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios A. U. naudai sumažinti iki 120 000 (vieno šimto dvidešimties tūkstančių) litų. Nuteistajam G. Š. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios S. U. naudai sumažinti iki 35 000 (trisdešimt penkių tūkstančių) litų.

Iš nuteistojo G. Š. priteisti 500 (penkis šimtus) litų nukentėjusiajai A. U. už advokato paslaugas, ginant jos interesus Kauno apygardos teisme.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.