Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-29Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
1A-673-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-0-00026-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
G. B., P. B.
Advokatai
Romas Aikevičius, Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00026-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,prokurorei Rimai Žaltauskaitei,

nuteistojo G. B. gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nuteistojo P. B. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir P. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems ) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis 2003 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017 m. birželio 29 d.) neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neteisėtai disponavo aparatu naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, o būtent 2016 m. liepos 24 d., įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 8.30 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinių patalpų statybininkų persirengimo patalpoje Nr. 2 iš dalių surinko ir tokiu būdu neteisėtai pagamino nuteistajam G. B. priklausantį aparatą, skirtą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį neteisėtai šioje patalpoje laikė bei juo gamino naminę degtinę, kol 2016 m. liepos 24 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas patikrinimo metu minėtą aparatą rado ir paėmė.G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai disponavo aparatu naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, o būtent 2015 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose, iš dalių surinko ir tokiu būdu savo reikmėms neteisėtai pagamino aparatą skirtą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį neteisėtai šiose patalpose laikė iki tol, kol 2016 m. liepos 24 d., apie 11 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas patikrinimo metu minėtą aparatą rado ir paėmė.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. prašė, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies į BK 201 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas blogai pritaikė BK straipsnius. Nuteistojo įsitikinimu, jis pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, todėl ir turėjo būti baudžiamas už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą drausmine nuobauda, tačiau pataisos namų administracija surinktus duomenis perdavė teismui ir teisme dalyvaujant prokurorui P. B. buvo inkriminuota sunkesnė nusikalstama veika. Nuteistojo teigimu, prokuroras primetė teismui savo nuomonę, kuri yra tik prielaidos, kuriomis prokuroras siekė suklaidinti teismą ir palenkti jį prokurorui tinkama linkme. Nuteistojo manymu, teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į tai, kad visi darbuotojai turėjo raktus nuo persirengimo patalpų. Be to, asmenys virę naminę degtinę, neprisipažino kaltais, kadangi pataisos namų administracija jiems pasakė, kad bus keliamos baudžiamosios bylos ir bus skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį apkaltinti buvo lengviausia, kadangi patalpoje buvo rastas vienas, o kitoje patalpoje buvo rastas užkaistas aparatas naminei degtinei virti. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašė, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu. Skunde nurodė, jog jau beveik metai yra išėjęs iš pataisos namų, jokių nusikaltimų nedaro, gyvena ramų gyvenimą, kiek gali tiek užsidirba, turi sugyventinę, kuri šiuo metu laukiasi vaiko. Nuteistojo manymu, neteisinga būtų jį izoliuoti nuo visuomenės už tai kas buvo padaryta beveik prieš metus laiko. Nuteistojo teigimu, jo nusikaltimas buvo tik tai, kad nupirko daiktus aparatui padaryti ir surinkti, o kada vyko naminės degtinės gaminimas jis net nebuvo, kadangi buvo uždarytas į bausmės izoliatorių ir su degtinės gamyba nebuvo susijęs. Prašo teismo atsižvelgti į jo pastangas nedaryti nusikaltimų, kabintis į gyvenimą, prašo švelninti bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo P. B. ir G. B. gynėjai pritarė nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo G. B. skundas tenkintinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. ir G. B. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas P. B. ir G. B. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu P. B. ir G. B. veika pagal BK 201 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Dėl nuteistojo P. B. apeliacinio skundo

Iš paduoto P. B. apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas blogai pritaikė BK straipsnius ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors P. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų E. Š. ir Š. A. parodymais. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose vyresniuoju prižiūrėtoju, 2016 m. liepos mėn. gyvenamos zonos apėjimo metu nusprendė patikrinti ūkio patalpas, kuriose būna kaltinamasis P. B.. Patalpos buvo užrakintos, patalpos langelis uždengtas. Pabeldus duris iš vidaus jas atrakino P. B., kuris sakė, kad žiūri televizorių. Užėjus į patalpą, ir paėjus maždaug 1 metrą nuo durų, pro ten esančias spinteles pamatė ant palangės sujungtus žarnelėmis du plastikinius kibirus, pajungtą nuo jų į elektros lizdą laidą. Kibirai buvo uždaryti. Apie tai pranešė kriminalinės žvalgybos pareigūnams. Atvykę kriminalinės žvalgybos pareigūnai apsiklausė P. B., šis neigė, kad tai jo daiktai. Matė, kad viename kibire buvo raugas, kitame skystis ir taip vadinamas šaldytuvas, buvo verdama naminė degtinė, buvo prilašėję gal 200 ml skysčio. Visas aparatas buvo padėtas ant palangės, neužmaskuotas, jokio garso neskleidė. Įėjus į patalpą šio aparato buvo neįmanoma nepastebėti, kadangi matosi visa palangė. Patalpoje, kurioje buvo rastas aparatas, nuteistieji persirengdavo, laikydavo įrankius (t. 1 b. l. 185 – 186). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose prižiūrėtoju dirbantis liudytojas Š. A. (t. 1 b. l. 186). Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo pareigas vykdžiusių pataisos namų prižiūrėtojų E. Š. ir Š. A. paaiškinimais, byloje nėra duomenų, kad jie dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Byloje esanti rašytinė medžiaga taip patvirtina, kad 2016 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinių patalpų statybininkų persirengimo patalpoje Nr. 2 rastas pajungtas įrenginys, susidedantis ir plastikinio kibiro su dangčiu, laidais ir kaitinimo elementu, stiklainio su metaliniu dangteliu, plastikinio kibiro su viduje spirale susuktu metaliniu vamzdžiu, dviejų plastikinių žarnų sudaro aparatą, tinkamą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Atlikto patikrinimo metu jis buvo sujungtas į vientisą įrenginį, vyko namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo gamybos procesas. Nors nuteistasis kategoriškai savo kaltę neigė, teismo posėdžio metu teigdamas, kad jis eidamas į savo jokio aparato nepastebėjo, kadangi praeinant vieta, kurioje buvo rastas aparatas nesimato, o jokio raugo ar alkoholio kvapo nesijautė, tačiau šią jo versiją paneigė liudytojų E. Š. ir Š. A. parodymai, kuriuose jie patvirtino, kad patalpoje buvo užsirakinęs iš vidaus tik vienas P. B., kitų nuteistųjų nebuvo, o pats aparatas stovėjo aiškiai matomoje vietoje, neužmaskuotas, todėl įėjus į patalpą jo buvo neįmanoma nepastebėti. Be to, liudytojais apklausti R. S. ir D. V. parodė, jog nuteistasis P. B., po to, kai pareigūnai naminei degtinei gaminti skirtą aparatą surado, prašė jų apsiimti kaltę, tačiau jie tai daryti atsisakė (t.1 b. l. 186-187, t. 2 b. l. 25-26). Tai, kad aparatu naminei degtinei gaminti naudojosi ir P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nuteistasis G. B. (t. b.l.139). Ir nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. B. neigė, jog P. B. žinojo apie aparatą bei teigė nežinantis, kodėl priešingi jo parodymai buvo užrašyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aukštesnysis teismas tokius G. B. parodymus vertina kaip siekį palengvinti nuteistojo P. B. padėtį ir padėtį jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad P. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistais nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, todėl nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, prašo bausmę švelninti neskiriant laisvės atėmimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas G. B. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė realią 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliaciniame skunde G. B. teigė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – G. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo padarytos veikos pavojingumą didina tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, siekiant gaminti uždraustą turėti ir vartoti toje įstaigoje apsvaigimo priemonę - namų gamybos alkoholį. Atsižvelgė į tai, kad G. B. bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu baustas už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe 7 kartus už alkoholio vartojimą, bausmės atlikimo metu dirbo, tačiau po bausmės atlikimo nedirba. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad G. B. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas, atliekamas pataisos namuose. Kita vertus, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. B. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Pažymėtina, jog sprendžiant dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog neteisėtas disponavimas aparatu naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti yra nesunkus nusikaltimas, nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po paleidimo iš pataisos įstaigos 2016 m. rugsėjo 21 d. ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad G. B. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis ir yra nevedęs, tačiau su sugyventine laukiasi vaikelio, todėl akivaizdu, jog jam reikalingi stiprūs socialiniai ryšiai su šeima. Kaip jau minėta, po paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis stengiasi gyventi dorai, nepažeidinėti įstatymų. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai G. B. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl apeliantui taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nuteistajam skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei G. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).Apibendrinus visa kas išdėstyta ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nurodytus motyvus ir pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam G. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. B.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas