Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-17 · Administracinė byla Nr. A-858-73-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-17
Bylos Nr.
A-858-73-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis, Virgilijus Valančius, Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos
Administracine byla Nr. A858-73/2011
Procesinio sprendimo 16.5. (S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (pranešejas) ir Virgilijaus Valanciaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui Virginijui Varnaiciui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos T. S. bei atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos T. S. prašyma atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos Aukšciausiajam Teismui del neišmoketos atlyginimo dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja T. S. prašymu (t. I, b. l. 2–3) kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybes ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 225 863,67 litus neteisetai neapskaiciuoto ir neišmoketo teisejo atlyginimo u˛ laikotarpi nuo 2002 m. spalio menesio iki 2007 m. rugsejo menesio. Teismo posed˛io metu (nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme) patikslino ginco perioda, atsi˛velgdama i isiteisejusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyta perioda ir praše priteisti neišmoketa darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo 2003 m. sausio 1 dienos iki 2007 m. rugsejo 1 dienos, viso 214 853,68 litus. Atsakovu Lietuvos Aukšciausiasis Teismas itrauktas del tos prie˛asties, kad jis turetu dalyvauti vykdymo procese, išmokant priteistus pinigus. Pareiškeja pa˛ymejo, kad teisingumo vykdymo funkcija lemia išskirtini teisejo konstitucini statusa, kuri nustato Konstitucijos nuostatos ir principai. Neatsiejamas teisejo konstitucinio statuso elementas yra teiseju ir teismu nepriklausomumas. Iš konstitucinio teiseju ir teismu nepriklausomumo principo kyla teisejo atlyginimo, kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas. Tai suponuoja valstybei pareiga nustatyti toki teisejo atlyginima, kuris atitiktu teismines vald˛ios statusa, vykdomas funkcijas ir atsakomybe, apsaugotu teisejus tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek nuo kitu vald˛ios istaigu ir pareigunu, politiniu ir visuomeniniu organizaciju, komerciniu ukiniu strukturu, kitu juridiniu ir fiziniu asmenu itakos. Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas. Pareiškejos manymu gincijamas teiseju atlyginimu suma˛inimas nebuvo laikinas ir nebuvo grind˛iamas itin sunkia valstybes ekonomine ir finansine padetimi. Net ir tuo atveju, jeigu valstybeje butu susiklosciusi itin sunki ekonomine ir finansine padetis, turetu buti proporcingai ma˛inami visu valstybes vald˛ia vykdanciu instituciju pareigunu atlyginimai, mokami iš valstybes biud˛eto, tuo tarpu nurodytu laikotarpiu šiu pareigunu atlyginimai nebuvo suma˛inti. Atlyginimu suma˛inimas tik teisejams reiškia, kad tai buvo diskriminacinio pobud˛io teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 (toliau – ir Nutarimas 1494) teiseju atlyginimu koeficienta 2,5 neteisetai suma˛inus iki 1,75, buvo pa˛eistos pareiškejos teises, nes, budama Konstitucinio Teismo teiseja, o veliau – Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseja, pareiškeja gavo ma˛esni atlyginima, nei buvo nustatytas Vyriausybes 1997 m. baland˛io 24 d. ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimais Nr. 666 ir 689. Pareiškeja pa˛ymejo, kad teises aktu nustatyto dyd˛io atlyginimas yra Konstitucijos saugoma teisejo nepriklausomumo garantija, todel turi buti ginama nuo pa˛eidimo tiesiogiai taikant Konstitucija. Konstitucijos taikymas šiuo atveju butinas, nes valstybeje iki šiol teiseju atlyginimu santykiai nera istatymu tinkamai sureguliuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nustatytas teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas, kuris liko galioti po to, kai isigaliojo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, yra neišsamus, nepakankamai apibre˛tas, stokoja teisinio aiškumo ir sudaro prielaidas nevienodai aiškinti minetu santykiu teisini reguliavima bei nevienodai taikyti atitinkamas teises nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Aukšciausiasis Teismas su pareiškejo prašymu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 11) atsakovas nurode, kad teisejui atlyginima nustato ir moka valstybe, o teismas šiuo atveju tik apskaiciuoja ir išmoka valstybes nustatyto dyd˛io atlyginima. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, kaip valstybes institucija, privalo laikytis valstybeje nustatytos finansines drausmes ir gali disponuoti tik tuo atlyginimu fondu, kuri jam suteike valstybe. Teismas neturi teises savo nuo˛iura teisejui apskaiciuoti ir moketi didesnio atlyginimo, nei konkreciu laikotarpiu numato atitinkami Lietuvos Respublikos teises aktai. Todel, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, su pareiškejo prašymu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 13–14) atsakovas nurode, kad pareiškeja praleido ieškinio senaties termina kreiptis i teisma ir teismo praše taikyti senati. Atsakovas pa˛ymejo, kad, nesant Teismu istatyme ir Valstybes tarnybos istatyme nuostatos del termino, per kuri gali buti reiškiamas reikalavimas del negauto atlyginimo, pagal istatymo analogija, turetu buti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metu senaties terminas. Šiuo atveju nera taikytina Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 3 dalies nuostata, nes darbo santykiai savo prigimtimi artimesni ginco santykiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 nurode, kad byla nagrinesiantis teismas turetu svarstyti apie galimybe taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika del taikytinu terminu, reikalaujant nesumoketo darbo u˛mokescio priteisimo. Atsakovo nuomone, solidarioji atsakomybe reikalavimui del negauto atlyginimo priteisimo netaikytina. Iš su skundu pateiktu skaiciavimu atsakovui nera aišku, ar apskaiciuota prašoma atlyginimo dalis su privalomais mokesciais valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu (t. I, b. l. 107–115) pareiškejos prašyma patenkino iš dalies: priteise iš atsakovo Lietuvos valstybes T. S. 129 455 litus; kitoje dalyje pareiškejos prašyma atmete. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamu atveju taike istatymo analogija –darbo teises normas, numatytas Darbo kodekse. Teisejams Darbo kodeksas, kaip ir kitiems valstybes tarnautojams, taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikro klausimo nereglamentuoja specialus istatymas, reguliuojantis atitinkamos kategorijos valstybes tarnautoju veikla. Teismas pastebejo, kad teiseju atliekamos funkcijos savo prigimtimi artimos valstybes tarnautojo funkcijoms, o gaunamo atlygimo paskirtis yra tokia pati – atlygis u˛ atlikta darba. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas yra treji metai, jeigu šis Darbo kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu ieškinio senaties terminu. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senaciai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jei Darbo kodekse ir kituose darbo istatymuose nera specialiu ieškinio senaties taikymo nuostatu. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja.

Teismas pa˛ymejo, kad, aiškinantis, ar pareiškeja praleido ieškinio senaties termina, butina nustatyti šio terminio prad˛ios momenta. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos. Teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo su˛inojo arba turejo su˛inoti apie savo teises pa˛eidima. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pa˛eidimas yra testinis, t. y. vyksta kiekviena diena (asmuo neatlieka veiksmu, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kuriu neturi teises atlikti, ar nenutraukia tokio pa˛eidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams del veiksmu ar neveikimo, atliktu ta diena, prasideda ta kiekviena diena. Atsakovas pareiškejai nuo 2003 m. kiekviena menesi mokedamas suma˛inta atlyginima, dare testini pa˛eidima. Todel teismas priejo išvada, kad Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metu ieškinio senaties terminas pradedamas skaiciuoti kiekviena menesi iš naujo, todel, taikant ieškinio senaties termina, pareiškejai priteistina neteisetai suma˛into teisejo atlyginimo dalis nuo 2005 m. sausio 8 d., nes skunda teismui pareiškeja pateike 2008 m. sausio 8 d. Teismas sutiko, kad pareiškeja apie savo teisiu pa˛eidima turejo su˛inoti diena, kada pradejo gauti suma˛inta darbo u˛mokesti, todel, atsi˛velgiant i Civilinio kodekso 1.131 straipsni, kuriame numatyta, kad ieškinio termino pabaiga yra pagrindas ieškiniui atmesti konstatavo, jog pareiškejai priteistina neišmoketa teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi nuo 2005 m. sausio 8 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. (ginco periodo paskutine diena), viso – 129 455 litai, t. y. u˛ 3 metus nuo skundo teisme gavimo dienos. Priteista neišmoketo atlyginimo dalies suma nurodyta, neatskaicius fiziniu asmenu pajamu mokescio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imoku, kurie turi buti išskaityti sprendimo vykdymo eigoje. Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejai negali buti priteistas teisejo atlyginimas u˛ ilgesni laikotarpi, negu numato Darbo kodekso 298 straipsnis. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas terminas nera tapatus ieškinio senaties terminui, jis reglamentuoja ne teises ginti pa˛eistus interesus trukme, bet materialines teises i darbo u˛mokesti ir i kitas su darbu susijusias išmokas galiojima, faktiškai nustatydamas tam tikras priteistinu išmoku ribas, kurios nustatomos ne pinigu suma, bet konkreciu terminu. Terminas, u˛ kuri pareiškejai priteistina suma, neviršija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto termino, u˛ kuri asmeniui gali buti priteisimas atlyginimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pa˛ymejo, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai reikalauja, jog pareiškejas, kreipdamasis i teisma, tinkamai suformuluotu savo reikalavima (skundo dalyka) ir nurodytu aplinkybes, kuriomis grind˛ia savo reikalavima (skundo faktini pagrinda). ABTI 52 straipsnis nustato, kad pareiškejas turi teise tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrinda ar dalyka arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje iki teismui išeinant i pasitarimu kambari, taciau tokio tikslinimo pareiškeja nedare. Administracinis teismas, net ir turedamas pareiga buti aktyvus nagrinejant administracines bylas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis), neturi teises keisti reikalavimo pagrindo arba dalyko savo iniciatyva ir nagrinejant byla išeiti iš reikalavimo ribu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegu˛es 3 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A5-436/2003). Administracinis procesas vyksta pagal kitas taisykles nei civilinis procesas. Civilinio proceso kodekso 417 straipsnio nuostata, kad byloje pagal darbuotojo ieškini pirmosios instancijos teismas, atsi˛velgdamas i ieškinio pagrinda sudarancias ir teismo posedyje paaiškejusias bylos aplinkybes, turi teise viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendima del reikalavimu, kurie nebuvo pareikšti, taciau yra tiesiogiai susije su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, netaikoma nagrinejant ginca administraciniame teisme, nes pagal ABTI 2 straipsnio 2 dali – nagrinedamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi ABTI normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTI jas tiesiogiai nurodo. ABTI nera nuorodos i civilinio proceso kodekso 417 straipsni. Atsi˛velgdamas i tai, kad išdestyta, teismas nepasisake del pareiškejai priteistinu delspinigiu pagristumo, nes tai nera šioje byloje nagrinejamo skundo dalykas, o teismas ex officio šio klausimo spresti neturi teises.

II.

Pareiškeja T. S. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 118–121) praše pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima: panaikinti sprendimo dali, kuria atmesta reikalavimo dalis, ir visiškai patenkinti jos patikslinta reikalavima priteisti iš Lietuvos valstybes neišmoketa Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teisejo atlyginimo dali u˛ laikotarpi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. (iš viso 214 853,68 litus). Apeliaciniame skunde pareiškeja nurode, kad teismas, priimdamas sprendima, pa˛eide ABTI 76 straipsnyje itvirtinta pareiga ivertinti ištirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoti, kurios aplinkybes turincios bylai esmines reikšmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas šioje byloje. Teismas neteisingai ginco objekta apibudino kaip teisejo darbo u˛mokesti. Teismas yra teisinguma vykdanti valstybes vald˛ios institucija; valstybe moka teisejui ne darbo u˛mokesti, o teisejo atlyginima; nagrinejamojoje byloje ginco objektas yra teisejo atlyginimas. Teismas sprendime nenurode, pagal kokius turincius reikšmes kriterijus vertina teisejo atlyginimo prigimti. Teismas sprendime nevertino pareiškejos skunde ir teismo posedyje nurodytu argumentu apie tai, kad išskirtinis teisejo konstitucinis statusas lemia tai, jog teisejo atlyginimo prigimtis iš esmes skiriasi nuo kitu valstybes vald˛ia vykdanciu instituciju pareigunu ir nuo valstybes tarnautoju atlyginimu prigimties. Teismas nevertino to, kad bylose del teiseju atlyginimo priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymas bei šio Darbo kodekso 298 straipsnyje konkreciu terminu apibre˛tas priteistinu išmoku ribojimas gali buti traktuojami kaip neproporcingas ir todel netinkamas bei nepagristas šios teiseju ir teismu nepriklausomumo materialines garantijos suma˛inimas. Reikalavimui del nuostoliu, atsiradusiu nuo 2003 m. prad˛ios valstybei neteisetai nemokejus dalies teisejo atlyginimo, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris labiausiai atitiktu iš konstitucinio teiseju ir teismu nepriklausomumo principo kylanti teisejo atlyginimo konstitucines apsaugos imperatyva. Tokia yra bendruju teismu praktika šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegu˛es 21 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-1304-48/2008 ir kt.). Tas pats teismas tokiose analogiškose bylose taike Civilinio kodekso normas ir netaike Darbo kodekso normu, priteise pareiškejams neišmoketa teisejo atlyginimo dali nuo 2003 m. sausio 1 d. (2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-3595-437/2008, 2008 m. spalio 2 d. sprendimas administracineje byloje Nr. 1-3918-437/2008 ir kt.). Teismas, kitaip išspresdamas ginca šioje byloje, pa˛eide ABTI 33 straipsnio 3 dalyje itvirtinta pareiga nenukrypti nuo formuojamos vieningos teismu praktikos.

Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 124–126) praše panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria pareiškejai priteistas atlyginimo skirtumas, ir šioje dalyje priimti nauja sprendima. Atsakovas nurode, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame ekspertizes akte, pateiktame šioje byloje, konstatuota, jog itin sunki ekonomine padetis šalyje truko iki 2003 m., o valstybes itin sunki finansine padetis nesibaige iki nagrinejamo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2006 m. Taip pat atsakovas atkreipe demesi i tai, kad Vyriausybes 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo“ Vyriausybe pakeite 12 Vyriausybes nutarimu, suma˛indama biud˛etiniu istaigu finansavima, valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimus, suma˛intos valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijos. Teisejams, palyginti su kitomis iš biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai – paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t.y. 75 proc. priedas prie atlyginimo), tuo tarpu kitoms grupems jis iš viso panaikintas. Todel atlyginimo padidinimo koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminacinio pobud˛io ir buvo proporcingas. Pirmosios instancijos teismas neisigilino i bylos esme, nevertino atsakovo pateiktu irodymu bei argumentu, neatskleide šiai bylai reikšmingu aplinkybiu, todel skund˛iamas sprendimas yra neteisetas, nepagristas ir naikintinas. Pareiškeja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseja paskirta 2002 m. spalio 3 d., todel negalima teigti, kad jos atlyginimas tuo laikotarpiu buvo suma˛intas.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose (b. l. 129, 133) i pareiškejos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Aukšciausiasis Teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos Aukšciausiasis Teismas negali buti laikomas atsakovu šioje byloje ir kartoja pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo i pareiškejos prašyma motyvus, nurodydamas, kad teisejui atlyginima nustato ir moka valstybe, o teismas šiuo atveju tik apskaiciuoja ir išmoka valstybes nustatyto dyd˛io atlyginima. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, kaip valstybes institucija, privalo laikytis valstybeje nustatytos finansines drausmes ir gali disponuoti tik tuo atlyginimu fondu, kuri jam suteike valstybe. Teismas neturi teises savo nuo˛iura teisejui apskaiciuoti ir moketi didesnio atlyginimo nei konkreciu laikotarpiu numato atitinkami Lietuvos Respublikos teises aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi (t. I, b. l. 142–154) atsakovo apeliacini skunda atmete, pareiškejos T. S. apeliacini skunda tenkino iš dalies; pakeite Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dali, susijusia su T. S. priteistinos sumos dyd˛iu, ir išdeste ja taip: priteisti pareiškejai T. S. iš atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 147 359 litus, suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokejimais, teisejo atlyginimo; likusia sprendimo dali paliko nepakeista; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo vykdyma atidejo vieneriems metams.

Apeliacines instancijos teismas nurode, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A822-790/2009 buvo integruotai ivertinti valstybes ekonomines ir finansines padeties laikotarpiu nuo 1999 m. gruod˛io 28 d. iki 2003 m. sausio 1 d. aiškinimosi aspektai. Todel šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje padaryta išvada apie valstybes ekonomines ir finansines padeties pagerejima (tik) nuo 2003 m. yra reikšminga šiai administracinei bylai ir Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo po˛iuriu. Butina atsi˛velgti i nuo 2008 m. lapkricio 11 d. isigaliojusio Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma, kuriuo iš esmes pripa˛istama, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. teisejams nesumoketa iki 1999 m. gruod˛io 31 d. gaunamo atlyginimo dalis buvo nemokama nepagristai ir (taikant 3 metu ribos taisykles) turi buti gra˛inama. Aptariamai bylai reikšminga aplinkybe iš esmes pripa˛istama ir istatymu leidejo. Todel teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada del reikalavimu, sietinu su laikotarpiu nuo 2002 m. spalio menesio iki 2003 m. sausio 1 d., nepagristumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime taip pat yra konstataves, kad teiseju socialinio (materialinio) pobud˛io garantijos gali buti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme, taciau tai anaiptol nereiškia, kad asmens darbo teiseju trukmes kriterijus gali buti pakeistas kitu, iš esmes skirtingu, kriterijumi, pavyzd˛iui, teises aktuose nustacius tam tikra kalendorine data (ja ivardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai kokio nors teises akto isigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradejus dirbti teiseju arba nutrukus jo igaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialines (materialines) garantijos skirtusi nuo tu, kurios nustatytos (taikomos) kitu tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies (bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu atveju) teisejams. Taigi tos pacios teismu sistemos ir tos paties grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to). Teiseju kolegija atkreipia demesi taip pat ir i tai, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo nuostatos teiseju nediferencijuoja pagal tai, kada jie pradejo eiti teisejo pareigas. Remdamasi aukšciau minetu teiseju kolegija sprend˛ia, kad su minetu teiseju vienodo teisinio statuso principu nesuderinama butu tokia padetis, kad tos pacios grandies teisme teiseju atlyginimai butu skaiciuojami pagal skirtingas metodikas ir skirtusi dyd˛io prasme tuo pagrindu, kada teisejai pradejo eiti savo pareigas.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, pasisakydama del Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo šioje administracineje byloje, pa˛ymejo, kad šis klausimas yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A822-790/2009. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamoje byloje yra pritaikes ieškinio senati. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turejo nagrineti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagristuma. Pa˛ymetina, kad klau­si­ma, ar kon­kre­cios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie˛astys yra svar­bios ir su­da­ro pa­grin­da ji at­nau­jin­ti, teis­mas tu­ri spres­ti va­do­vau­da­ma­sis teisingumo, pro­tin­gu­mo ir sa­˛i­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­˛velg­da­mas i ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no trukme (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­co es­me, ša­liu el­ge­si, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­me ir pa­skir­ti bei i kitas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes. Ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas. Atsi˛velgdama i aukšciau išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neatnaujino ieškinio senaties termino.

Pasisakydama del laiko, u˛ kuri gali buti priteistas neteisetai suma˛intas (teisejo) darbo u˛mokestis, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad šio klausimo išsprendima iš esmes nulemia Darbo kodekso 298 straipsnio taikymas, del to pareiškejai priteistina neišmoketo atlyginimo dalis u˛ 3 metus, susidariusi nuo 2004 m. rugsejo 1 d. iki 2007 m. rusejo 1 d. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikes ginco teisiniams santykiams 3 metu ieškinio senaties termina, netinkamai taike teises aktus ir pa˛eide materialines teises normas, ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendima arba atitinkama jo dali, del to pareiškejos T. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas šiuo po˛iuriu keistinas. Atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje esancioje 2007 m. spalio 9 d. Lietuvos Aukšciausiojo teismo pa˛ymoje Nr. (2.18) -11K-212 apie teisejai T. S. neišmoketa atlyginima (t. I, b. l. 6) yra pakankamai duomenu tam, kad butu galima apskaiciuoti pareiškejai nesumoketo ir, taikant Darbo kodekso 298 straipsnio nustatytas 3 metu ribos taisykles, priteistino darbo u˛mokescio dyd˛ius. Nei bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atsakovo apeliaciniame šie duomenys nebuvo kvestionuojami. Todel kolegija neturejo pagrindo nesiremti šiais duomenimis. Spresdama bylos nagrinejimo iš esmes klausima, kolegija taip pat pa˛ymejo, kad, atsi˛velgiant i pareiškejos skundo reikalavima gra˛inti jai (priteisti) iki 2007 m. rugsejo 1 d. nesumoketo teisejo atlyginimo dali, priteistina pareiškejai teisejo atlyginimo dalis apskaiciuotina u˛ paskutinius iki 2007 m. rugsejo 1 d. 3 dirbtus metus. Taikydama nurodytus pareiškejai priteistinu darbo u˛mokescio daliu apskaiciavimo kriterijus, kolegija konstatavo, kad pareiškejai T. S. priteistina 147 359 litu teisejo atlyginimo suma. Teismo posedyje pateiktas atsakovo atstovo prašymas del teismo nutarties ivykdymo nagrinejamoje byloje ketveriems metams lygiomis dalimis nuo teismo nutarties isiteisejimo dienos, atmestinas kaip nepagristas. Apeliacines instancijos teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypac svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme, pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtines padeties pagrindu nusprende, kad sprendimo ivykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui. Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

III.

Atsakovas Lietuvos Aukšciausiasis Teismas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma (t. I, b. l. 159–160) atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 bei pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima – priteisti pareiškejai T. S. 120 539,96 litus neišmoketo teisejo atlyginimo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas nurodo, kad 2010 m. sausio 11 d. Nacionalines teismu administracijos Vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitoje buvo konstatuota, jog bylose del neišmoketos teiseju atlyginimo dalies priteisimo pateiktos darbo u˛mokescio pa˛ymos yra neteisingos nuo 2004 m. gegu˛es menesio ta suma, kuriai apskaiciuoti buvo taikomas bazinis dydis 115 litu, o nuo 2008 m. – 128 litai. Audito išvadu pagrindu atlikus darbo u˛mokescio perskaiciavima teisejai T. S. neišmoketo teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi, u˛ kuri jai buvo priteista, yra ne 146 958,78 litai, o 120 539,96 litai, t. y. 26 419,57 litu ma˛iau nei priteista pareiškejai prašomoje atnaujinti byloje. Atsakovas pa˛ymejo, kad nurodytos aplinkybes sudaro prielaidas spresti, jog teismai, tenkindami pareiškejos reikalavimus del piniginiu išmoku, remesi irodymu, kuriame buvo nurodyti klaidingi duomenys. Del to galejo buti neteisingai išsprestas klausimas. Šios aplinkybes pripa˛intinos naujai paaiškejusiomis esminemis bylos aplinkybemis ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma (t. I, b. l. 182–184) atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 bei pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti – priteisti pareiškejai T. S. 120 539,96 litus neišmoketo teisejo atlyginimo. Atsakovas prašyma grind˛ia tokiais pat argumentais, kaip ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 28 d. nutartimi (t. I, b. l. 213–222) atnaujino procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 ir perdave byla Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrineti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pa˛ymejo, kad atsakovai prašo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Kaip naujai paaiškejusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos bylos nagrinejimo metu, atsakovai nurodo tai, jog Lietuvos Aukšciausiajame Teisme atlikus vidaus audita, nustatyta, jog pareiškejai Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išduota 2007 m. spalio 9 d. pa˛yma Nr. (2.18)-11K-212 apie darbo u˛mokesti (toliau – ir Pa˛yma) yra neteisinga. Pa˛ymos pagrindu pareiškejai priteista daugiau, negu priklauso pagal teises aktus. Vidaus audito rezultatai iforminti Nacionalines teismu administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-01-(8.3) (toliau – ir Ataskaita). Iš bylos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi pareiškejo pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendima, priteise pareiškejai iš atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 147 359 litus teisejo atlyginimo. Remiantis Ataskaita pareiškejui pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma apskaiciuota gra˛intina suma yra 120 539,96 litai. Išdestyti argumentai leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejos reikalavimas del neišmoketos atlyginimo dalies priteisimo galejo buti išsprestas neteisingai, todel yra pagrindas atnaujinti procesa pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkta.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija kons tatuoja:

V.

Procesa šioje administracineje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka. Tai iš esmes reiškia, kad byla iš naujo apeliacine tvarka nagrinejanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija turetu atlikti visapusiška pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo patikrinima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnis). Taciau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybe yra ta, kad nagrinejant tokias bylas butina atsi˛velgti i nutartyje atnaujinti procesa apibre˛tas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruod˛io 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-393/2010). Nagrinejamoje byloje procesas buvo atnaujintas ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškejus esminems bylos aplinkybems, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad proceso atnaujinimo pagrindu buvo Nacionalines teismu administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-01-(8.3) (t. I, b. l. 163–181), kurioje buvo nustatyta, jog Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išduota 2007 m. spalio 9 d. pa˛yma Nr. (2.18)-11K-212 apie teisejui priteistina atlyginima (t. I, b. l. 6) yra neteisinga, Pa˛ymos pagrindu pareiškejai priteista daugiau, negu priklauso pagal teises aktus. Atsi˛velgdama i nurodyta proceso atnaujinimo pagrinda, teiseju kolegija šia byla nagrineja pareiškejai Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teisejai T. S. priklausancio teisejo atlyginimo dyd˛io, kiek jis tinkamai apskaiciuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi, paaiškejus naujoms aplinkybems (Ataskaitoje pateiktiems duomenims) vertinimo ribose.

Pareiškeja prašyme (t. I, b. l. 2–3) yra pareiškusi reikalavimus, prašydama priteisti jai iš atsakovu Lietuvos valstybes ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo – 225 863,67 litus neteisetai neapskaiciuoto ir neišmoketo atlyginimo u˛ laikotarpi nuo 2002 m. spalio menesio d. iki 2007 m. rugsejo menesio.

Teiseju kolegija sutinka su apeliacines instancijos teismo argumentais del Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto 3 metu termino taikymo nagrinejamoje byloje, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose, priteisiant nesumoketa teisejo atlyginimo dali (˛r., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-790/2009). Apeliacines instancijos teismas pareiškejai priteise 147 359 litus neišmoketo teisejo atlyginimo dali. Ataskaitoje Nacionaline teismu administracija nustate, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teisejams išduotose pa˛ymose nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. neteisetai atlyginimu skaiciavimui taikytas ne fiksuotas, bet kintantis (didejantis) bazines menesines algos dydis (ne 105 litai, bet ir 115 litu, 128 litai) (t. I, b. l. 170). Nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymetina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazines menesines algos dyd˛io (105 litai) taikymas teiseju at˛vilgiu negali buti vertinamas kaip teiseju atlyginimu ma˛inimas (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A756-71/2010). Atsi˛velgdama i tai, kas nurodyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje pareiškejai T. S. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagristai priteise 147 359 litu dyd˛io neišmoketo teisejo atlyginimo dali. Neišmoketo atlyginimo pareiškejai dalis yra ma˛intina, atsi˛velgiant i byloje pateiktus irodymus: Ataskaita (t. I, b. l. 163–181) ir Nesumoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimo teisejui pa˛yma (t. I, b. l. 161–162). Abiejuose teismui pateiktuose rašytiniuose irodymuose pagristai nurodyta, kad pareiškejai T. S. priteistina neišmoketo teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi nuo 2004 m. rugsejo 22 d. iki 2007 m. rugsejo 21 d. yra 120 539,96 litai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieninga praktika bylose del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje konstatuota, kad atsi˛velgiant i visuotinai ˛inoma aplinkybe apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti, sprendimo ivykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 28 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-1521/2010, 2010 m. gegu˛es 20 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-49/2010, 2010 m. gegu˛es 13 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-45/2010). Atsi˛velgdama i suformuota teismu praktika šiuo klausimu ir nesant ˛inomu aplinkybiu, kuriu buvimas galetu buti pagrindu konstatuoti priešingai, teiseju kolegija sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje isiteisejusio pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Teiseju kolegija, atsi˛velgdama i tai, kas išdestyta, pa˛ymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutartis keistina – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalis del pareiškejai T. S. priteistinos neišmoketos teisejo atlyginimo dalies keistina: ši dalis ma˛intina iki 120 539,96 litu, o sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovu Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo prašymus tenkinti.

Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti: Pareiškejos T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima ir išdestyti ji taip: „Pareiškejos T. S. prašyma tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškejai T. S. iš Lietuvos valstybes 120 539,96 litus (šimta dvidešimt tukstanciu penkis šimtus trisdešimt devynis litus 96 ct). Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.“ Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

Likusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarties dali palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis Virgilijus Valancius