Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo Š. D., pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173²² str. 1 d., numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, nubaustas 500 (penkių šimtų) litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. D. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi netinkamai organizavo bendrovės veiklą ir neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė savo veikloje laikytųsi loterijų organizavimo tvarkos, t.y. neužtikrino, kad V. K. 2011 m. gruodžio 28 d. AB „Lietuvos paštas“ Vilkaviškio skyriuje, esančiame adresu J. B. a. 11, Vilkaviškyje, pirkusiam didžiosios skaitmeninės telefoninio ryšio loterijos „Nacionalinė loterija 10 milijonų“ (toliau - Loterija) bilietą - pateikusiam pasirinktą kortelę Nr. P4ZL-00058736, sumokėjusiam bilieto kainą, gavusiam kasos aparato kvitus, kompiuterinėje duomenų bazėje pagal kasos kvito atspausdinimo datą, kasos kvito numerį bei pateiktos kortelės numerį, būtų sukurtas identifikuojamas įrašas ir priskirtas artimiausiam loterijos tiražui. Žaidėjas su loterijos bilietu pretenduotų į laimėjimą (2011 m. gruodžio 29 d. loterijos tiražo Nr. 8 metu iškritę skaičiai, patvirtina, jog loterijos bilietas su kortelėje Nr. P4ZL-00058736 esančiais skaičių deriniais, būtų laimėjęs laimėjimą A, ir tokiu būdu suteiktų žaidėjui teisę į 16 Lt laimėjimą, tačiau jam laimėjimas nebuvo išmokėtas, nes pagal V. K. pasirinktą kortelę Nr. P4ZL-00058736 nebuvo sukurtas identifikuojantis įrašas ir jis tiraže Nr. 8 nedalyvavo) kaip, kad nustatyta loterijos taisyklių (taisyklės suderintos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau - Priežiūros komisija) 2011 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. N-65 ir patvirtintos bendrovės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.; pakeitimai suderinti Priežiūros komisijos 2011 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. N-180 ir patvirtinti bendrovės generalinio direktoriaus Š. D. 2011 m. liepos 21 d.; Priežiūros komisijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 488, patvirtinti bendrovės generalinio direktoriaus Š. D. 2011 m. gruodžio 15 d.) 4.1.4 punkte. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau - LĮ) (Žin., 2003, Nr. 73-3341) 17 str. 1 d., LĮ 16 str. 1 d. 2 p., loterijos taisyklių 4.1.4 p., loterijos taisyklių 4.9 p.Taip Š. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 173²² str. 1 d.

Š. D. atkreipia teismo dėmesį, kad visi byloje esantys įrodymai neįvardija dėl kokių priežasčių bilietas buvo aktyvuotas, o vėliau anuliuotas, taip pat nėra aišku kas atsakingas už bilieto aktyvacijos anuliavimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nubaustojo kaltės formos, ko padaryti, nenustačius bilieto aktyvacijos ir anuliacijos priežasties nėra įmanoma. Apeliantas nurodo, jog bilieto aktyvavimo, o vėliau anuliavimo veiksmai buvo atlikti būtent bilieto pardavimo vietoje. Š. D. teigimu, už loterijos bilietą Nr. P4ZL-00058736 nei (duomenys neskelbtini), nei UAB „L. B.“ pinigų iš AB „Lietuvos paštas“ negavo. Pažymi, kad AB „Lietuvos paštas“ kasomis naudojasi tik šios įmonės darbuotojai, UAB (duomenys neskelbtini) neturi jokių galimybių kontroliuoti AB „Lietuvos paštas“ kasų operacijų programų. Nurodo, jog už šių programų valdymą atsakingas tik AB „Lietuvos paštas“. Apelianto teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) negali anuliuoti bilieto aktyvacijos, o bilieto aktyvavimo, o vėliau anuliavimo veiksmai buvo atlikti būtent bilieto pardavimo vietoje. Nubaustasis nurodo, kad niekaip negali būti atsakingas už AB „Lietuvos paštas“ veiksmus. Be to, pažymi, jog iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti ar AB „Lietuvos paštas“ gavo 2,50 Lt už loterijos bilietą Nr. P4ZL-00058736.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu Š. D. buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 173²² str. 1 d. padarymą. Apeliaciniame skunde nubaustasis savo kaltę neigia, teigdamas, kad už loterijos bilieto pardavimą atsakingas loterijos bilietų platintojas AB „Lietuvos paštas“.

ATPK 173²² str. 1 d. nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, pažeidimą, šio straipsnio pirmoje dalyje padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau - LĮ) (Žin., 2003, Nr. 73-3341) 17 str. 1 d., nustatyta, kad <....> organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama;

LĮ 16 str. 1 d. 2 p., nustatyta, jog žaidėjas turi teisę <...> pateikęs loterijos bilietą, atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka;

Priežiūros komisijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 488, patvirtintos UAB „Žalgirio loto“ bendrovės generalinio direktoriaus Š. D. 2011 m. gruodžio 15 d. Didžiosios skaitmeninės loterijos „Nacionalinė loterija 10 milijonų“ loterijos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 4.1.4 punkte numatyta, kad <...> žaidėjui prekybos vietoje kasininkui pateikus pasirinktą kortelę ir sumokėjus bilieto kainą, žaidėjas gauna kasos čekį kompiuterinėje duomenų bazėje pagal kasos čekio atspausdinimo datą, kasos čekio numerį bei pateiktos kortelės numerį sukuriamas identifikuojamas įrašas ir priskiriamas artimiausiu metu vykdomam tiražui<..>;

Tų pačių loterijos taisyklių 4.9 punkte, nustatyta, jog žaidėjas, turintis <...> originalią kortelę ir, rekomenduotina (bet neprivaloma) bilieto apmokėjimą patvirtinanti kasos čekį, atsižvelgiant į taisyklėse nustatytus apribojimus, punktuose: 7.3-7.5, 8.3-8.4, 9.5-9.7, 10.7-10.8, 11.1, 11.4-11.5, 11.9-11.12), turi teisę į Taisyklėse (punktuose 7.3, 7.7) nustatytus laimėjimus“ (b.l.112-121).

Tokiu būdu ankščiau išvardintos LĮ nuostatos bei Taisyklių reikalavimai nedviprasmiškai reglamentuoja loteriją organizuojančią bendrovių veiklą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. D. nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. (darbo sutartis Nr. 655A (b.l.75-77)) dirba UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, todėl vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. yra atsakingas už visą bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Patikrinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad jis neužtikrino, kad V. K. apmokėtas loterijos bilietas būtų užregistruotas loterijos kompiuterinėje duomenų bazėje ir jam būtų sukurtas identifikuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą išsamiai ir aiškiai nurodė, kaip pasireiškė Š. D. veika šiuo konkrečiu atveju, t.y. neveikimu.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, patvirtina būtent tai, kad Š. D. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu

direktoriumi netinkamai organizavo bendrovės veiklą ir neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė savo veikloje laikytųsi loterijų organizavimo tvarkos. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

V. K. 2012 m. vasario 19 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis nusipirko du

loterijos bilietus, juos patikrinus viename iš jų A derinio užbraukė 5 skaičius, t.y. jis laimėjo 16 Lt, tačiau nuvykus į paštą, kur bilietas buvo nupirktas, paaiškėjo, jog jis neaktyvuotas (b.l.13);

2011 m. gruodžio 28 d. bilietų aktyvavimo patvirtinimo čekiu Nr. 189365/51, kuriame matyti,

kad nupirkti du loterijos bilietai ir jie aktyvuoti (b.l.3);

