Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. būdamas mažamečio R. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu ir pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį turėdamas pareigą tinkamai prižiūrėti savo vaiką, sudaryti sąlygas jam augti, vystytis, 2025 m. gegužės 12 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) eidamas pro duris ir neatsargiai nešdamas mažametį sūnų R. G. ant rankų, šį galvos viršugalviu trenkė į durų varčią bei padarė R. G. trauminę subdurinę hemoragiją – kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, potrauminę hodrocefaliją; tokiu būdu, nenumatydamas, kad R. G. bus sužalotas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, vaiko amžių ir fiziologines savybes bei sveikatos būklę galėjo ir turėjo tai numatyti, dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui R. G..

Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad R. G. yra jo sūnus, kurį augina praktiškai nuo jo gimimo, nes mama juo nesirūpina. Jis iki sūnaus gimimo dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, o po sūnaus gimimo išėjo vaiko auginimo atostogų. Sūnų augina vienas, todėl trūksta žinių kaip juo reikia rūpintis. Jis su sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), kur jam patardavo ir padėdavo pasirūpinti sūnumi. 2025m. gegužės 12 dienos vakarą jis apiprausė sūnų . Nešėsi berniuką ant rankų į kambarį. Kambario durys buvo pravertos ir jis koja stumtelėjo duris, pastarosios atšoko ir atšokusios trinktelėjo sūnui į galvą. Tuo metu nieko baisaus nepastebėjo, tik ant sūnaus akių matėsi, kad jis lyg apkvaito. Tačiau berniukas buvo ramus, valgė, bet po 3 ar 4 dienų pamatė, kad sūnus nusilpęs, vangus, todėl kreipėsi į medikus. Ligoninėje pasakė apie tai, kad sūnus susitrenkė galvą ir patyrė galvos traumą. Sūnui buvo atlikta operacija. Sūnus ilgą laiką gydėsi. Šiuo metu išleistas į namus. Jis toliau rūpinasi sūnumi, nori jį auginti pats. Jis jau gali sugrįžti į savo namus. Turi draugę, todėl ji dar padės rūpinti vaiku. Jis gauna 800 eurų išmoką vaiko auginimui bei 122 eurus gauna vaiko auginimo pašalpą. Jis labai pergyveno dėl to kas atsitiko R., meldėsi. Supranta, kad yra pareikštas ieškinys, tačiau gydymo išlaidų suma labai didelė, kurios neturės galimybės sumokėti visos. Prašo sumą mažinti arba išdėstyti dalimis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokurorui ir kaltinamajam sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Įstatyminė nukentėjusiojo R. G. atstovė P. M. paaiškino, kad nuo R. G. gimimo juo rūpinasi J. G., nes motina vaiku nesirūpino. Ji taip pat nesirūpina ir anksčiau gimusiais dviem vaikais. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. G. ieškinį dėl išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos su J. G. nustatymo. Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad J. G. netinkamai rūpinasi savo sūnumi R. G..

Liudytoja D. M. parodė, kad 2025-04-18 d. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje pas jas apsigyveno J. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (gim. (duomenys neskelbtini) J. G. kartu su sūnumi R. G. atvyko pas jas iš Santaros klinikų, R. G. gimė 34 savaičių, jam nustatyta aortos koarktacija ir dar 16 lydinčiųjų diagnozių. R. G. atrodė kaip visi kūdikiai, tik buvo mažesnio svorio. 2025-05-16, apie 12 val. jie vyko pas šeimos daktarę, buvo planinis apsilankymas, jokių smurto žymių ant kūdikio nebuvo, tačiau šeimos gydytoja iškvietė GMP brigadą dėl vangesnės kūdikio būklės. J. G. šeimos gydytojai jokių nusiskundimų nepasakė, tačiau ji pasakė, nes kūdikis R. G. buvo vangus. Šeimos gydytoja jokių įtarimų apie galimai naudotą fizinį smurtą neišsakė. GMP brigada pristatė R. G. į Kauno Klinikų vaikų ligų skyrių. Vėliau ji skambino J. G., jis jai pasakė, kad jį su kūdikiu pasilieka apžiūrai. Su J. G. ji šnekėjo 2025-05-18, jis teigė, kad tuo metu R. G. gydytojai iš galvos traukė skysčius, dėl ko tai atlieka, nepasakė. Po to ji su J. G. šnekėjo 2025-05-19, šis sakė, kad kūdikis R. G. priaugo svorio, yra daug žvalesnis, kad šiam statys vamzduką į galvą. Taip pat J. G. sakė, kad buvo atvykusi R. G. mama V. P., dar minėjo, kad 2025-05-20 bus operacija vamzdelio įstatymui. Apie tai, kad J. G. galimai naudojo fizinį smurtą prieš kūdikį R. G., ji sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Kur tai galėjo įvykti, ji nežino. J. G. nėra agresyvus, kiek įmanoma rūpindavosi kūdikiu. Kiek jai yra žinoma, V. P. gydėsi stacionariai dėl sveikatos būklės, ši turi daugiau vaikų, tačiau jie kartu su ja neauga. J. G. yra kreipęsis į teismą su mediacijos taikos sutartimi, kad kūdikio R. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo (II t. b. l. 33-40).

