Kauno apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybų darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 18.10 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Pramonės pr. link Partizanų g., ties pastatu Nr. 97, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 reikalavimą tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo T. Č., jį partrenkė padarydamas kūno sužalojimus, kurie T. Č. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad R. J. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Nors R. J. taip pat buvo kaltinamas, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 219.4 punktų reikalavimus tuo, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, bei tuo, jog sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, nepasiliko įvykio vietoje ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino, tačiau, teismo vertinimu, paminėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikytini sukėlusiais eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jie yra šalintini iš kaltinimo, kaip pertekliniai sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį klausimą. Nurodytų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo padėties nepablogina ir yra galimas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta – nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tą padarė ne iš karto, o tik ištyrus dalį įrodymų. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (2020 m. rugsėjo 2 d. įvykis), kai nustatyta 0,65 promilių girtumas, paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 77–79). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų centro įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų darbuotoju. Iš 2020 m. lapkričio 4 d. SODROS duomenų apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) matyti, kad paskutinė kaltinamojo darbovietė buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių centras laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gegužės 9 dienos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo vardu turėtų kokio nors turto, nurodoma, kad kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų darbuotoju, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. SODROS duomenimis paskutinis jo oficialaus darbo laikotarpis nurodomas nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., t. y. kaltinamasis ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo. Už administracinius nusižengimus kaltinamajam paskirtos baudos nepadarė jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, neatgrasė jo nuo tolimesnių teisės aktų pažeidimų. Be to, kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs už administracinius nusižengimus jam skirtų baudų: 2016 m. sausio 21 d. nutarimu paskirtos 43 Eur baudos, 2020 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtos 12 Eur baudos ir 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtos 800 Eur baudos. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytos baudos bausmės (BK 55 straipsnis). Teismas sprendžia, kad paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti – didelė tikimybė, kad bauda apskritai nebus sumokėta ir nebus galimybių jos išieškoti, ir tai kaltinamajam gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. J. pariktina bei skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks R. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės dydis mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, kad yra dirbantis, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam neturint teisės vairuoti transporto priemones (už vairavimą esant neblaiviam (2020 m. rugsėjo 2 d. įvykis), kai nustatyta 0,65 promilių girtumas, R. J. buvo paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti (o šiuo atveju – susigrąžinti) teismo nustatytu terminu. R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol – jaunas, fizinį darbą dirbantis vaikinas vis dar šlubuoja, negali kojos laikyti sulenktos. Tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių padarinių, kadangi kaltinamasis pėsčiąjį partrenkė visiškai nestabdydamas. Be to, kaltinamasis sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, pasišalino iš įvykio vietos. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad R. J. vairavo, kai jam jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis T. Č. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 60), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo R. J. bei iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2186 Eur turtinės žalos, iš kurių 2000 Eur yra negautos pajamos ir 186 Eur yra išlaidos vaistams, o taip pat 3000 Eur neturtinės žalos. Bendra nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos suma yra 5186 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo sužalotas – lūžo dešinės kojos girnelė. Tris mėnesius jis buvo nedarbingas, o traumos pasekmes jaučia iki šiol. Dirba fizinį darbą, koja greitai pavargsta, pradeda skaudėti. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas dėl prašomos priteisti žalos papildomai paaiškino, kad šiuo metu jam yra atlyginta visa patirta neturtinė žala – draudimo bendrovė pervedė 3000 Eur, tuo tarpu patirta turtinė žala atlyginta tik iš dalies – draudikas pervedė dalį reikalaujamos sumos, tačiau liko neatlyginta ta negautų pajamų dalis, kurią jis (nukentėjusysis) darbe gaudavo neoficialiai. Jam neoficialiai buvo mokama už viršvalandžius, už papildomus darbus.

Byloje gauti civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 2 d. eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje bendrovėje buvo apdraustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios rūšies privalomąjį draudimą eismo įvykio metu reguliavo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Neturtinės žalos reikalavimą draudikas patenkino visiškai, išmokėdamas 3000 Eur draudimo išmoką, todėl šioje dalyje reikalavimas turėtų būti atmestas. Dėl medicininių išlaidų draudikas nustatė ir atlygino 95,14 Eur išlaidas, pagal nukentėjusiojo pateiktus išlaidų kvitus. Reikalaujamą 186 Eur sumą nukentėjusysis nustatė neteisingai, kadangi vieno kvito sumą (kvitas dėl „Xarelto“ tablečių) apskaičiavo du kartus. Civilinio atsakovo nuomone, dėl nurodytų priežasčių likusioje reikalavimo dalyje, t. y. dėl reikalavimo priteisti 90,86 Eur medicininių išlaidų (186 Eur – 95,14 Eur = 90,86 Eur), ieškinys turėtų būti atmestas. Civilinis atsakovas taip pat nesutinka su 2000 Eur negautų pajamų suma. Savo nesutikimą draudikas grindžia tuo, kad nukentėjusysis nedetalizuoja, kaip buvo apskaičiuota negautų pajamų suma. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog apskaičiuodamas netektų pajamų dalį draudikas vadovavosi teisės aktais ir nukentėjusiojo pateiktomis pažymomis. Negautos pajamos ir už jas mokėtina draudimo išmoka apskaičiuota iš iki eismo įvykio nukentėjusiojo gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktas). Vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktas). Iki eismo įvykio nukentėjusysis gavo vidutinį 1313,49 Eur atlygį už dirbtas 65 darbo dienas (už nedarbo dienas nukentėjusysis pajamų negauna, todėl jos negali būti įtrauktos į skaičiavimus), todėl vidutinis vienos darbe dienos atlygis sudaro 20,21 Eur. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas 60 darbo dienų, todėl negautų pajamų suma sudaro 1212,60 Eur. Iš negautų pajamų sumos išskaičiuota nukentėjusiojo gauta ligos pašalpa, kurią draudikas yra įpareigotas atlyginti išmokas mokėjusiai institucijai. Visa gauta ligos pašalpa sudarė 832,48 Eur, todėl šių sumų skirtumas (1212,60 Eur – 832,48 Eur = 380,12 Eur) ir yra nukentėjusiojo negautų pajamų suma. Šią pajamų dalį draudikas jau kompensavo, todėl, civilinio atsakovo įsitikinimu, likusioje dalyje reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip turtinės žalos, priteisimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytiniuose paaiškinimuose prašoma teismo laikyti, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam buvo atlyginta visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Eur, civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su nurodyta suma sutiko (b. l. 124) ir ją išmokėjo nukentėjusiajam – šią aplinkybę teisimojo posėdžio metu pripažino ir pats nukentėjusysis. Kadangi nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta neturtinė žala jau yra visiškai atlyginta, procesas dėl civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam dėl eismo įvykio patirtos turtinės žalos atlyginimas išmokėta suma, t. y. 380,12 Eur negautų pajamų ir 95,14 Eur turėtų medicininių išlaidų, yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Nurodytos sumos apskaičiuotos remiantis objektyviais duomenimis: paties nukentėjusiojo pateiktais vaistinės „Camelia“ kvitais (b. l. 121), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 122), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 5 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 123). Nukentėjusysis neginčija, kad šiuo metu jam jau yra atlyginta 475,26 Eur, tačiau papildomai dar prašo priteisti 1710,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas dėl 1710,74 Eur, kaip turtinės žalos, priteisimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių šią žalą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas negalėjo nurodyti, kaip apskaičiavo minėtą sumą ir pripažino, kad neturi galimybės pateikti jokių jos dydį bei buvimo faktą pagrindžiančių įrodymų, kadangi tai yra negautų pajamų dalis, kurią iki eismo įvykio metu patirtos traumos gaudavo neoficialiai. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad procesas dėl civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti 475,26 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis), tuo tarpu likusioje dalyje reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–87) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Automobilis „BMW serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu grąžintas teisėtam savininkui V. S. (b. l. 35–36), todėl nuosprendžiu pakartotinai jo grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas.

Kompaktinis diskas, kuriame yra įvykio vaizdo įrašas, (b. l. 41) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam R. J. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti kaltinamajam R. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus.

Procesą dalyje dėl T. Č. civiliniu ieškiniu prašomų priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dalyje dėl prašomų priteisti 475,26 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis), likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską, kuriame yra įvykio vaizdo įrašas (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.