2011 m. gruodžio 28 d. mokėjimo kvitu, kuris patvirtina tai, jog pareiškėjas už pirktus

bilietus sumokėjo 5 litus, t.y. po 2,50 už kiekvieną loterijos bilietą (b.l.4);

loterijos bilietas Nr. P4ZL-00058736 (b. l.5);Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3

d. tikrinimo aktas Nr. PT1-6, kuriame nurodyta, kad buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė neužtikrino, kad žaidėjui pateikus pasirinktą kortelę ir sumokėjus bilieto kainą, bilietas būtų registruojamas loterijos „10 milijonų“ kompiuterinėje duomenų bazėje ir būtų sukurtas identifikuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje, todėl žaidėjas nedalyvavo loterijos tiraže Nr.8, o bendrovė nesuteikė žaidėjui galimybės patikrinti loterijos bilieto laimėjimą (b.l.64-70);

6) Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiosios specialistės R. G. 2012 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos loterijos „Nacionalinė loterija 10 milijonų“ kompiuterinės duomenų bazės išrašo, nustatyta, kad V. K. 2011 m. gruodžio 28 d. Vilkaviškio pašte pirktas loterijos bilietas Nr. P4ZL-00058736 nėra registruotas bendrovės kompiuterinėje bazėje (b.l.37);

7) UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 6 d. raštu, kuriame nurodyta, kad loterijos bilietas Nr. P4ZL-00058736 duomenų bazėje yra pažymėtas kaip parduotas ir anuliuotas dar iki tiražo (b.l.50);

8) liudytojos R. Z. 2012 m. balandžio 18 d. paaiškinimas, kad 2011 m. gruodžio 28 d. ji V. K. pardavė du loterijos bilietus, abi korteles ji nuskanavo ir buvo parašyta, kad jos aktyvuotos, tai patvirtino aktyvacijos čekis Nr. 189365/51, joks bilietas nebuvo anuliuotas (b.l.54-55).

Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl Š. D. kaltės, padarius ATPK 173²² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Priešingai nei teigiama Š. D. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Žalgirio loto“, remiantis sudarytų sutarčių dėl bilietų platinimo pagrindu, platindama loterijos „Nacionalinė loterija 10 milijonų“ bilietus į loterijos tiražą Nr. 8. neužtikrino, kad žaidėjui, pateikusiam pasirinktą kortelę ir sumokėjus bilieto kainą, bilietas būtų registruojamas loterijos kompiuterinėje duomenų bazėje ir būtų sukurtas identifikuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje, kaip, kad nustatyta loterijos taisyklių 4.1.4 punkte. V. K. 2011 m. gruodžio 15 d. loterijos taisyklėse nustatyta tvarka loterijos bilietų platinimo vietoje - AB „Lietuvos paštas“ Vilkaviškio skyriuje (J. B. a. 11, Vilkaviškis) atliko visus privalomus atlikti veiksmus, būtinus loterijos bilietui Nr. P4ZL-00058736 įsigyti (pasirinko kortelę, apmokėjo bilieto kainą ir gavo kasos aparato čekius, patvirtinančius apie identifikuojančių įrašų sukūrimą ir priskyrimą tiražui Nr.8 bei loterijos bilieto apmokėjimą) ir, įvykus tiražui Nr. 8, bilietas Nr. P4ZL-00058736 būtų laimėjęs 16 Lt laimėjimą, tačiau jam laimėjimas nebuvo išmokėtas, nes pagal pareiškėjo pasirinktą kortelę nebuvo sukurtas identifikuojantis įrašas ir jis tiraže Nr. 8 nedalyvavo.

Liudytojos R. Z. paaiškinimus patvirtino V. K. pateikti dokumentai (kortelė Nr. Nr. P4ZL-00058736, aktyvacijos čekis Nr. 189365/51 bei 2011 m. gruodžio 28 d. pinigų mokėjimo kvitas Nr.189366/52). Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų liudytojos R. Z. ir V. K. paaiškinimus bei V. K. pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis byloje nėra.

Nors nubaustasis apeliaciniame skunde nurodo, kad niekaip negali būti atsakingas už AB „Lietuvos paštas“ veiksmus, jog bilieto aktyvavimo, o vėliau anuliavimo veiksmai buvo atlikti būtent bilieto pardavimo vietoje, o už loterijos bilietą Nr. P4ZL-00058736 nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB „L. B.“ pinigų iš AB „Lietuvos paštas“ negavo, pažymėtina, kad loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas. LĮ 6 str. nustatyta, jog didžiąsias loterijas turi teisę organizuoti tik Lietuvos Respublikos įmonės ir užsienio įmonės, įregistravusios filialą, veikiančios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, atitinkančios šio Įstatymo reikalavimus ir gavusios licenciją organizuoti didžiąsias loterijas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad licencijavimas reiškia, kad loteriją rengti bei organizuoti galima tik taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kad loterijų rengimo ir organizavimo veiklos kontrolė turi būti realiai įgyvendinama. Vien tik sutarčių sudarymas su loterijos bilietų platintoju UAB „ L. B.“ neatleidžia UAB „Žalgirio loto“ bendrovės nuo atsakomybės dėl loterijų rengimo ir organizavimo veiklos bei jos kontrolės. Licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti idealiai sureguliuota, o jos kontrolė turi būti itin efektyvi, loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas gali dirbti tik nustatytų įstatymų ribose. Vadovaujantis LĮ nuostatomis loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, todėl jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visuomenei, kadangi ja užiimti galima tik gavus valstybės ir/ar savivaldybės institucijų leidimą.

LĮ 11 str. nustatytas draudimas didžiosios loterijos organizatoriui verstis kita ūkine komercine veikla su nurodytomis išimtimis, t.y. loterijos organizatorius gali vykdyti veiklą susijusią su loterijos bilietų platinimu. LĮ 8 str. taip pat nurodoma, kad loterijų organizatoriai loterijų bilietus gali platinti patys arba pagal sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu licencija organizuoti loteriją negali būti parduodama arba kitu būdu perleista kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims (LĮ 17 str. 5 d.) Loterijų organizatoriai privalo tvarkyti vidinę buhalterinę apskaitą, teikiančią informaciją apie parduotų loterijos bilietų skaičių ir jų vertę (LĮ 18 str. 1 d.).

Iš ankščiau išdėstytų LĮ nuostatų matyti, kad šis įstatymas įtvirtina, kokius veiksmus loterijos organizatorius turi teisę atlikti vykdydamas lilencijuojamą veiklą. LĮ aiškiai nurodo, kad loterijos organizatorius loterijos bilietus gali platinti pats arba pagal sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis.

Akivaizdu, kad loterijos organizatorius, šiuo konkrečiu atveju UAB „Žalgirio loto“, sudarydamas sutartis dėl loterijos bilietų platinimo, suteikia teisę platinti loterijos bilietus organizatoriaus vardu ir interesais. Negalima šių nuostatų aiškinti priešingai, t.y., jei loterijos bilietų platintojui sutarties pagrindu būtų sudaroma galimybė veikti savo vardu, būtų pažeistas draudimas licenciją organizuoti loteriją perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad loterijos bilietų platintojui netinkamai atlikus savo sutartinius įsipareigojimus ir tokių veiksmų išvadoje pažeidus žaidėjo teises, atsakomybėn už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus turėtų būti traukiamas ne loterijos bilietų platintojas, o loterijos organizatorius, kadangi jis privalo imtis visų priemonių, t.y. pasirinkti patikimus verslo partnerius ir juos kontroliuoti, tinkamai tvarkyti duomenis apie bilietų pardavimą ir pan., kitaip tariant tinkamai organizuoti šią veiklą. Už tokių priemonių, užtikrinančių tinkamą loterijų organizavimą, nesiėmimą, neigiamos pasekmės turi kilti loterijų organizatoriui nežiūrint to, kad loterijos organizatorius ir loterijos paltintojas yra visiškai atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sutartiniai santykiai tarp UAB„Žalgirio loto“ ir kitų juridinių asmenų loterijos organizatoriaus nuo pareigos tinkamai registruoti loterijos bilietus neatleidžia.

Pažymėtina, kad ATPK 9 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Tokiu būdu Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta nutarimą pripažindamas Š. D. kaltu pagal ATPK 173²² str. 1 d. ir paskyrė jam tinkamą nuobaudą, keisti nutarimą jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Š. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.