- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- A-858-73-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis, Virgilijus Valančius, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (praneejas) ir Virgilijaus Valanciaus,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui Virginijui Varnaiciui,
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejos T. S. bei atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos T. S. prayma atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos Aukciausiajam Teismui del neimoketos atlyginimo dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikeja T. S. praymu (t. I, b. l. 2–3) kreipesi i teisma, praydama priteisti i Lietuvos valstybes ir Lietuvos Aukciausiojo Teismo 225 863,67 litus neteisetai neapskaiciuoto ir neimoketo teisejo atlyginimo u˛ laikotarpi nuo 2002 m. spalio menesio iki 2007 m. rugsejo menesio. Teismo posed˛io metu (nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme) patikslino ginco perioda, atsi˛velgdama i isiteisejusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyta perioda ir prae priteisti neimoketa darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo 2003 m. sausio 1 dienos iki 2007 m. rugsejo 1 dienos, viso 214 853,68 litus. Atsakovu Lietuvos Aukciausiasis Teismas itrauktas del tos prie˛asties, kad jis turetu dalyvauti vykdymo procese, imokant priteistus pinigus. Pareikeja pa˛ymejo, kad teisingumo vykdymo funkcija lemia iskirtini teisejo konstitucini statusa, kuri nustato Konstitucijos nuostatos ir principai. Neatsiejamas teisejo konstitucinio statuso elementas yra teiseju ir teismu nepriklausomumas. I konstitucinio teiseju ir teismu nepriklausomumo principo kyla teisejo atlyginimo, kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas. Tai suponuoja valstybei pareiga nustatyti toki teisejo atlyginima, kuris atitiktu teismines vald˛ios statusa, vykdomas funkcijas ir atsakomybe, apsaugotu teisejus tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek nuo kitu vald˛ios istaigu ir pareigunu, politiniu ir visuomeniniu organizaciju, komerciniu ukiniu strukturu, kitu juridiniu ir fiziniu asmenu itakos. Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas. Pareikejos manymu gincijamas teiseju atlyginimu suma˛inimas nebuvo laikinas ir nebuvo grind˛iamas itin sunkia valstybes ekonomine ir finansine padetimi. Net ir tuo atveju, jeigu valstybeje butu susiklosciusi itin sunki ekonomine ir finansine padetis, turetu buti proporcingai ma˛inami visu valstybes vald˛ia vykdanciu instituciju pareigunu atlyginimai, mokami i valstybes biud˛eto, tuo tarpu nurodytu laikotarpiu iu pareigunu atlyginimai nebuvo suma˛inti. Atlyginimu suma˛inimas tik teisejams reikia, kad tai buvo diskriminacinio pobud˛io teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 (toliau – ir Nutarimas 1494) teiseju atlyginimu koeficienta 2,5 neteisetai suma˛inus iki 1,75, buvo pa˛eistos pareikejos teises, nes, budama Konstitucinio Teismo teiseja, o veliau – Lietuvos Aukciausiojo Teismo teiseja, pareikeja gavo ma˛esni atlyginima, nei buvo nustatytas Vyriausybes 1997 m. baland˛io 24 d. ir 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimais Nr. 666 ir 689. Pareikeja pa˛ymejo, kad teises aktu nustatyto dyd˛io atlyginimas yra Konstitucijos saugoma teisejo nepriklausomumo garantija, todel turi buti ginama nuo pa˛eidimo tiesiogiai taikant Konstitucija. Konstitucijos taikymas iuo atveju butinas, nes valstybeje iki iol teiseju atlyginimu santykiai nera istatymu tinkamai sureguliuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nustatytas teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas, kuris liko galioti po to, kai isigaliojo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, yra neisamus, nepakankamai apibre˛tas, stokoja teisinio aikumo ir sudaro prielaidas nevienodai aikinti minetu santykiu teisini reguliavima bei nevienodai taikyti atitinkamas teises nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Aukciausiasis Teismas su pareikejo praymu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 11) atsakovas nurode, kad teisejui atlyginima nustato ir moka valstybe, o teismas iuo atveju tik apskaiciuoja ir imoka valstybes nustatyto dyd˛io atlyginima. Lietuvos Aukciausiasis Teismas, kaip valstybes institucija, privalo laikytis valstybeje nustatytos finansines drausmes ir gali disponuoti tik tuo atlyginimu fondu, kuri jam suteike valstybe. Teismas neturi teises savo nuo˛iura teisejui apskaiciuoti ir moketi didesnio atlyginimo, nei konkreciu laikotarpiu numato atitinkami Lietuvos Respublikos teises aktai. Todel, Lietuvos Aukciausiojo Teismo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas ioje byloje.
Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, su pareikejo praymu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 13–14) atsakovas nurode, kad pareikeja praleido iekinio senaties termina kreiptis i teisma ir teismo prae taikyti senati. Atsakovas pa˛ymejo, kad, nesant Teismu istatyme ir Valstybes tarnybos istatyme nuostatos del termino, per kuri gali buti reikiamas reikalavimas del negauto atlyginimo, pagal istatymo analogija, turetu buti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metu senaties terminas. iuo atveju nera taikytina Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 3 dalies nuostata, nes darbo santykiai savo prigimtimi artimesni ginco santykiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 nurode, kad byla nagrinesiantis teismas turetu svarstyti apie galimybe taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika del taikytinu terminu, reikalaujant nesumoketo darbo u˛mokescio priteisimo. Atsakovo nuomone, solidarioji atsakomybe reikalavimui del negauto atlyginimo priteisimo netaikytina. I su skundu pateiktu skaiciavimu atsakovui nera aiku, ar apskaiciuota praoma atlyginimo dalis su privalomais mokesciais valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu (t. I, b. l. 107–115) pareikejos prayma patenkino i dalies: priteise i atsakovo Lietuvos valstybes T. S. 129 455 litus; kitoje dalyje pareikejos prayma atmete. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamu atveju taike istatymo analogija –darbo teises normas, numatytas Darbo kodekse. Teisejams Darbo kodeksas, kaip ir kitiems valstybes tarnautojams, taikomas subsidiariai, t. y. kai tam tikro klausimo nereglamentuoja specialus istatymas, reguliuojantis atitinkamos kategorijos valstybes tarnautoju veikla. Teismas pastebejo, kad teiseju atliekamos funkcijos savo prigimtimi artimos valstybes tarnautojo funkcijoms, o gaunamo atlygimo paskirtis yra tokia pati – atlygis u˛ atlikta darba. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendras iekinio senaties terminas yra treji metai, jeigu is Darbo kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu iekinio senaties terminu. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iekinio senaciai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jei Darbo kodekse ir kituose darbo istatymuose nera specialiu iekinio senaties taikymo nuostatu. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iekinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco alis reikalauja.
Teismas pa˛ymejo, kad, aikinantis, ar pareikeja praleido iekinio senaties termina, butina nustatyti io terminio prad˛ios momenta. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iekinio senaties terminas prasideda nuo teises i iekini atsiradimo dienos. Teise i iekini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo su˛inojo arba turejo su˛inoti apie savo teises pa˛eidima. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pa˛eidimas yra testinis, t. y. vyksta kiekviena diena (asmuo neatlieka veiksmu, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kuriu neturi teises atlikti, ar nenutraukia tokio pa˛eidimo), iekinio senaties terminas iekiniams del veiksmu ar neveikimo, atliktu ta diena, prasideda ta kiekviena diena. Atsakovas pareikejai nuo 2003 m. kiekviena menesi mokedamas suma˛inta atlyginima, dare testini pa˛eidima. Todel teismas priejo ivada, kad Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metu iekinio senaties terminas pradedamas skaiciuoti kiekviena menesi i naujo, todel, taikant iekinio senaties termina, pareikejai priteistina neteisetai suma˛into teisejo atlyginimo dalis nuo 2005 m. sausio 8 d., nes skunda teismui pareikeja pateike 2008 m. sausio 8 d. Teismas sutiko, kad pareikeja apie savo teisiu pa˛eidima turejo su˛inoti diena, kada pradejo gauti suma˛inta darbo u˛mokesti, todel, atsi˛velgiant i Civilinio kodekso 1.131 straipsni, kuriame numatyta, kad iekinio termino pabaiga yra pagrindas iekiniui atmesti konstatavo, jog pareikejai priteistina neimoketa teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi nuo 2005 m. sausio 8 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. (ginco periodo paskutine diena), viso – 129 455 litai, t. y. u˛ 3 metus nuo skundo teisme gavimo dienos. Priteista neimoketo atlyginimo dalies suma nurodyta, neatskaicius fiziniu asmenu pajamu mokescio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imoku, kurie turi buti iskaityti sprendimo vykdymo eigoje. Teismas pa˛ymejo, kad pareikejai negali buti priteistas teisejo atlyginimas u˛ ilgesni laikotarpi, negu numato Darbo kodekso 298 straipsnis. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas terminas nera tapatus iekinio senaties terminui, jis reglamentuoja ne teises ginti pa˛eistus interesus trukme, bet materialines teises i darbo u˛mokesti ir i kitas su darbu susijusias imokas galiojima, faktikai nustatydamas tam tikras priteistinu imoku ribas, kurios nustatomos ne pinigu suma, bet konkreciu terminu. Terminas, u˛ kuri pareikejai priteistina suma, nevirija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto termino, u˛ kuri asmeniui gali buti priteisimas atlyginimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pa˛ymejo, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai reikalauja, jog pareikejas, kreipdamasis i teisma, tinkamai suformuluotu savo reikalavima (skundo dalyka) ir nurodytu aplinkybes, kuriomis grind˛ia savo reikalavima (skundo faktini pagrinda). ABTI 52 straipsnis nustato, kad pareikejas turi teise tikslinti ir pakeisti skundo (praymo) pagrinda ar dalyka arba atsisakyti skundo (praymo) bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje iki teismui ieinant i pasitarimu kambari, taciau tokio tikslinimo pareikeja nedare. Administracinis teismas, net ir turedamas pareiga buti aktyvus nagrinejant administracines bylas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis), neturi teises keisti reikalavimo pagrindo arba dalyko savo iniciatyva ir nagrinejant byla ieiti i reikalavimo ribu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegu˛es 3 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A5-436/2003). Administracinis procesas vyksta pagal kitas taisykles nei civilinis procesas. Civilinio proceso kodekso 417 straipsnio nuostata, kad byloje pagal darbuotojo iekini pirmosios instancijos teismas, atsi˛velgdamas i iekinio pagrinda sudarancias ir teismo posedyje paaikejusias bylos aplinkybes, turi teise viryti pareiktus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikta, taip pat priimti sprendima del reikalavimu, kurie nebuvo pareikti, taciau yra tiesiogiai susije su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu, netaikoma nagrinejant ginca administraciniame teisme, nes pagal ABTI 2 straipsnio 2 dali – nagrinedamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi ABTI normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTI jas tiesiogiai nurodo. ABTI nera nuorodos i civilinio proceso kodekso 417 straipsni. Atsi˛velgdamas i tai, kad idestyta, teismas nepasisake del pareikejai priteistinu delspinigiu pagristumo, nes tai nera ioje byloje nagrinejamo skundo dalykas, o teismas ex officio io klausimo spresti neturi teises.
II.
Pareikeja T. S. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 118–121) prae pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima: panaikinti sprendimo dali, kuria atmesta reikalavimo dalis, ir visikai patenkinti jos patikslinta reikalavima priteisti i Lietuvos valstybes neimoketa Lietuvos Aukciausiojo Teismo teisejo atlyginimo dali u˛ laikotarpi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. (i viso 214 853,68 litus). Apeliaciniame skunde pareikeja nurode, kad teismas, priimdamas sprendima, pa˛eide ABTI 76 straipsnyje itvirtinta pareiga ivertinti itirtus teismo posedyje irodymus, konstatuoti, kurios aplinkybes turincios bylai esmines reikmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas ioje byloje. Teismas neteisingai ginco objekta apibudino kaip teisejo darbo u˛mokesti. Teismas yra teisinguma vykdanti valstybes vald˛ios institucija; valstybe moka teisejui ne darbo u˛mokesti, o teisejo atlyginima; nagrinejamojoje byloje ginco objektas yra teisejo atlyginimas. Teismas sprendime nenurode, pagal kokius turincius reikmes kriterijus vertina teisejo atlyginimo prigimti. Teismas sprendime nevertino pareikejos skunde ir teismo posedyje nurodytu argumentu apie tai, kad iskirtinis teisejo konstitucinis statusas lemia tai, jog teisejo atlyginimo prigimtis i esmes skiriasi nuo kitu valstybes vald˛ia vykdanciu instituciju pareigunu ir nuo valstybes tarnautoju atlyginimu prigimties. Teismas nevertino to, kad bylose del teiseju atlyginimo priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto iekinio senaties termino taikymas bei io Darbo kodekso 298 straipsnyje konkreciu terminu apibre˛tas priteistinu imoku ribojimas gali buti traktuojami kaip neproporcingas ir todel netinkamas bei nepagristas ios teiseju ir teismu nepriklausomumo materialines garantijos suma˛inimas. Reikalavimui del nuostoliu, atsiradusiu nuo 2003 m. prad˛ios valstybei neteisetai nemokejus dalies teisejo atlyginimo, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis iekinio senaties terminas, kuris labiausiai atitiktu i konstitucinio teiseju ir teismu nepriklausomumo principo kylanti teisejo atlyginimo konstitucines apsaugos imperatyva. Tokia yra bendruju teismu praktika ios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegu˛es 21 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-1304-48/2008 ir kt.). Tas pats teismas tokiose analogikose bylose taike Civilinio kodekso normas ir netaike Darbo kodekso normu, priteise pareikejams neimoketa teisejo atlyginimo dali nuo 2003 m. sausio 1 d. (2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-3595-437/2008, 2008 m. spalio 2 d. sprendimas administracineje byloje Nr. 1-3918-437/2008 ir kt.). Teismas, kitaip ispresdamas ginca ioje byloje, pa˛eide ABTI 33 straipsnio 3 dalyje itvirtinta pareiga nenukrypti nuo formuojamos vieningos teismu praktikos.
Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 124–126) prae panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria pareikejai priteistas atlyginimo skirtumas, ir ioje dalyje priimti nauja sprendima. Atsakovas nurode, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame ekspertizes akte, pateiktame ioje byloje, konstatuota, jog itin sunki ekonomine padetis alyje truko iki 2003 m., o valstybes itin sunki finansine padetis nesibaige iki nagrinejamo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2006 m. Taip pat atsakovas atkreipe demesi i tai, kad Vyriausybes 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo“ Vyriausybe pakeite 12 Vyriausybes nutarimu, suma˛indama biud˛etiniu istaigu finansavima, valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimus, suma˛intos valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijos. Teisejams, palyginti su kitomis i biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai – paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t.y. 75 proc. priedas prie atlyginimo), tuo tarpu kitoms grupems jis i viso panaikintas. Todel atlyginimo padidinimo koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminacinio pobud˛io ir buvo proporcingas. Pirmosios instancijos teismas neisigilino i bylos esme, nevertino atsakovo pateiktu irodymu bei argumentu, neatskleide iai bylai reikmingu aplinkybiu, todel skund˛iamas sprendimas yra neteisetas, nepagristas ir naikintinas. Pareikeja Lietuvos Aukciausiojo Teismo teiseja paskirta 2002 m. spalio 3 d., todel negalima teigti, kad jos atlyginimas tuo laikotarpiu buvo suma˛intas.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose (b. l. 129, 133) i pareikejos ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Aukciausiasis Teismas pa˛ymejo, jog Lietuvos Aukciausiasis Teismas negali buti laikomas atsakovu ioje byloje ir kartoja pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo i pareikejos prayma motyvus, nurodydamas, kad teisejui atlyginima nustato ir moka valstybe, o teismas iuo atveju tik apskaiciuoja ir imoka valstybes nustatyto dyd˛io atlyginima. Lietuvos Aukciausiasis Teismas, kaip valstybes institucija, privalo laikytis valstybeje nustatytos finansines drausmes ir gali disponuoti tik tuo atlyginimu fondu, kuri jam suteike valstybe. Teismas neturi teises savo nuo˛iura teisejui apskaiciuoti ir moketi didesnio atlyginimo nei konkreciu laikotarpiu numato atitinkami Lietuvos Respublikos teises aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi (t. I, b. l. 142–154) atsakovo apeliacini skunda atmete, pareikejos T. S. apeliacini skunda tenkino i dalies; pakeite Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dali, susijusia su T. S. priteistinos sumos dyd˛iu, ir ideste ja taip: priteisti pareikejai T. S. i atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 147 359 litus, suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokejimais, teisejo atlyginimo; likusia sprendimo dali paliko nepakeista; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo vykdyma atidejo vieneriems metams.
