Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. (R. L.) gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. UAB „Makveža“ civilinis ieškinys atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendis panaikintas, R. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. L. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, be kitų aplinkybių, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad prekybos salėje paėmęs iš I. K. siurblį ir už jį nesumokėjęs, pasišalino iš parduotuvės. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas vagyste laiko aplinkybę, kad prekybos salėje I. K. perdavė siurblį R. L. Kasatoriaus nuomone, tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip baigta nusikalstama veika, nes teismas nepasisakė, kaip ir kokiu būdu kaltinamasis įgijo teisę laisvai disponuoti, tikėtina, pagrobtu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas įtariamojo R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pripažindamas įrodymais, pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su jau esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo aiškią ir nedviprasmišką BPK 20 straipsnio bei 276 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, į kurią, vertindama R. L., kaip įtariamojo, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, privalėjo atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, tokie duomenys negali būti pagrindas teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtiems įrodymams paneigti (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006 ir kt.). Tai, kad tokie faktiniai duomenys nėra įrodymai, nustatyta ir BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas žemesnės instancijos teismas, negalėjo nemotyvuotai nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos ir savo nuožiūra aiškinti baudžiamojo proceso įstatymo normos turinį contra legem. Šie teisėjų kolegijos padaryti BPK 20 straipsnio bei 276 straipsnių pažeidimai, kasatoriaus nuomone, yra esminiai, sukliudę priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas R. L. kaltę grindė ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu. R. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas nesuteikia informacijos apie tai, ar jis išnešė siurblį iš prekybos salės, ir tai akivaizdžiai matyti tiek iš paties protokolo, tiek iš prie jo pridėtų nuotraukų. Be to, kasatorius abejoja, ar įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jame užfiksuoti parodymai, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, apskritai gali būti vertinami kaip įrodymai, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad R. L. veika nutrūko rengimosi stadijoje. Ši išvada yra pagrįsta bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo į kitus įrodinėjimo aspektus, neturinčius nieko bendra su siurblio vagyste. Tai, ar R. L. pirko ar nepirko cigaretes, kaip atrodė praeidamas pro kasas ir pan., nėra reikšminga sprendžiant kaltės klausimą dėl siurblio vagystės. Nė vienas iš byloje surinktų įrodymų neduoda pagrindo daryti išvadą, kad R. L. iš prekybos salės siurblį išnešė ir įgijo galimybę šiuo turtu laisvai disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos parodymus vertino kritiškai, kad nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu R. L. buvo apklaustas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, kad pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokios išvados, kad baudžiamojo proceso nustatyta tvarka apklausiant įtariamąjį būtų buvę padaryti kokie nors pažeidimai, nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareigūnai įtariamajam R. L. darė psichologinį spaudimą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Byloje yra įtariamojo ranka rašytas paaiškinimas be gynėjo parašo, nors įtariamasis gynėjo pageidavo nuo pat pirmosios apklausos momento. Teismo nuomone, taip pažeistos BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dėl šios aplinkybės nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neįtikinamas ir neaiškus dar ir dėl to, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl civilinio ieškinio, o aprašomojoje dalyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Makveža“ ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 ir 276 straipsnio 4 dalies taikymo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kaltinamojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai. Apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Nuteistasis R. L., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, dalyvaujant gynėjui, pripažino, kad cirkuliacinį siurblį pavogė – išsinešė jį iš prekybos centro ir pardavė, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šią aplinkybę neigė teigdamas, kad siurblio iš prekybos centro neišnešė, o paslėpė jį prekybos salėje po lentomis, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti, apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė apklausta kaip liudytoja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas ir R. L. parodymų patikrinimas vietoje. Šio procesinio veiksmo, kuris buvo atliekamas dalyvaujant gynėjui, metu R. L. parodė, kad siurblį, paslėpęs po striuke, išsinešė iš parduotuvės ir už 120 Lt pardavė Kalvarijų turguje. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą parodymų patikrinimo vietoje protokolas priskiriamas prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti R. L. parodymų patikrinimo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis nėra įrodymas, gautas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, panaudodamas jo parodymų, duotų teisme, patikimumui įvertinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolą laikydamas įrodymu ir jo turinį vertindamas visų ištirtų įrodymų kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies taikymo praktikos, atmestinas. Žemesnės instancijos teismai, kaip teisingai pažymi kasatorius, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo analogiškose bylose sukurtais precedentais, kasatorius nurodė kasacinę nutartį Nr. 2K-554/2006. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje, kuria buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo konstatuoti BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 276 straipsnio 4 dalies pažeidimai, nes teismas, paneigdamas bei pripažindamas abejotinais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo perskaityti. Nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų nepadaryta.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmenų parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas aplinkybes šaltinis, jais gali būti įrodinėjamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojų V. U., V. Ž. ir R. R. parodymais, kurie yra neinformatyvūs, t. y. nereikšmingi sprendžiant klausimą, ar vagystės dalykas – siurblys buvo išneštas iš parduotuvės, yra nepagrįsti. V. U. davė parodymus apie R. L. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos aplinkybes, R. R. – kad siurblys parduotuvėje nebuvo rastas, V. Ž. – kad laiko tarpas nuo to momento, kai R. L. buvo perduotas siurblys, iki jo išėjimo iš parduotuvės buvo labai trumpas, bei kitas aplinkybes, kurios bylai išspręsti teisingai yra aiškiai reikšmingos. Iš ankstesniu nuosprendžiu nuteisto I. K. parodymų matyti, kad jam jokių abejonių dėl to, jog R. L. galėjo nepadaryti to, kas buvo sutarta, – neišnešti siurblio iš parduotuvės, nekilo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindami įrodymus teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, daromas išvadas grįsti visų ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, šio teismo įrodymų vertinimas, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kurį teismas priėmė panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, šio teismo nustatytos bylos aplinkybės yra nurodytos, įrodymai, kurie yra pagrindas R. L. pripažinti kaltu ir jį nuteisti, bei motyvai, kuriais vadovaujantis kitaip įvertinami apskųsto nuosprendžio įrodymai, išdėstyti (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriaus teiginiai, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendį neaišku, už ką jis yra nuteistas, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį, o toks nuosprendis nebuvo priimtas, yra visiškai nepagrįsti. R. L. buvo kaltinamas svetimo turto pagrobimu, padarytu veikiant kartu su bendravykdytoju I. K., pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, pripažintas įrodytomis, už tai jis ir yra nuteistas. BPK 303 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, BPK 329 straipsnio 2 punkte išteisinamojo nuosprendžio sąvoka yra naudojama, todėl apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad naikinamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kriminalinės policijos pareigūnai darė psichologinį spaudimą ir darė įtaką tam, kad R. L. pats parašytų prisipažinimą padaręs nusikaltimą, nėra. R. L. parašytas prisipažinimas nėra pirmoji įtariamojo apklausa, be to, R. L. rašytu prisipažinimu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nėra grindžiamas, todėl nagrinėjamoje byloje klausimas, ar paties surašytas prisipažinimas laikytinas įrodymu, ar ne, nesvarstytinas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, UAB „Makveža“ civilinį ieškinį atmetė (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują – apkaltinamąjį nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje dėl civilinio ieškinio, pažeisdamas BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepasisakė. Tačiau šio pažeidimo teisėjų kolegija nelaiko esminiu, t. y. duodančiu pagrindą nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio naikinti ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. UAB „Makveža“ civilinis ieškinys dėl 449,99 Lt atlyginimo buvo išnagrinėtas nagrinėjant nusikaltimo bendrininko I. K. baudžiamąją bylą ir visiškai patenkintas. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. L. nepriteista atlyginti minėtą 449,99 Lt žalą, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti civilinį ieškinį teisingas, nes nusikaltimu padaryta žala ankstesniu nuosprendžiu priteista atlyginti I. K., todėl tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl ieškinio, nuteistajam R. L. nekelia jokių nepalankių teisinių pasekmių.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo R. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti.