Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovei advokatei Dianai Gumrevičiūtei-Kuzmickienei, atsakovo atstovams Rasai Griciūtei ir Andriejui Bielinskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 1991-08-01 buvo paskirtas į higienos specialybės internatūrą Kauno miesto higienos centre, 1992-08-03 buvo įdarbintas Kauno miesto higienos centro darbo higienos gydytoju. Kauno miesto higienos centro darbo higienos poskyrio vedėju paskirtas 1992-11-02. Nuo 1999-07-01 paskirtas Kauno miesto higienos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėju. Nuo 2002-01-02 iki 2004-12-31 vykdė Kauno miesto visuomenės centro direktoriaus pavaduotojo pareigas. Konkurso būdu 2005-01-03 priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamente.

Sveikatos apsaugos ministerija 2009-11-05 raštu Nr. 23-(2.38-26)282 informavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2009-10-19 potvarkiu Nr. P-61 sudaryta komisija tarnybos Lietuvos valstybei stažui nustatyti (toliau – Komisija), įvertinusi pateiktus dokumentus, nusprendė neįskaityti pareiškėjo nurodyto laikotarpio į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Paslaugų valstybės tarnautojai pagal valstybės tarnybos sutartis buvo pradėti įdarbinti tik 2002 m., iki to laiko jie dirbo pagal darbo sutartis. Nuo 2002 m. visi paslaugų valstybės tarnautojai buvo pripažinti valstybės tarnautojais ir su jais buvo sudarytos valstybės tarnybos sutartys. Su pareiškėjo darbovietės darbuotojais tokios sutartys 2002 m. nebuvo sudarytos, tačiau 2007-05-24 Seimas priėmė Visuomenės sveikatos įstatymo pataisas ir buvo nustatyta valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija atliekant visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą, teritoriniai visuomenės sveikatos priežiūros centrai tapo viešojo administravimo institucijomis, tais pačiais metais darbuotojams buvo organizuoti konkursai į valstybės tarnautojų pareigybes.

Remiasi Teismų įstatymo 33 str. 4 d. ir nurodo Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos administracinių teismų sprendimus. Taip pat remiasi Lygių galimybių įstatymo 7 str. 1 d., 3 p., 5 p. Pareiškėjas žiniomis, teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams valstybės tarnautojams laikotarpis nuo 1991 m. iki 2002 m. buvo įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Mano, kad pareiškėjui stažas neįskaitytas dėl diskriminacinių priežasčių dėl jo socialinės padėties – eitų žemesnių pareigų, nei asmenų, kuriems tas pats stažas įskaitytas. Paaiškina, kad pagal Lygių galimybių įstatymą atsakovas privalo įrodyti, kad diskriminavimo fakto nebuvo.

Teisme pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo eitų pareigų pareiginės instrukcijos rodo, jog pareiškėjas vykdė viešojo administravimo veiklą, kaip ją apibrėžia VTĮ 2 str. 1 d. Skundo argumentus grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-05-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-609/2009 ir 2009-12-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-1182/2009.

Nesutinka, kad pareiškėjo 1992 m. – 2002 m. eitos pareigos patenka į Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų 2002-06-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 910, 5 punkte nurodomas pareigas, t. y., kad pareiškėjas ėjo paslaugų valstybės tarnautojo pareigas.

Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. ir paaiškina, kad šioje normoje nurodoma, kad valstybės tarnautojų, priimtų į pareigas valstybės tarnyboje po 2002-07-01 (tokiu yra pareiškėjas), tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei nuo 1990-03-11 ištarnautų metų skaičius einant valstybės tarnautojo pareigas bei pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatyme (4 str. 3 ir 4 d., 5 d. 1-4 p.). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. nuostatomis, valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002-07-01 (pareiškėjas pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas po 2002-07-01), į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas. Vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2 d. esančiu valstybės tarnautojo sąvokos apibrėžimu. Mano, kad valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojai turi būti suprantami pagal 2002-07-01 redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio sąvokas. Paaiškina, kad į šių valstybės tarnautojų tarnybos stažą neįskaitomas laikotarpis einant A ir B lygių paslaugų tarnautojų pareigas iki 2002-07-01. Valstybės tarnybos įstatymo ankstesnėje redakcijoje ir dabartinėje redakcijoje nustatyta, kad darbas valstybės ar savivaldybės įmonėse ir viešosiose įstaigose nėra laikomas valstybės tarnyba, todėl laikotarpiai dirbant šiose įstaigose nėra įskaitomi į tarnybos stažą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 1992 m. – 2004 m. ėjo pareigas (higienos gydytojo, poskyrio vedėjo, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo) Kauno visuomenės sveikatos centre, kurios yra nesusijusios su Valstybės tarnybos įstatyme, šio įstatymo įgyvendinimo įstatyme ir Taisyklėse nurodytais atvejais. Teigia, kad tokias išvadas patvirtina 2009-09-01 Valstybės tarnybos departamento prie VRM raštas Nr. 27D-1499 ir 2009-10-26 raštas Nr. 27D-1902.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nuo 2002 m. visi paslaugų valstybės tarnautojai buvo pripažinti valstybės tarnautojais ir su jais buvo sudarytos valstybės tarnybos sutartys. Paaiškina, kad jokie teisės aktai nenustatė pareigos sudarinėti su paslaugų valstybės tarnautojais valstybės tarnybos sutartis. Su darbuotojais iki šiol yra sudaromos ir darbo sutartys, kai darbuotojai nevykdo viešojo administravimo funkcijų.

Nesutinka, kad neįskaičius tam tikro stažo laikotarpio, buvo pažeistos pareiškėjo lygios galimybės į vienodas valstybės tarnybos sąlygas, lengvatas, vienodus vertinimo kriterijus, vienodą darbo užmokestį. Pareiškėjas nenurodo faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti tokias išvadas. Pareiškėjo nurodomi pavyzdžiai nieko bendro su šiuo ginču neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo Kauno miesto higienos centre, vėliau Kauno visuomenės sveikatos centre nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. iki 2002 m. liepos 1 d. (2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 redakcijos įsigaliojimo diena) įskaičiavimo (įtraukimo) į jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Pareiškėjas 2009-09-11 ir 2009-10-14 prašymais kreipėsi į Sveikatos politikos ir ekonomikos departamento direktorę, l. v. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigas, prašydamas įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą jo darbo laikotarpį nuo 1992-08-03 iki 2002-07-01, kai jis dirbo Kauno miesto higienos centre, vėliau pakeitus pavadinimą Kauno visuomenės sveikatos centre, higienos gydytojo, poskyrio vedėjo, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo pareigose (b. l. 42, 56-57).

Sveikatos apsaugos ministerija 2009-11-05 raštu Nr. 23-(2.38-26)-282 pranešė pareiškėjui, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2009-10-19 potvarkiu Nr. P-61 sudaryta komisija tarnybos Lietuvos valstybei stažui nustatyti, įvertinusi pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1709), Tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 (Žin., 2002, Nr. 60-2471), nuostatomis bei atsižvelgdama į Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-10-26 raštą Nr. 27D-1902 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo“, nustatė, kad 1992-2004 m. laikotarpis pareiškėjui dirbant Kauno visuomenės sveikatos centre higienos gydytojo, poskyrio vedėjo, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo pareigose neįskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad 1) valstybės tarnautojo pareigas pareiškėjas pradėjo eiti 2005 m., t. y. po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002-07-01; 2) pareiškėjo eitos pareigos iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999 m. negali būti priskirtos viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms (tik tarnybos stažas einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigas, bet ne A ir B lygių valstybės tarnautojų pareigas, gali būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą), nes atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-29 nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“; 3) įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pareiškėjo pareigybė nebuvo priskirta valstybės tarnautojų grupei (pareiškėjo darbo santykiai buvo įforminami remiantis Darbo kodeksu, o ne Valstybės tarnybos įstatymu) (b. l. 74).

Ginčui spręsti taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) numato, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Įstatyme nurodyta, kad Lietuvos valstybei stažas yra skaičiuojamas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Teisės norminių aktų, reglamentavusių valstybės tarnybą nuo 1990 m. iki šiol, analizė parodo, kad iki Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įsigaliojimo 1995 m. gegužės 1 d. į valstybės tarnybą buvo priimama ta pačia kaip ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme reglamentuota tvarka; Lietuvos Respublikos valdininkų įstatyme, priimtame 1995 m. balandžio 4 d., įsigaliojusiame 1995 m. gegužės 1 d., buvo pradėta išsamiau reglamentuoti konstitucinę stojimo valstybės tarnybon nuostatą, tačiau vis tiek visi į valstybės valdymo tarnybą priimami asmenys – tiek A, tiek B lygio valdininkai – dirbo pagal darbo sutartis (Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pagal priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01) nuostatas, darbo sutartys nebuvo sudaromos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, o paslaugų valstybės tarnautojai dirbo pagal darbo sutartis. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad tarnybos Lietuvos valstybei laikotarpio negalima sieti vien su tuo, ar asmuo dirbo pagal darbo sutartį. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant analogiškas bylas (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). LVAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-1182/2009 nurodė, kad „Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytoje bendroje tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos“. Aiškindamas nurodytas straipsnio nuostatas, LVAT pažymi, kad jose kalbama apie valstybės tarnautoją kaip subjektą, kurio darbas (tarnyba) gali būti pripažįstamas tarnyba Lietuvos valstybei. Todėl pirmiausia yra būtina vadovautis Valstybės tarnybos įstatyme pateikta valstybės tarnautojo sąvoka. Pagal įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tai yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. LVAT pabrėžia, kad esminiai šios sąvokos apibūdinimo elementai yra pareigų ėjimas valstybės tarnyboje bei šių pareigų siejimas su viešojo administravimo veikla. Šios veiklos samprata yra pateikta to paties straipsnio 1 dalyje. Pagal ją, tai yra veikla, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje. Antra vertus, LVAT pažymi, kad pagal šią straipsnio dalį, tarnybos stažo skaičiavimo pradžia gali būti nustatoma dviem alternatyviai nurodytais būdais, pirmasis iš kurių yra siejamas su valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžia, antrasis – su įstatymų nustatyta tvarka asmens paskyrimu (išrinkimu) į atitinkamas pareigas diena. LVAT taip pat pažymi, kad aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra kalbama apie tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 1990 m. kovo 11 d., t. y. nuo laiko, kai dar nebuvo priimti nei Valdininkų įstatymas (kuris galiojo nuo 1995-05-01 iki 1999-07-30), nei abiejų redakcijų (1995-04-04 ir 2002-04-23) Valstybės tarnybos įstatymas (kurios galiojo atitinkamai nuo 1999-07-30 ir 2002-07-01). Atsižvelgiant į tai, jog iki Valdininkų įstatymo įsigaliojimo bei šio įstatymo galiojimo metu asmenys buvo priimami į valstybės tarnybą bei atliko tarnybą paprastai pagal darbo sutartis, taip pat į pirmąją iš aukščiau paminėtų tarnybos stažo skaičiavimo pradžios nustatymo alternatyvų, tai reiškia, kad darbas (pareigų atlikimas) pagal darbo sutartį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu savaime nepaneigia galimybės įskaityti tokį darbą (pareigų atlikimą) į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Todėl atsakovo argumentai dėl to, kad pareiškėjo darbas Kauno miesto higienos centre, vėliau Kauno visuomenės sveikatos centre, negali būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, nėra pagrįsti teisiškai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2009-05-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-609/2009, 2009-12-08 nutartį Nr. A-142-1182/2009, Administracinių teismų praktikoje Nr. 9 pateiktą administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismui praktikos apibendrinimą, psl. 301-303) paneigia ir atsakovo pateikiamą Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. aiškinimą, kad valstybės tarnautojams, kurie į karjeros valstybės tarnautojo pareigas yra paskirti po Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo, t. y. nuo 2002-07-01 (pareiškėjas karjeros valstybės tarnautoju pradėjo dirbti nuo 2005-01-03), į tarnybos stažą negali būti įskaitoma metų (mėnesių ir dienų), ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d., skaičius einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas. Pagal LVAT suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl darbo pripažinimo tarnyba Lietuvos valstybei, yra būtina išaiškinti šio darbo (tarnybos) pobūdį ta prasme, ar savo turiniu ir pareigybės įvardinimu jis atitinka Taisyklių 5 ir 6 punktų reikalavimus.

Taisyklių 6 punkte nustatyta iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo:

6.1. viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms įgyvendinti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3–62), o iki nurodytojo nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms;

6.2. A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjas nuo 1992-08-03 dirbo Kauno miesto higienos centre Darbo higienos poskyryje darbo higienos gydytoju, nuo 1992-11-02 paskirtas Kauno miesto higienos centro Darbo higienos poskyrio vedėju, nuo 1999-07-01 paskirtas Kauno miesto higienos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėju, nuo 2002-01-02 iki 2004-12-31 vykdė Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tai reiškia, kad Valdininkų įstatymo įsigaliojimo dieną (1995-05-01) pareiškėjas atliko Darbo higienos poskyrio vedėjo pareigas, Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija) įsigaliojimo dieną (1999-07-30) pareiškėjas atliko Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pareigas, o Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-04 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) įsigaliojimo dieną (2002-07-01) pareiškėjas atliko Kauno miesto visuomenės centro direktoriaus pavaduotojo pareigas. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį iš valstybės biudžeto išlaikomoje įstaigoje (Kauno visuomenės sveikatos centras 2009-10-13 rašte Nr. 2-4443-4(2.20) nurodė, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (b. l. 48)). Pagal nuo 1995 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 3 ir 5 straipsnius įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus politikus), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais. Jie sudaro valdininkų korpusą, tačiau valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas, t. y. kurie aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją. Pagal įstatymo 6 straipsnį valdininkai buvo skirstomi į „A“ ir „B“ lygius pagal įgaliojimų trukmę. Įvertinus pateiktas pareiškėjo eitų pareigų pareigines instrukcijas (b. l. 58-63), akivaizdu, kad pareiškėjo veiklos turinį sudarė viešojo administravimo funkcijų atlikimas (valstybinės higieninės kontrolės vykdymas, leidimų-higienos pasų rengimas, išdavimas, darbo vietų higieninis vertinimas, profesinių ligų profilaktika ir kontrolė ir kt.), tokia veikla negali būti laikoma ūkinių-techninių funkcijų atlikimu. Taip pat matyti, kad pareiškėjo eitoms pareigoms užimti buvo nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30, vadovaujantis Taisyklių 6.2 punktu, pareiškėjo pareigos laikytinos valstybės tarnautojo pareigomis.

Pareiškėjo dirbtas darbas atitiko Valdininkų įstatymo 4-6 straipsniuose „B“ lygio valstybės valdininkų pareigas bei pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 1081 patvirtintą šio lygio valdininkų pareigybių sąrašą (nurodytas sąrašas buvo sudarytas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 1995-04-06 nutarimą Nr. I-842 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įgyvendinimo“, skyriuje „Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos“ nurodyta valstybės valdininkų pareigybė - struktūrinio padalinio (departamento, valdybos, kanceliarijos, skyriaus, poskyrio, sekretoriaus, biuro, grupės) vadovas). Valdininkų įstatymo 11 straipsnyje buvo nurodyta, kad „B“ lygio valdininkai į valstybės valdymo tarnybą priimami darbo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; šių valdininkų priėmimas galimas tik viešo konkurso būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus; konkursų ir egzaminų nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tačiau šiame įstatyme nebuvo pasisakyta dėl to, kaip šis („B“ lygio valdininko) statusas turėjo būti suteiktas jo įsigaliojimo metu jau dirbantiems asmenims, kurių darbas faktiškai atitinka šio lygio valdininko pareigas. Todėl byloje galima konstatuoti, kad Valdininkų įstatymo taikymo prasme pareiškėjas tapo „B“ lygio valdininku ir šis jo statusas nepasikeitė 1999 m. liepos 30 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui (1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija). Skirtingai nuo Valdininkų įstatymo, Valstybės tarnybos įstatyme (1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija) buvo nustatyta, kokiu būdu valstybės tarnautojo statusas yra įgyjamas pagal šios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą. Tai buvo nustatyta šios redakcijos įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią „B“ lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, ir pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojais. Todėl byloje taip pat galima konstatuoti, kad Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija) taikymo prasme pareiškėjas tapo viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautoju. Pagal šios įstatymo redakcijos 6 straipsnį valstybės tarnautojai buvo skirstomi į viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojus. Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nebuvo sudaromos (5 straipsnis), o paslaugų valstybės tarnautojams buvo taikomi darbo įstatymai, t. y. sudaromos darbo sutartys.

Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo išdėstymo nauja redakcija (t.y. laikotarpiu nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr.1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose. Pareiškėjo eitos pareigos (skyriaus vedėjo, Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo), patenka į Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtintą Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą (VII skirnyje yra nurodytas skyriaus vedėjas, teritorinio padalinio viršininko pavaduotojas, taip pat ir VIII skirsnyje (iš esmės pareiškėjas dirbo inspektavimo funkcijas atliekančioje įstaigoje) yra nurodytas skyriaus viršininkas, teritorinio padalinio viršininko pavaduotojas). Tai, kad pareiškėjas vykdė viešojo administravimo funkcijas patvirtina ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (redakcija, akutali nuo 2007-06-09), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos yra viešojo administravimo subjektai. Sulyginus pareiškėjo pareigines instrukcijas su Kauno visuomenės sveikatos centro nuostatais, patvirtintais Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos minsiterijos direktoriaus 2007-12-27 įsakymu Nr. V-132, akivaizdu, kad pareiškėjas vykdė daugelį nuostatuose nurodytų centro funkcijų.

Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, pareiškėjo pareigos priskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms, todėl iki 2002-07-01 pareiškėjo darbas turi būti įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą pareiškėjo darbo Kauno miesto higienos centre (Kauno visuomenės sveikatos centre) laikotarpį nuo 1992-08-03 iki 2002-07-01, dėl to Komisijos, sudarytos Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2009-10-19 potvarkiu, nutarimas, įtvirtintas 2009-11-05 protokole Nr. 23-2823, panaikinamas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu teismui nebuvo pateiktas, šis prašymas nenagrinėjamas ir nėra galimybės teismo išlaidas priteisti šiuo sprendimu. Tačiau tokį prašymą pareiškėjas gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

panaikinti Komisijos, sudarytos Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2009-10-19 potvarkiu, nutarimą, įtvirtintą 2009-11-05 protokole Nr. 23-2823, neįskaityti A. Š. darbo stažo nuo 1992-08-03 iki 2002-07-01 ir įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją perskaičiuoti pareiškėjo stažą, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuojant laikotarpį nuo 1992-08-03 iki 2002-07-01.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.