- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-155-292/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- M. Č.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. IĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22 502,58 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas 2011-09-07, vykdydamas darbines pareigas, vairavo įmonei priklausantį krovininį automobilį SKANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. 2011-11-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nurodytas atsakovas M. M.. Jis nubaustas 1000 Lt bauda.
Eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Įmonės transporto priemonių valdytojų ir vairuotojų atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, todėl nukentėjusiems žalą atlygino draudimo bendrovė. Tačiau eismo įvykio metu buvo apgadintas jų įmonei priklausantis automobilis, kuris KASKO draudimu nebuvo apdraustas. Todėl žalą privalo atlyginti atsakovas, kuris sukėlė eismo įvykį.
Pagal A. V. IĮ Transporto priemonės vertinimo ataskaitas, nustatyta, kad apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) kaštai yra 19 862,20 Lt, o puspriekabės BG387 atkūrimo (remonto) kaštai yra 2640,38 Lt, bendra žalos suma- 22 502,58 Lt. Atsakovas buvo supažindintas su vertinimo rezultatais, jam buvo pasiūlyta atlyginti įmonei dėl automobilio ir puspriekabės apgadinimo padarytą žalą bei padengti ją dalimis, tačiau atsakovas 2011-09-19 nutraukė darbo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Pateikė atsiliepimą į ieškinį (54-56 b.l.) ir nurodė, kad jei jis sutiktų atlyginti žalą, tai tik trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dalimi, nes eismo įvykio metu, jis buvo darbo santykiuose su ieškove, todėl atlyginant žalą turi būti taikomos DK normos, reguliuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę. Pagal su juo sudarytą 2011-08-01 tipinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, jis prisiėmė atsakomybę tik už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, automobilis su puspriekabe pagal pateiktą sutartį jam nebuvo perduotas, taigi automobilis nėra visiškos materialinės atsakomybės objektas, todėl jam negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė.
Tačiau jei teismas manytų, kad jam turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė, jis nesutinka su žalos dydžiu.
Praėjus metams laiko nuo automobilio apgadinimo, logiška yra manyti, kad ieškovė suremontavo automobilį ir patyrė realias jo remonto išlaidas, o ne tokias, kurios nurodytos vertinimo ataskaitoje. Automobilis SKANIA yra 2002 metų gamybos, jo rinkos vertė 2011-09-22 buvo 40 450 Lt, todėl mažai tikėtina, kad realios išlaidos jo remontui siekė 19 862,20 Lt, nes kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, automobilio apgadinimas buvo nedidelis.
DK 257 str. 4 d. numato, kad atlyginama žala tokio dydžio, kurį darbdavys regreso tvarka įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Darbdavys iš jo gali reikalauti realiai jo patirtos žalos atlyginimo.
Teismas gali sumažinti padarytos žalos dydį, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 257 str. 5 d.). Jo padarytas eismo įvykis priskirtinas prie neatsargių administracinių teisės pažeidimų. Turi mažametį sūnų N. M., gimusį (duomenys neskelbtini), su jo motina gyvena neoficialioje šeimoje. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, nes sūnaus motina nedirba, augina sūnų ir gauna tik 95 socialinę pašalpą vaikui auginti. Nekilnojamo turto jis neturi, turi tik automobilį. Dirba, jo gaunamas uždarbis yra 1200 Lt per mėnesį.
Ieškinys tekintinas iš dalies.
Ginčo esmė.
Ieškovė, bendrais žalos atlyginimo pagrindais, prašo priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado eismo įvykio metu apgadinus automobilį SKANIA ir puspriekabę, šalims būnant darbo santykiuose-atsakovas vairavo ieškovei priklausantį automobilį, atlikdamas savo darbines pareigas.
Automobilis buvo draustas privalomuoju civiliniu draudimu. KASK-o draudimu transporto priemonė nebuvo drausta.
Dėl teisės normų taikymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu 2011-09-07, atsakovas M. M. dirbo pas ieškovę tarptautinių pervežimų vairuotuoju (nuo 2011-08-05 iki 2011-09-19).
Reikalavimą dėl žalos, atsiradusios ryšium su darbo santykiais, atlyginimo savo buvusiam darbuotojui darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo santykiai. Pagal CK 1.1 str. 3 d. darbo santykius reguliuoja specialūs įstatymai ir CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Todėl šioje byloje vadovautinasi darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojų materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius).
Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.
Dėl materialinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas neginčija savo kaltės dėl žalos padarymo, be to, jo kaltė dėl autoįvykio įrodyta ir byloje esančia medžiaga (4-12 b.l.).
Dėl visiškos materialinės atsakomybės.
Pagal DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Su atsakovu 2011-08-01, pasirašant su juo darbo sutartį, buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (69, 81 b.l.). Šioje sutartyje nurodyta, kad atsakovas- tarptautinių pervežimų vairuotojas, dirba darbą, kuris betarpiškai susijęs su įmonės automobilių eksploatacija ir krovinių gabenimu. Tokiu būdu, atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių vertybių gabenimu, o automobilis jam buvo perduotas kaip priemonė toms vertybėms gabenti, todėl už jo sugadinimą (DK 253 str. 1 p.) atsakovas privalo atlyginti visą žalą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-327/2004.).
Dėl žalos dydžio.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo atstatomojo remonto kaštus, kurie nustatyti pagal A. V. IĮ vertinimo ataskaitas Nr. 10917 (13-32 b.l.) ir Nr. 10918 (33-48 b.l.). Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, nurodo, kad žalos dydis turi būti nustatytas pagal realias transporto priemonės remonto išlaidas.
Darbuotojas gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus. Atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijus numato DK 257 str., kuris numato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Taigi ieškovas tokio pobūdžio bylose turi teisę reikalauti priteisti tik faktinius nuostolius, realiai patirtas išlaidas, o ne teoriškai apskaičiuotą išlaidų sumą. Ieškovas pats pripažino, kad faktiškai jis patyrė 11 956,13 Lt tiesioginių nuostolių (87, 105-116 b.l.). Taip pat nurodė, kad įmonės negautos pajamos dėl transporto priemonės negalimumo naudoti pagal paskirtį yra 11 000 Lt (87 b.l.). Tokiu būdu, bendra nurodyta žalos suma yra 22 956, 13 Lt, t.y. net daugiau nei nurodyta ieškovės pateiktose vertinimo ataskaitose ir reikalaujama ieškinyje.
Kaip jau buvo nurodyta padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys. Nustatant negautų pajamų dydį reikia vadovautis ne tomis pajamomis, kurias darbdavys tikėjosi, planavo gauti, o tomis, kurias jis esant analogiškoms aplinkybėms faktiškai gaudavo. Tačiau negautų pajamų dydžio ieškovė neįrodinėjo, ne toks buvo ir ieškinio pagrindas- žalos dydis ieškinyje buvo grindžiamas teoriškai paskaičiuota išlaidų suma, todėl reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra atmestinas, kaip neįrodytas, o tenkintinas reikalavimas tik dėl 11956,13 Lt tiesioginių nuostolių priteisimo.
Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.
DK 257 str. 5 d. nustatyta teisė sumažinti padarytos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į kaltės laipsnį, atsakovo turtinę padėtį ir jo šeiminę padėtį.
Nors žalos instituto esmė yra visiškas nuostolių atlyginimo principas, tačiau šis principas turi būti taikomas sąžiningai, protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis.
Žala mažintina 50 procentų, nes žala darbdaviui buvo padaryta dėl atsakovo neatsargumo. Prašoma priteisti žala fiziniam asmeniui, kuris augina mažametį, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų (58 b.l.), nekilnojamo turto neturi (75 b.l.), turi tik 1989 metų automobilį AUDI (59 b.l.), jo gaunamos pajamos šiuo metu yra 1197 Lt per mėnesį, todėl priteisus prašomos žalos dydį, pajamų nepakaktų net elementariems šeimos poreikiams patenkinti.
Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad įmonė, vykdydama tarptautinių pervežimų veiklą, transporto priemonės nebuvo apdraudusi KASK-o draudimu, todėl pati rizikavo ir prisiėmė dalį atsakomybės, jog sugadinus transporto priemonę, žalos atlyginimo teks reikalauti tik iš darbuotojo- fizinio asmens.
Mažindamas žalos dydį 50 procentų, teismas laikosi teismų praktikos, kad tiek kaltės forma, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas taikyti DK 257 str. 5 d.
Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. M. M. Č. IĮ (duomenys neskelbtini) 6000 Lt žalai atlyginti, 180 Lt žyminį mokestį, iš viso: 6180 Lt.
Priteisti iš M. M. M. Č. IĮ (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6000 Lt sumos nuo 2012-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš M. M. 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teimą.