Liudytoja D. M. papildomos apklausos metu nurodė, kad ji dirba Kazlų Rūdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, socialine darbuotoja. 2025 m. balandžio 18 dieną pas jas į tarnybą atvyko J. G. ir R. G., jie atvyko iš Santaros klinikų, kur R buvo nuo pat gimimo. Berniukas gimė neišnešiotas, todėl ten taip ilgai buvo laikomas. Juos abu pas jas į tarnybą atvežė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Berniukas būnant Santaros klinikose, su juo nebuvo nei mama nei tėtis J s. Kiek žino, J buvo nuvykęs aplankyti savo sūnaus, kiek kartų - nežino, bet neilgiau nei 4 valandas. J dirbo (duomenys neskelbtini) tačiau dabar yra vaiko auginimo atostogose. J buvo taikoma intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Tą pačią dieną, apie 20 val. pastebėjo, kad kinta vaiko būklė: jis pradėjo ir nenustojo verkti apie valandą laiko, buvo nerimastingas, buvo išryškėjusios kraujagyslės, kūnelis pabalęs, jo nėjo nuraminti. Todėl jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu, kai R verkė ir jo nėjo nuraminti, J tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. J buvo labai sunku, jis neturėjo įgūdžių, gebėjimų rūpintis vaiku. Ramino R ji ir I. B.. Iškvietus greitąją pagalbą, R su J buvo išvežti į Kauno Klinikas, juos iš Kauno Klinikų paleido balandžio 23 d., jie grįžo atgal į jų centrą. J grįžus, buvo pastebimas pagerėjimas, jis jau sugebėjo aprengti vaiką, pamaitinti, su pagalba jau gebėjo vaiką išsinešti į lauką. Jis lauke vaiką nešiojo ir ant rankų, ir vežime. J buvo ramus, jokių konfliktų nekeldavo, jų klausydavo, į pastabas reaguodavo. Yra mačiusi jį nešiojantis sūnų ir virtuvėje. J tikrai rūpinasi savo sūnumi, atrodo pareigingas, siųsdavo naktimis net nuotraukas kiek sūnus suvalgo mišinio. Jis labai bijodavo kirpti sūnui rankų nagus - bijodavo įkirpti, pats taip sakė, todėl prašydavo jų tai padaryti. Kiek yra mačiusi J su sūnumi, jis tikrai labai kruopščiai ir gražiai, švelniai su kūdikiu elgėsi. J buvo pas jas vienas su sūnumi. Mama V. P., kiek ji žino, buvo Šilalėje, gydėsi gydymo įstaigoje. Kiek žino, R jai yra ketvirtas vaikas, jai yra apribota tėvų valdžia kitiems trims vaikams, šie gyvena ne su ja. Šiuo atveju taip pat ruošiami dokumentai, kuriais R gyvenamoji vieta būtų nustatyta su J , motina su tuo jau yra sutikusi. 2025-05-12 atvyko R mama V , staiga sugrįžo, atvyko aplankyti sūnaus ir kiekvieną dieną ateidavo, tai yra – 13, 14 dieną, o 15 dieną buvo atėjusi du kartus. Motina viena su vaiku nėra likusi, bent jau tarnybos patalpose. Jie buvo išėję pasivaikščioti, buvo ir J nuomojamame būste nuėję. Ar ten R buvo likęs su mama vienas, ji nežino. J taip pat nieko nesakė. Gegužės 14 dienos vakare jos pastebėjo, kad vaikas darosi vangus, pradėjo mažiau valgyti ir daugiau miegoti. 15 dieną viskas buvo gerai, bet iš 15 dienos į 16 dieną naktį vaikas daug daugiau verkė, miegojo ne taip, kaip įprasta, joms tai papasakojo gyventoja, kuri gyvena už sienos. Pats J nieko nesakė apie tai, kad vaikas naktį nemiegojo. Gegužės 16 dieną ji matė R , šį rengiant, bet šis neverkė. Tada 12 val. ji kartu su R ir J nuvyko pas šeimos gydytoją R. M.. Apžiūroje dalyvavo R. mama, tėtis, ji, dvi gydytojos - R. M. ir V. K. bei sesutė L . Mama visą apžiūrą tylėjo, o paklausus tėvo ar turi kokių nusiskundimų, jis pasakė, kad ne. Ji pasakė, kad R. naktį prastai miegojo, kad nuo 14 dienos vangesnis ir kad kolegė minėjo, jog jo petys trukčioja. Gydytojos išrengė R., apžiūrėjo, pasvėrė. Nei šeimos gydytojos, nei sesutė nepastebėjo, kad ant berniuko kūno būtų kažkokių smurto žymių, mėlynių. Ji visos apžiūros metu buvo šalia, taip pat ant berniuko kūno žymių nepastebėjo. Apžiūrėję R., gydytojos nusprendė, kad dėl vangesnės būklės jį reikia vežti į Kauno klinikas. Ji grįžo į tarnybą, sukrovė R. daiktus ir nuvežė į kliniką. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir J. kartu su R. išvežė į Kauno klinikas. Ji dar paklausė R. mamos V ar ši važiuos į klinikas kartu, ši atsakė, kad ne. R. su J. išvežė, o ji grįžo į darbą. Ji paskambino gydytojai, klausė, kiek yra tikimybės, kad juos Kaunas paleis, tai gydytoja jai pasakė, kad tikimybės yra mažai, bet daugiau apie vaiko sveikatos būklę nesakė. Ji J.i paskambino, kai jis jau buvo Kaune. Jis jai pasakė, kad R. daro pilvo ir galvos echoskopiją. Kai skambino vėliau, J. pasakė, kad juos guldo į ligoninę, daugiau jis nieko nežinojo. Sekantį kartą kai paskambino, palatoje buvo gydytojas, todėl J. įjungė garsiakalbį ir ji girdėjo viską. Gydytojas sakė, kad kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatų nėra, vaiko būklė yra stabili, stebės per savaitgalį: jei būklė pablogės - darys magnetinį rezonansą, o jei pagerės - darys planinį MRT tyrimą. Po to ji su J. kalbėjo sekmadienį, jis sakė, kad turbūt vaikui iš galvos nutraukė vandenį, tiksliai nežino, nes kartu nėjo, sakė, kad vaikui pagerėjo, šis žvalus, valgo. Dar J. sakė, kad V buvo šeštadienį aplankyti jį klinikose. Pirmadienį ji vėl kalbėjo su J., jis sakė, kad 20 dieną bus operacija, kurios metu R. dės vamzdelį į galvą, kad išbėgtų skysčiai ir ligoninėje laikys 2-3 savaites arba mėnesį. Ji prašė, kad pasakytų gydytojo pavardę ir skyrių, J. sakė, kad nežino. Ji prašė duoti pasikalbėti su gydytoju, bet jis nedavė. Gegužės 20 dieną kalbėjo su J., jis sakė, kad mama yra šalia, kad R. jau išoperuotas, yra reanimacijoje. Ji paprašė gydytojo numerio, tai girdėjo motinos reakciją, kad kam čia reikia. Kiek ji žino, jie jau buvo perkelti į palatą. Ji klausė J. kas čia atsitiko, pasakė, kad buvo atvykusi policija, tai jis pasakojo, kad atvykus penktadienį į ligoninę, jis buvo aprėktas, kad vaiką mėtė ar spardė, o jis sakė, kad taip nedarė. J. dar minėjo, kad ligoninėje pasakė, kad jis ėjo su vaiku ant rankų ir su vaiko galva prisilietė prie durų staktos, kai ėjo vaiką prausti. Ji klausė kodėl jis joms to nesakė, jis atsakė, kad vaikas net nesuverkė, net nesureagavo. J. nebuvo piktas ar agresyvus, jos jam dažnai sakydavom pastabas, bet jis niekada piktai ar agresyviai nereaguodavo. J. neturi jokios negalios, tačiau turi sutrikimų, jis negali pasakyti koks mėnesis yra sekantis arba prieš tai buvo, jis nelabai pasakys kokia šiandien yra savaitės diena. J. kol kas nėra nustatytas neįgalumas. R. yra ramesnis vaikas, paverkia, bet ne tiek daug. J. taip pat labai ramus ir kantrus, ji mano, kad jį išvesti iš kantrybės būtų labai sunku, jam viskas visada gerai. Kartais atrodo, kad J. nesupranta problemos rimtumo. J. dažniausiai vaiką laikydavo vežimėlyje, bent kiek yra pastebėjusi (II t., b. l. 42-46).

Liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba Kazlų Rūdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, yra atvejo vadybininkė. Ji anksčiau dirbo socialine darbuotoja (iki 2025-05-20) ir teikė intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugą. Tai yra, žmonėms, kuriems yra krizė, teikiama krizės įveikimo paslauga, socialinių įgūdžių tobulinimas ir pagalba. Tokie asmenys gali apsigyventi pas jas tarnyboje. Jos gauna nukreipimus iš vaiko teisių apsaugos skyriaus arba savivaldybės. Dėl J. G. buvo gautas raštas iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriuo remiantis buvo jam nustatytas apsaugos poreikis: nepilnamečiui vaikui ir jo įstatyminiam atstovui nuo 2025-04-18. Poreikį nustato vaiko teisių apsaugos skyrius. Pas jas į tarnybą J. G. atvyko su apgyvendinimo aktu, kurį pateikė VTAS specialistai. Jis atvyko kartu su savo sūnumi R., gimusiu (duomenys neskelbtini). J. G. su sūnumi buvo apgyvendinti pas jas tarnyboje, adresu (duomenys neskelbtini) Vaiko motina V. P. buvo gydoma ligoninėje tuo metu, kai buvo nustatytas apsaugos poreikis vaiku, todėl vaiko įstatyminis atstovas buvo tik tėtis. Iš pradžių apskritai nebuvo neaišku, kur yra V . Tik vėliau sužinojo, kad ji gydoma ligoninėje. Su R. gyveno tik jo tėtis J., V jų tarnybos namuose negyveno. V. savo sūnumi nesirūpina, ši buvo atėjusi į tarnybos namus susitikti, aplankyti sūnų, regis buvo du kartus, bet tiksliai negali pasakyti. Motina vaiku visiškai nesirūpina, kiek žino, šiai yra apribota valdžia į du vaikus, į R. kol kas motinos valdžia nėra apribota. R. jų namuose rūpinosi ir šį augino jį tik tėvas J.. Pas jas gyvenančiomis šeimomis rūpinasi čia dirbančios specialistės: D. M., I. U., S. G. (dirba nuo 2025-05-21) ir N. Č.. Jos dirba pagal darbo grafiką. Jos lankosi pas čia gyvenančius asmenis, jų gyvenamuosiuose kambariuose. Nuo gimimo iki 2025-04-18 R. buvo Santaros klinikose, jis ten buvo nuo pat gimimo. Nei vaiko tėvas, nei vaiko motina su vaiku ligoninėje nebuvo. Kiek žino, J. pas sūnų buvo nuvykęs aplankyti vieną kartą. Vaiko teisių skyriaus specialistai nuvyko su J. kartu į Santaros klinikas ir pasiėmę vaiką atvežė juos abu pas jas į tarnybos namus. Tik čia tėvas pradėjo rūpintis sūnumi. J. nemokėjo nei aprengti vaiko, nei maitinti nei rūpintis, negebėjo įvertinti tinkamos temperatūros kūdikiui, nemokėjo nei paimti ant rankų vaiko, nei mokėjo nuraminti, vaikui verkiant. Tą pačią dieną vaikas pradėjo labai verkti, nepavyko nuraminti. Iš Santaros klinikų gautuose medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad R. turėjo vieną pagrindinę diagnozę ir 16 gretutinių diagnozių. Kadangi vaikas pradėjo labai verkti ir negalėjo jo nuraminti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pagal pateiktus medicininius dokumentus, jos turėjo nedelsiant kreiptis į ligoninę, nes nebuvo galimybės jo nuraminti, jos negalėjo pasakyti kas vaikui yra, o vaikas iš ligoninės išleistas vidutinės būklės. Atvykus medikams, tėtis J. nesugebėjo net paaiškinti kas jo sūnui yra. Tą dieną berniukas su J. buvo išvežti į Kauno klinikas, iš ten paleisti 2025-04-22 ir grįžo vėl pas jas į tarnybos namus. Grįžus matėsi, kad tėvo įgūdžiai pagerėję, kad jis tinkamai geba paimti vaiką į rankas, geba atpažinti vaiko nerimastingumą, jo įgūdžiai prižiūrėti vaiką buvo pastebimai pagerėję. R. yra labai ramus, mažai verkia, visada miega, su juo tikrai nėra daug vargo. Tėvas tikrai pagal savo sugebėjimą rūpinasi savo vaiku. J. yra labai ramus vyras, jis visada labai ramiai išklauso jų rekomendacijas ir priekaištus, pastabas, jis laikosi nustatytos tvarkos, niekada su niekuo nekonfliktuoja. J. tikrai atsargiai elgiasi su savo vaiku, stengiasi jį prižiūrėti. Kiek ji yra mačiusi, jis labai saugiai vaiką vežiojasi beveik visur su vežimėliu. Yra mačius kelis kartus J. su vaiku ant rankų, bet tikrai labai atsargiai. J. niekada nebūdavo piktas, niekada nėra net balso pakėlęs, visada labai maloniai ir mandagiai bendrauja, yra labai ramus. Ji nieko neigiamo apie J. pasakyti negali. Ji nėra pastebėjusi ant vaikučio jokių smurto žymių ar kažko panašaus. Su R. ir J. pas šeimos gydytoją V. K. lankėsi jų darbuotoja D. M.. Kiek žino, tai buvo planuotas vizitas pas šeimos gydytoją. Apie tai, kad R. kažkas nutiko, ji sužinojo tik tada, kai pas jas atvyko policijos pareigūnai, anksčiau nieko nežinojo ir niekas nieko nepasakojo. Kas nutiko R., ji nežino, su J. nebendravo ir jis jai nieko nepasakojo (II t., b. l. 49-50).

Liudytoja I. U. parodė, kad ji dirba Kazlų Rūdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, yra individualios priežiūros darbuotoja. Dirba nuo 2023 m. J. G. yra taikoma atvejo vadyba, posėdžio metu jis išreiškė norą auginti savo sūnų R. G., gimusį 2025 m. Kadangi J. G. neturėjo pakankamai socialinių įgūdžių, todėl jis buvo apgyvendintas pas jas tarnybos namuose, jam teikiama intensyvi krizių įveikimo paslauga. Kiek ji žino, J. G. pas jas į tarnybos namus su sūnumi grįžo iš Kauno klinikų balandžio 22 ar 23 d. Ji lankydavosi pas J. G. ir jo sūnų jų gyvenamajame būste. Šią krizių įveikimo paslaugą teikia keturios darbuotojos ir visos, dirbdamos pagal savo darbo grafiką, suteikdavo jam reikiamas paslaugas. Dirbo ji, D. M., I. B. ir N. Č.. J. G. yra labai ramus, rūpestingas, visada reaguodavo į pastabas ir rekomendacijas. Iš pradžių jos jį mokė prižiūrėti ir rūpintis vaiku, kaip aprengti, kaip pamaitinti, nes jis pats tokių įgūdžių pakankamai neturėjo. J. G. visada klausydavo, ką jos jam sakydavo ir stengdavosi taip daryti. R. yra labai ramus, mažai verkia, su juo nėra daug vargo, jis pavalgo ir miega. J. labai myli savo sūnų, jis visada atsargus, švelnus net, visada labai kruopščiai elgdavosi su vaiku. Apie berniuko mamą ji nelabai ką žino - tik tiek, kad ši yra V., pavardės ji jos nežino, grįžusi 2025 m. gegužės 12 d. iš gydymo įstaigos. Motina buvo kelis kartus atvykusi ir lankė sūnų, būdavo per dieną tik apie dvi valandas, nes tokios yra taisyklės. Motina su J. ir sūnumi buvo išėjusi pasivaikščioti, ji tai yra mačiusi. Kiek kartų motina buvo atėjusi, ji nežino. Ji motinos susitikimų nestebėdavo, kartu nebūdavo, tik užeidavo, pakalbindavo, pažiūrėdavo kokia aplinka, bet nestebėdavo ir visą laiką nebūdavo su jais. Pagal nustatytą tvarką, yra žurnalas, kuriame žymima kada atvyksta lankytojai ir kada išvyksta. Jos manymu, J. G. tikrai rūpinosi savo sūnumi ir bent jau jai nebuvo jokių požymių, kad jis gali nuskriausti vaiką. Ji yra padėjusi ir maudyti R., bet niekada nebuvo pastebėjusi ant kūdikio smurto žymių. Nuo gegužės 12 dienos ji kasdien bendravo su J. G., nepastebėjo nieko kitaip, vaikas ir valgė, ir elgėsi kaip visada. J. elgesys taip pat nebuvo pasikeitęs, jis rūpinosi vaiku, kaip visada. Jokių smurto žymių ant berniuko nebuvo, ji vaiką nuogą matė ir gegužės 15 ir 16 dieną, nes rengė ir kepurytę dėjo. Jokių žymių, nieko nesimatė, net paraudimo nebuvo. Gegužės 16 dieną, ryte ji nuėjo pas J. pažiūrėti ar berniukui drabužiai yra tinkami paruošti ir jai J. sakė, kad berniukui miegant trukčiojo petys. Jis jai dar pasakė, kad vaikas gal susapnavo. Ji atsakė, kad gal ir sapnavo, bet tai būtina pasakyti šeimos gydytojai. Paskutines dvi dienas, gegužės mėnesio 14-15 dienomis berniukas suvalgydavo mažiau nei visada, tačiau to per daug nesureikšmino. Daugiau jokių pakitimų berniuko elgesyje nebuvo. Jokių pakitimų nesimatė ir ant berniuko kūno. J. G. neminėjo, nesakė, kad kažkas būtų nutikę sūnui. Kad kažkas nutiko, ji sužinojo tik jai jie išvažiavo pas gydytoją, kartu vyko socialinė darbuotoja D. M. ir iš gydytojos buvo išsiųsti į Kauno klinikas. O kodėl ir kas atsitiko, niekas joms nepapasakojo. Po to atvyko pas jas policijos pareigūnai, kurie formino įvykį. Ji ir dabar nežino kas nutiko, todėl nieko papildomai paaiškinti negali, nes tikrai ant R. kūno jokių sužalojimų ji nepastebėjo. Jų patalpos, išskyrus įėjimą, nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (II t., b. l. 52-55).

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba UAB „Jūsų sveikata“, yra šeimos gydytoja. 2025-04-25 į jų kliniką atvyko J. G. su sūnumi R., gimusiu 2025 m. sausio mėn. Jie prisirašė jų klinikoje ir ji tapo jų šeimos gydytoja. Apžiūrėjusi R., jį pamatavusi ir pasvėrusi, jokių nukrypimų nenustatė, matė iš jo medicininių dokumentų, kad vaikas turi daug diagnozių, jam nustatyta širdies yda, kuri buvo operuota, plaučių atelektazė (alveolių subliuškimas), vienpusė kirkšnies išvarža, buvusi naujagimių gelta, neišnešiotas naujagimis, gimęs anksčiau laiko, taip pat buvo prasirgtas sepsis (tai yra sunki organizmo reakcija į infekciją). Tai yra diagnozės, su kuriomis berniukas atvyko apžiūrai pas ją po ligoninės. Į kliniką kartu su J. ir R. atvyko socialinė darbuotoja D. M.. Bendraujant su vaiko tėvu J., jai pasirodė, kad J. nesuvokia kūdikio ligų rimtumo ir jo būklės, pakelti berniuką ar paguldyti atrodo mokėjo, bet galbūt nesuprato ant kiek ligos, kurias turi berniukas, yra rimtos. Prieš atvykstant pas ją, R. buvo greitąja išvežtas į Kauno klinikas, nes buvo labai neramus, daug verkė. Vaikas buvo stebėtas kelias dienas ligoninėje, ten buvo kartu su tėčiu J., vėliau išleistas namo. Apžiūrėjus berniuką 2025-04-25 buvo išrašyti siuntimai pas gydytojus: pas vaikų kardiologą dėl širdies įgimtos ydos, pas vaikų chirurgą dėl kirkšninės išvaržos ir pas vaikų ortopedą - traumatologą dėl klubų displazijos. Tada suplanavo kitą profilaktinį vizitą 2025-05-16. 2025-05-16, apie 12 val. pas ją atvyko J. su R. ir socialinė darbuotoja D. M., kartu buvo vaiko mama, kurios vardo ir pavardės ji nežino. Apžiūroje dalyvavo slaugytoja L. J.. Berniukas buvo nurengtas apžiūros metu, ant jo jokių sumušimo žymių ar kraujosruvų nebuvo. Jos jį svėrė, matavo, svorio buvo lyg ir priaugęs, viskas buvo gerai. R. buvo irzlesnis nei anksčiau, odelė greitai marmuravosi (greitai atsirado tokios žymės, kaip sušalus - odos reakcija į šaltį), pasirodė dejuojantis, stebimas kūno tremoras (drebulys). Tada ji pasikvietė kolegę gydytoją V. K., pasitarti dėl berniuko būklės, nes jo būklė jai pasirodė neįprasta tokio amžiaus kūdikiui. Jos su V. K. nusprendė, kad tikslinga kviesti GMP ir nukreipti vaiką į trečio lygio įstaigą. Ji klausė nuo kada R. būklė tokia. Tėvas atsakė, kad berniukas neramus pasidarė naktį. Ji neklausė ar kažkas atsitiko, kas galėjo iššaukti tokią berniuko reakciją. Apžiūros metu vaiko mama stovėjo tolėliau, prie lango ir nieko nesakė, nieko neklausė, nesidomėjo. Kiek pamena, socialinė darbuotoja D, M nieko nesakė. Atvažiavusi greitoji išsivežė R. į Kauno klinikas, kas važiavo kartu su R., ji nežino. Daugiau po to įvykio ji R. nematė. 2025-06-27 R. apžiūrėjo gydytoja V. K.. Ji, kaip gydytoja, apžiūrėdama berniuką, jokių akivaizdžių sužalojimų, kraujosruvų, smurto žymių nematė, jų nebuvo. Jai pirmiausiai kilo mintis, kad gali kartotis kraujo užkrėtimas arba širdies nepakankamumas, kadangi vaikas turi įgimtą širdies ydą. Diagnozė, kurią ji įrašė siuntime, buvo: nepatikslintas širdies nepakankamumas. Tokius požymius, kurie buvo nustatyti R. 2025-05-16, galima priskirti ir supurtymui, tačiau tuo pačiu tokie požymiai yra būdingi daugeliui sunkių ligų tokio amžiaus kūdikiui. Ji negali pasakyti ar R. būklė buvo tokia dėl to, kad jis buvo supurtytas, ar dėl to, kad jam dėl turimų sunkių diagnozių pasireiškia ar paūmėja dar viena liga (II t., b. l. 58-61).

Liudytoja V. P. parodė, kad ji turi sūnų R. G., gimusį (duomenys neskelbtini) R. su ja negyvena ir niekada negyvo. Jis gyvena su tėčiu J. G.. J. gyvena Kazlų Rūdoje, tikslaus adreso ji nežino. Anksčiau J. gyveno nuomotam bute, o dabar jis gyvena, jai atrodo, krizių centre, nežino pavadinimo ir tikslaus adreso, (duomenys neskelbtini) R. su tėčiu gyvena nežino nuo kada, gal bus 4 mėnesiai. Berniukas gimė Kauno klinikose, po kažkurio laiko sūnų išvežė į Vilnių, į Santariškes, nes berniukas gimė su širdies yda. Ji grįžo į Kazlų Rūdą ir gyveno pas J. G.. Ji su J. buvo nuvykę į Vilnių, į Santariškes aplankyti sūnaus tik vieną kartą. Kai sūnus buvo išleistas iš gydymo įstaigos, jį pasiėmė J. ir dabar augina. Jai motinystės teisės nėra atimtos, ji nėra jų atsisakiusi. Kodėl neaugina sūnaus, negali nurodyti. Kai J. pasiėmė R., ji buvo Šilalėje, ten ir gyveno. 2025 m. balandžio mėnesį ji buvo Tauragės ligoninėje, gydėsi pora savaičių. Ji buvo atvykusi į Kazlų Rūdą aplankyti sūnaus. Kai atvyko, J. su R. gyveno centre, (duomenys neskelbtini) Ji nepasakys kiek tiksliai laiko buvo Kazlų Rūdoje - gal savaitę, o gal dvi. Gyveno (duomenys neskelbtini) J. nuomojamame bute. Ji ateidavo į minėtą centrą, kažkiek pabūdavo ir išeidavo namo. Kai ateidavo, jai regis, ji būdavo su sūnumi ir J. tik minėto centro patalpose. J. labai geras, kaip tėvas, rūpinasi, neskriaudžia sūnaus, jį prausia, maitina. Kiek ji buvo kartu su J. ir R., niekada nematė, kad J. sūnų muštų, purtytų, kratytų ar kitaip skriaustų. Jis visada su sūnumi elgiasi gražiai ir švelniai. Ji iš buto, o J. su R. iš centro nuvyko į Kazlų Rūdos ligoninę, kur buvo suplanuota berniuko apžiūra. Kokia diena ir koks mėnesis, nežino. Buvo dar socialinė darbuotoja ir buvo gydytoja. Apžiūros metu gydytoja pasakė, kad R. ne kaip atrodo ir reikia kviesti greitąją, reikia vežti į Kauną. Ar ji prieš tai dieną ar dvi buvo nuvykusi pas J. su R. ir ar matė sūnų, negali pasakyti. Tačiau J. tą dieną, kai buvo pas gydytoją, sakė, kad R. naktį prastai miegojo, bet kodėl - neminėjo. Ji nežino kas nutiko ir dėl ko. Ji buvo nuvykusi berods sekančią dieną pas J. ir R. į Kauno klinikas, ten jai būnant atvažiavo policija. Pareigūnai klausė kas nutiko ir J. pasakė, kad jis, nešdamas R. rankose, jo galvelę trinktelėjo į duris. Jai buvo šokas nuo tokių J. žodžių, nes anksčiau J. niekada nebuvo to minėjęs. Ji negalėjo patikėti, kad taip nutiko, kad J. taip pasakė, nes prieš tai jis jai nieko nepasakojo. Ji dar ir dabar netiki, kad taip galėjo nutikti. Kodėl jos sūnų laiko Kauno klinikose, kokia diagnozė ir kas jam buvo, ji nežino. Ji, kiek pamena, kai lankydavo sūnų ir J., R. niekada nebuvo paėmusi ant rankų, nevežiojo jo vežimėlyje, nes kai ji ateidavo aplankyti, vaikas būdavo arba savo lovytėje, arba ant lovos gulėdavo. Ji savo sūnaus tikrai nepakratė ir nieko blogo jam nedarė. Jos sūnus yra kaip visi vaikai, neverkia labai daug, sakytų, kad yra netgi ramesnis (II t., b. l. 64-66).

2025-05-20 tarnybiniame pranešime „dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2025-05-20, apie 13 val. 42 min. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas, jog adresu Eivenių g. 2, Kaunas, LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje prieš dvi dienas atvežtas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), prieš kurį tėvas J. G. galimai naudojo fizinį smurtą. Kūdikiui nustatyta galvos trauma, dėl ko R. G. buvo operuojamas, būklė sunki (I t., b. l. 1-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Minėtu adresu yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) globos centras, teikiantis pagalbą šeimai. Pastatas suskirstytas atskirais gyvenamaisiais kambariais. Antrajame aukšte yra kambarys, pažymėtus užrašu „4 kambarys“. Durys medinės, šviesiai rudos spalvos. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į kambario Nr. 4 vidų. Kambaryje, kairėje pusėje stovis vienvietis fotelis ant kurio yra sudėti įvairūs vaikiški rūbeliai. Dešinėje pusėje yra medinė drabužių spinta, ant jos sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Toliau nuo drabužių spintos, greta sienos stovi vaikiška vonelė, joje sudėti įvairūs prausimosi daiktai, tušti vandens buteliai. Prie sienos stovi medinis staliukas, ant kurio sudėti įvairūs maisto ir geriamieji produktai, virš staliuko ant sienos pakabintas sieninis veidrodis. Toliau, greta sienos yra medinė vaikiška lovytė su atitvarais. Lovytė dalinai paklota, antklodė padėta ant atitvaro. Greta lovytės yra viengulė medinė lova, skirta suaugusiam asmeniui ant kurios tvarkingai suklota patalynė. Greta lovos, kambario kampe yra naktinis staliukas, ant kurio yra įvairūs namų apyvokos daiktai. Tolimojoje kambario sienoje du plastikinio paketo langai, vienas iš jų turi duris, pro kurias galima išeiti į balkoną. Langai su permatomomis užuolaidomis, roletai pakelti. Šalia langų yra sulankstoma mobili drabužių džiovykla, ant kurios netvarkingai palikti drabužiai ir patalynės dalys. Dešinėje patalpos pusėje yra dar viena viengulė lova, be patalynės. Šalia šios lovos yra vaikiškas vežimėlis juodos spalvos. Apžiūrint patalpą, neužfiksuota jokių sugadintų daiktų, jokių smurto požymių. Neužfiksuota jokių biologinių pėdsakų ant patalpos grindų, sienų, durų, baldų ar kitų daiktų. Patalpa yra tvarkinga, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui turinčių reikšmės objektų neužfiksuota ir nepaimta (I t., b. l. 25-27, 28-35).

2025-05-20 tarnybiniame pranešime „dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, kad 2025-05-20, apie 13:47 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimas ROIK 0125000281492, jog adresu Eivenių g. 2, Kaunas į LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką prieš dvi dienas atvežtas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas vaiko supurtymas. Atvykus nurodytu adresu, bendrauta su LSMUL KK Intensyvios terapijos klinikos gydytoju M. Ž., kuris nurodė, kad 2025-05-16, apie 14:30 val. R. G., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas savo tėvo J. G.. Kūdikis perkeltas į LSMUL KK Neurochirurgijos klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių. Minėtame skyriuje R. G. gydymą perėmė gydytojas A. M., R. G. atlikus reikiamas tyrimus, nuspręsta atlikti operaciją, po kurios vaikas buvo perkeltas į Intensyvios terapijos kliniką. Gyd. M. Ž., įvertinęs situaciją, padarė prielaidą, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti dėl galimai tyčinio vaiko supurtymo, todėl apie įvykį pranešta policijai. Gydymo įstaigoje pabendravus su blaivia R. G. motina V. P., ši nurodė, kad su sūnumi R. G. kartu negyvena ir jokių aplinkybių, kas galėjo nutikti jos sūnui, nežino. V. P. nurodė, kad R. G. gyvena, kartu su tėvu J. G., adresu (duomenys neskelbtini) Pabendravus su blaiviu J. G., šis nurodė, kad gyvena kartu su vaiku socialiniame būste, kartu su socialine darbuotoja ir maždaug prieš savaitę, nešdamas sūnų R. G., netyčia trenkė vaiko galvą į duris. Po kurio laiko R. G., jo teigimu, prasidėjo traukuliai, dėl ko kreipėsi į vietinę gydymo įstaigą, kurios gydytojai nusprendė perkelti R. G. į LSMUL KK, detalesnei apžiūrai. J. G. neigė kaip nors tyčia smurtavęs prieš savo sūnų R. G.. Nuvykus į LSMUL KK Neurochirurgijos klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių, bendrauta su minėtu gydytoju A. M., kuris nurodė, kad atlikęs reikiamus tyrimus R. G. nustatė poūmes kraujosruvas po kietuoju smegenų dangalu, virš abiejų smegenų pusrutulių bei tinklainės kraujosruvas akių dugne, dėl ko nusprendė vaikui atlikti galvos operaciją. Taip pat A. M. nurodė, kad tokie R. G. sužalojimai negalėjo atsirasti dėl galvos trenkimo į duris, nes tokie sužalojimai, šio teigimu, atsiranda dėl vaiko supurtymo. Apie įvykį buvo informuota Kauno VTAS darbuotoja Š. L., kuri, įvertinusi situaciją, nusprendė R. G. palikti J. G. priežiūroje (I t., b. l. 36-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, Nr. G 1021/2025 (02), nurodyta, kad R. G. diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas, trauminė subdurinė hemoragija, potrauminė hidrocefalija. Tai galėjo išsivystyti nuo vienintelio, atsižvelgiant į kūdikio sveikatos būklę, minimalaus kūno (ar tik galvos) sukrėtimo, galėjusio įvykti kelių - keliolikos parų bėgyje iki vaiko stacionarizavimo 2025-05-16. Tai patvirtina galvos operacijų metu konstatuoti smegenų skysčio spalviniai pokyčiai - iš kruvino pirmosios operacijos metu iki bespalvio antrosios operacijos metu. Tokius trauminius pokyčius galėjo sukelti ir vienintelis kūno (galvos) sukrėtimas. Remiantis tik medicininiais duomenimis, tiksliau spręsti apie traumos mechanizmą ir atsakyti į pateiktus klausimus negalima. Sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Trauma sukėlė fizinį skausmą. Neabejotina, kad kūdikio sveikatos būklė įtakojo traumos sunkumą, bet vienasmeniškai apie tai spręsti specialistas neturi kompetencijos - tai komisinės teismo medicinos ekspertizės kompetencija (I t., b. l. 49-56).

