Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-643-190/2013

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas S. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 59-112, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 6 d. už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko kilo eismo įvykis ir kurio metu žuvo žmonės ir pagal BK 144 str., už palikimą be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė uždraudžiant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendis buvo pakeistas, pagal BK 281 str. 6 d. S. P. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti motorines transporto priemones trejiems metams. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 144 str. ir galutinė subendrinta bausmės S. P. paskirta 9 metai laisvės atėmimo bei baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti motorines transporto priemones trejiems metams.

S. P. Vilniaus pataisos namuose šiuo metu atlieka minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo pradžia - 2007-11-08, bausmės pabaiga - 2016-11-08, ½ bausmės atliko 2012-05-08.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-06-10 nutarimu Nr.59-112 nutarė netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarimą grindė tuo, kad S. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. P. skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-06-10 nutarimą Nr. 59-112 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs visas aplinkybes, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sutiko su komisijos nuomone, kad S. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei pobūdis, sukeltos nepataisomos pasekmės, nuteistojo elgesys teisiamojo proceso metu ir bandymas sušvelninti savo padėtį bausmės vykdymo metu, kelia teismui pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu teigiant, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu S. P. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra ne tik siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir siekis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas.

Nuteistasis S. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, teismas gilinosi tik į jo padaryto nusikaltimo detales, tačiau jokio dėmesio neskyrė reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, charakterio dominuojantiems bruožams, į tai, kad laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir vykdo visas jam priklausančias pareigas, už gerą elgesį, stropų darbą ir mokymąsi yra skatintas 7 kartus.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos programose, šiuo metu dalyvauja privalomoje integracijos į visuomenę programoje, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison SMART”, aktyviai dalyvavo visose programose bei sporto ir kultūros renginiuose. Atlikus teisės pažeidėjo įvertinimą OASys, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema - tik 9 balai, visos išvardintos aplinkybės, anot S. P., rodo, kad jis gali toliau atlikti jam paskirtą bausme neizoliuotas nuo visuomenės. S. P. pažymi, jog būdamas laisvėje turėtų darbą, todėl daugiau uždirbtų ir galėtų greičiau padengti teismo priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiems. Taip pat atkreipia dėmesį, kad komisijos narys S. Lauraitis išreiškė motyvuotą atskira nuomone ir siūlė taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos. Jis pilnai įvykdė visas jam pateiktas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, per tą laiką buvo paskatintas papildomu ilgalaikiu pasimatymu.

Teismas, anot nuteistojo, privalėjo atsižvelgti į visas jo nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje. Jo bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad atlikta bausmės dalis yra tikrai jį paveikusi, per tuos ilgus metus kalėjime jis tikrai padarė visas reikiamas išvadas. Jis puikiai supranta, kad jo padaryta žala nesugrąžinama net jei jis būtų kalinamas visus 9 metus, tačiau jei likusią bausmės dalį jis atliktų neizoliuotas nuo visuomenės, tai tikrai būtų daugiau naudos, nes jis bent finansiškai galėtų daugiau atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą.

S. P. teigimu, už tokius pat nusikaltimus kiti asmenys yra kalinami atviroje kolonijoje, o jis gerokai daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės atliko Vilniaus pataisos namuose. Be to, už keleto mėnesių jis jau būs atlikęs du trečdalius bausmės, o pagal įstatymus, atlikę tokią bausmės dalį, į laisvę yra paleidžiami net pavojingi recidyvistai.

Teismo posėdyje nuteistojo S. P. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Nuteistojo S. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad, nors S. P. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko privalomą bausmės dalį – 1/2, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nors, kaip teigia nuteistasis, jis laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir vykdo visas jam priklausančias pareigas, už gerą elgesį, stropų darbą ir mokymąsi yra skatintas 7 kartus, bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos programose, šiuo metu dalyvauja privalomoje integracijos į visuomenę programoje, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison SMART”, aktyviai dalyvavo visose programose bei sporto ir kultūros renginiuose, atlikus teisės pažeidėjo įvertinimą OASys, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema - tik 9 balai, tačiau tokia S. P. charakteristika, apygardos teismo nuomone, tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog S. P. nusikalstamas veikas, už kurias atlieka bausmę, padarė neblaivus, būdamas policijos pareigūnu. Nuteistasis pagal savo pareigas žinojo ir privalėjo žinoti, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti neblaiviam vairuojant transporto priemonę, suprato savo veiksmų pavojingumą ir nors nesiekė tokių pasekmių, tačiau sąmoningai pasirinko ypatingai pavojingą elgesio variantą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal savo tuo metu eitas pareigas S. P. žinojo, kokia atsakomybė gresia ne tik už vairavimą esant neblaiviam bet ir už žmogaus palikimą be pagalbos, tačiau ignoravo savo, kaip vairuotojo pareigą užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą, bei žmogaus pilietinę ir policininko profesinę pareigą pasirūpinti nukentėjusiais.

Pritartina Viniaus apylinkės teismo teisėjos padarytai išvadai, kad S. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei pobūdis, sukeltos nepataisomos pasekmės, nuteistojo elgesys teisiamojo proceso metu ir bandymas sušvelninti savo padėtį bausmės vykdymo metu, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu teigiant, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.

Pažymėtina, jog nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – virš 3 metų.

Nuteistojo skunde nurodomas argumentas, kad būdamas laisvėje jis finansiškai galėtų daugiau atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, nėra pagrindas tenkinti skundą ir neturi lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

S. P. skunde teigiama, jog už tokius pat nusikaltimus kiti asmenys yra kalinami atviroje kolonijoje, o jis gerokai daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės atliko Vilniaus pataisos namuose, be to, už keleto mėnesių jis jau būs atlikęs du trečdalius bausmės, o pagal įstatymus, atlikę tokią bausmės dalį, į laisvę yra paleidžiami net pavojingi recidyvistai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo klausimas kiekvienam nuteistajam sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, o taip pat ir į kitas reikšmingass aplinkybes sudarančias pagrindą manyti, kad paleistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliacinės instancijos nuomone tiek Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino S. P. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti tiek komisijos nutarimo, tiek skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. P. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. P. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.