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-05-27 rašte nurodyta, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini) įstatyminiai atstovai yra J. G. ir V. P.. Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, skyriui šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) Iki šios dienos skyrius yra gavęs 3 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. 2025-01-30 buvo gautas pranešimas (reg. Nr. 12VTP-119) iš LSMUL KK, kad gimė vyr. lyties naujagimis, motina iki gimdymo atsisakiusi gydymo, nesilaikė gydytojų nustatyto jai režimo, vaikščiojo rūkyti. Gimus vaikui, motina atsisakė jį maitinti savo pienu, atsisakė svarbių vaikui procedūrų, patikrų. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos poreikį. Tuo pagrindu buvo inicijuotas šeimai atvejo vadybos procesas. Nuo 2025-02-12 šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas Kazlų Rūdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Įstatyminiams vaikų atstovams paskirti atvejo vadybininkai, kurie organizuoja ir koordinuoja kompleksinės pagalbos vaikams ir jų šeimai teikimą. 2025-04-15 (reg. Nr. 12GD-3681) gautas pranešimas iš Santaros klinikų, kad vaikas po gydymo išleidžiamas į namus 2025-04-18. Gauto pranešimo pagrindu, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas vaikui apsaugos poreikis ir taikyta vaikui laikinoji priežiūra, apgyvendinant tėvą su vaiku socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2025-05-20 gauti pranešimai iš policijos ir iš gydymo įstaigos (reg. Nr. 12VTP-571, 12VTP572, 2VTP-1178), kad vaikas sunkios būklės išvežtas į Kauno klinikas, galimai stipriai supurtytas, neaišku ar išgyvens. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 4-7 punktais, skyriaus specialistai reagavo dėl minėtų pranešimų, susitiko su kūdikiu ir bendravo su tėvais galimo vaiko teisių pažeidimo pagrindu, atliko vaiko situacijos vertinimą ir priėmė sprendimus dėl geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Šiuo atveju nustatyti vaiko teisių pažeidimai: pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 1 d.); tėvas negeba savarankiškai pasirūpinti kūdikiu dėl socialinių įgūdžių trūkumo; nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos; tėvui reikalinga pagalba užtikrinti vaikui geriausius interesus; reikalinga socialinių darbuotojų nuolatinė priežiūra dėl vaiko saugumo, gerovės užtikrinimo; pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Tėvas paaiškino, kad vaiką nešant į vonią nuprausti, vaikas pakreipė galvą ir trinktelėjo į durų kampą, vaikas neverkė, žymės neliko, tai galėjo turėti įtakos vaiko sveikatai. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tuo pagrindu kreiptasi į Kazlų Rūdos pedagoginę psichologinę tarnybą dėl pagalbos šeimai teikimo (I t. b. l. 122-123).

2025-05-26 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-1135 nurodyta, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (krizių centre). 2025-05-20, 16.30 val. bendrauta su tėvu J. G. K. klinikose. Tėtis pasakojo, jog su vaiku gyvena krizių centre, o vaiko motina jo nuomojamose namuose, prižiūri namus. Vyras teigia, jog vaiko priežiūra jam sekasi gerai, vaikui ruošia mišinuką, keičia sauskelnes, prausia vaiką į savaitę du kartus. Vyras pasakoja, jog prieš kokią savaitę nešė vaiką į vonią, užpakalio nuplauti. Nešant į vonią, vaikas pakreipė galvą ir trinktelėjo į durų kampą, vaikas neverkė, žymės neliko. Praėjus savaitei, naktį vaikas pasidarė neramus, „paverkia, nustoja, paverkia nustoja“, ryte nurimo. Vaiką tėtis nuramindavo, pasupdavo ant rankų, pašnekindavo, taip vaikas nurimdavo, užmigdavo. Vyro nuomone, tai galėjo įtakoti, jog vaikas galvytę trinktelėjo į duris. Po neramios nakties, kitą dieną buvo suplanuotas su vaiku vizitas pas šeimos gydytoją. Gydytoja apžiūrėjo vaiką, pasvėrė, ūgį pamatavo ir pastebėjo, jog berniukas vangus, dėl to iškvietė greitąją. Tėtis pasakoja, jog tą dieną, važiuojant į polikliniką, sūnus buvo mieguistas, tačiau didelių įtarimų dėl vaiko sveikatos vyrui nekilo. Jo nuomone, vis tiek eina pas gydytoją ir vaikas bus apžiūrėtas specialisto. Tėvo teigimu, vaikas daugiau jokių traumų nebuvo patyręs, jis su vaiku elgiasi gražiai ir atsargiai, juo rūpinasi. Vyras teigia, jog santykiai su vaiko motina yra normalūs. Moteriai lyg ir buvo depresija, ji gulėjo ligoninėje. Dabar vaiko mama yra atvykusi pas sūnų į ligoninę ir vyrui padeda juo rūpintis, dėl to tėvui šiuo metu yra lengviau. 2025-05-20, 16.30 val. bendrauta su Kauno klinikose su motina V. P., kuri pasakojo, jog po gimdymo ji jautėsi prastai, po kažkurio laiko kreipėsi į medikus pagalbos, buvo paguldyta į ligoninę. Dabar, prieš kokias dvi savaites buvo iš ligoninės išleista. Yra paskirti vaistai, kuriuos moteris vartoja reguliariai. Kai pasibaigs turimi vaistai, vėl turės į kreiptis į medikus. Motinos nuomone, dabar ji jaučiasi gerai, nori rūpintis vaiku, jį prižiūrėti ir auginti. Motina nurodė, jog vaiko tėvas sakė, kad vaikas naktį neramiai miegojo, kad vaikui sutraukė šoninius raumenis ir R. pasijuto blogai. Penktadienį tėvas ir vaiko motina vedė nepilnametį pas gydytojus. Gydytojai vaiką pasvėrė, pamatavo ūgį ir gydytojai pamatė, jog vaikas atrodo ne taip, kaip priklauso ir patys gydytojai iškvietė greitąją. V. teigia, kad gydytojas sakė, jog vaikas buvo supurtytas, bet pati motina taip negalvoja ir išsako, jog nėra mačiusi, kad R. verktų. Vaiko motina teigia, kad, kai nueina pas R., tai visada mato, kad R. guli laimingas bei žiūri filmukus. Moteris pasakoja, kad J. su R. dabar gyvena krizių centre, o ji gyvena (duomenys neskelbtini) Vaiko operacija truko apie valandą. V. išsako, jog tėvas prižiūri vaiką, rūpinasi, labai myli, perka sauskelnes, reikalingus ir būtiniausius daiktus taip pat perka. Šiuo metu vaikas jaučiasi gerai, neserga (I t. b. l. 124-142).

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog kaltinamasis J. G. elgėsi neatsargiai, kadangi nešdamas mažametį sūnų R. G. ant rankų, šį galvos viršugalviu trenkė į durų varčią ir ekspertizės aktu nustatyt, kad dėl atsitrenkimo į durų varčią R. G. padarė trauminę subdurinę hemoragiją – kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, potrauminę hodrocefaliją. Tai yra J. G. atsižvelgiant į vaiko amžių ir fiziologines savybes bei sveikatos būklę galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl elgėsi neatsargiai. Duomenų apie tyčinius kaltinamojo veiksmus nėra. Tai įrodyta paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais , taip pat rašytiniai įrodymais, tarnybiniais pranešimais, objektų apžiūros protokolais, ekspertų išvadomis.

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad J. G. būdamas mažamečio R. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu ir pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį turėdamas pareigą tinkamai prižiūrėti savo vaiką, sudaryti sąlygas jam augti, vystytis, 2025 m. gegužės 12 d., apie 19:00 val., gyvendamas Kazlų Rūdos pedagoginės tarnybos patalpose, adresu Vytauto g. 45, Kazlų Rūdos mst., kambaryje Nr. 4, eidamas pro duris ir neatsargiai nešdamas mažametį sūnų R. G. ant rankų, šį galvos viršugalviu trenkė į durų varčią bei padarė R. G. trauminę subdurinę hemoragiją – kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, potrauminę hodrocefaliją; tokiu būdu, nenumatydamas, kad R. G. bus sužalotas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, vaiko amžių ir fiziologines savybes bei sveikatos būklę galėjo ir turėjo tai numatyti, dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui R. G.., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnyje 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, be to kaltinamojo veiksmuose nėra tyčios, kuri būtų tikslingai nukreipta sužalojimų padarymui mažamečiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Teismas , skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis neteistas, nes teistumas išnykęs, iki veikos padarymo dirbo, o šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Kaltinamasis pats prižiūri nukentėjusįjį R. G. . Be to byloje yra surinkta duomenų, kad ateityje ši teisinė padėtis, tai yra, kad R. G. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, nepasikeis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad visi apklausti liudytojai parodė, kad kaltinamasis myli sūnų, kad jis pagal savo supratimą tinkamai ir nuoširdžiai rūpinasi sūnumi. Atsižvelgiant į išdėstyta kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus ir draudimus, kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, tai dalyvavimas elgesio pataisos programose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nes kaltinamasis vienas prižiūri mažametį sūnų.

Kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamasis niekada nėra tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, taip pat atsižvelgiant į surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytina BK 64 ¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškusi ieškinį dėl 7138,51 eurų turtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Minėtos išlaidos yra susijusios su R. G. gydymu, po patirto sužalojimo 2025m. gegužės 12 d. ir yra betarpiškai susiję su kaltinamojo J. G. nusikalstamais veiksmais ( 2 t. b.l. 173). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos duomenimis, tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 7138,51 eurai turtinės žalos atlyginimo. ( BPK 115 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Iš bylos duomenų seka, kad žala padaryta dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų. Kaltinamojo materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos tik 922 eurai per mėnesį, kas sudaro vaiko auginimo atostogų išmoka ir vaiko gaunama socialinė pašalpa. Kaltinamasis vienas augina mažametį sūnų, nes vaiko motina prie sūnaus auginimo ir išlaikymo neprisideda. Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, kad priteistos turtinės žalos atlyginimas išdėstytinas 36 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 198,29 eurus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išdėstant priteistos žalos mokėjimą, teismas atsižvelgia ir į ieškovo turtinę padėtį, tai yra, kad atsakovas yra labai didelė valstybinė institucija, kuria 7138,51 eurų suma nėra didelė, kuri bus mokama dalimis.

Minėta suma išdėstytina, taip pat, siekiant nedidinti teismo procesinių sprendimų vykdymo išlaidų, skolas išieškant priverstine tvarka per antstolių kontorą.

Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad turtinė žala atsirado dėl padarytos netyčinės kaltinamojo nusikalstamos veikos už suteiktas gydymo išlaidas. Teismas pažymi, kad kaltinamasis J. G. pats augina nukentėjusįjį mažametį R. G., nes jo motina mažamečio neprižiūri ir išlaikymo neteikia. Teismo nuomone, atsižvelgiant į žalos atsiradimo priežastis, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, į ieškovo sveikatos draudimo sistemos pobūdį, sprendžia, kad netikslinga iš kaltinamojo priteisti metines palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstyta ieškinys tenkintinas dalinai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, DVD-R laikmena, esanti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Įpareigoti , bausmės atlikimo metu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Įpareigoti ,bausmės atlikimo metu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš J. G. 7138,51 eurų turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Priteistos 7138,51 eurų turtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 198,29 eurus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Mokėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, DVD-R diską, esantį byloje , nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, Kauno apygardos teismui, skundą paduodant , per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.