Apeliacines instancijos teismas nurode, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A822-790/2009 buvo integruotai ivertinti valstybes ekonomines ir finansines padeties laikotarpiu nuo 1999 m. gruod˛io 28 d. iki 2003 m. sausio 1 d. aikinimosi aspektai. Todel ioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje padaryta ivada apie valstybes ekonomines ir finansines padeties pagerejima (tik) nuo 2003 m. yra reikminga iai administracinei bylai ir Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo po˛iuriu. Butina atsi˛velgti i nuo 2008 m. lapkricio 11 d. isigaliojusio Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma, kuriuo i esmes pripa˛istama, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. teisejams nesumoketa iki 1999 m. gruod˛io 31 d. gaunamo atlyginimo dalis buvo nemokama nepagristai ir (taikant 3 metu ribos taisykles) turi buti gra˛inama. Aptariamai bylai reikminga aplinkybe i esmes pripa˛istama ir istatymu leidejo. Todel teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ivada del reikalavimu, sietinu su laikotarpiu nuo 2002 m. spalio menesio iki 2003 m. sausio 1 d., nepagristumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime taip pat yra konstataves, kad teiseju socialinio (materialinio) pobud˛io garantijos gali buti diferencijuojamos (paisant Konstitucijos) pagal su teisingumo vykdymu sprend˛iant bylas nesusijusius kriterijus, pavyzd˛iui, pagal asmens darbo teiseju trukme, taciau tai anaiptol nereikia, kad asmens darbo teiseju trukmes kriterijus gali buti pakeistas kitu, i esmes skirtingu, kriterijumi, pavyzd˛iui, teises aktuose nustacius tam tikra kalendorine data (ja ivardijus tiesiogiai arba susiejus su kokiu nors teisiniu faktu, kaip antai kokio nors teises akto isigaliojimu), nuo kurios asmeniui pradejus dirbti teiseju arba nutrukus jo igaliojimams tam tikros jam nustatytos (taikomos) socialines (materialines) garantijos skirtusi nuo tu, kurios nustatytos (taikomos) kitu tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies (bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dali isteigtu specializuotu teismu atveju) teisejams. Taigi tos pacios teismu sistemos ir tos paties grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti (inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to). Teiseju kolegija atkreipia demesi taip pat ir i tai, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo nuostatos teiseju nediferencijuoja pagal tai, kada jie pradejo eiti teisejo pareigas. Remdamasi aukciau minetu teiseju kolegija sprend˛ia, kad su minetu teiseju vienodo teisinio statuso principu nesuderinama butu tokia padetis, kad tos pacios grandies teisme teiseju atlyginimai butu skaiciuojami pagal skirtingas metodikas ir skirtusi dyd˛io prasme tuo pagrindu, kada teisejai pradejo eiti savo pareigas.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, pasisakydama del Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo ioje administracineje byloje, pa˛ymejo, kad is klausimas yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A822-790/2009. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamoje byloje yra pritaikes iekinio senati. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turejo nagrineti iekinio senaties termino atnaujinimo pagristuma. Pa˛ymetina, kad klausima, ar konkrecios iekinio senaties termino praleidimo prie˛astys yra svarbios ir sudaro pagrinda ji atnaujinti, teismas turi spresti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, atsi˛velgdamas i iekinio senaties termino trukme (bendrasis ar sutrumpintas), ginco esme, aliu elgesi, iekinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti bei i kitas reikmingas bylos aplinkybes. Iekinio senaties terminas yra atnaujintinas. Atsi˛velgdama i aukciau idestyta, teiseju kolegija daro ivada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neatnaujino iekinio senaties termino.
Pasisakydama del laiko, u˛ kuri gali buti priteistas neteisetai suma˛intas (teisejo) darbo u˛mokestis, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad io klausimo isprendima i esmes nulemia Darbo kodekso 298 straipsnio taikymas, del to pareikejai priteistina neimoketo atlyginimo dalis u˛ 3 metus, susidariusi nuo 2004 m. rugsejo 1 d. iki 2007 m. rusejo 1 d. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikes ginco teisiniams santykiams 3 metu iekinio senaties termina, netinkamai taike teises aktus ir pa˛eide materialines teises normas, ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendima arba atitinkama jo dali, del to pareikejos T. S. apeliacinis skundas tenkintinas i dalies, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas iuo po˛iuriu keistinas. Atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje esancioje 2007 m. spalio 9 d. Lietuvos Aukciausiojo teismo pa˛ymoje Nr. (2.18) -11K-212 apie teisejai T. S. neimoketa atlyginima (t. I, b. l. 6) yra pakankamai duomenu tam, kad butu galima apskaiciuoti pareikejai nesumoketo ir, taikant Darbo kodekso 298 straipsnio nustatytas 3 metu ribos taisykles, priteistino darbo u˛mokescio dyd˛ius. Nei bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atsakovo apeliaciniame ie duomenys nebuvo kvestionuojami. Todel kolegija neturejo pagrindo nesiremti iais duomenimis. Spresdama bylos nagrinejimo i esmes klausima, kolegija taip pat pa˛ymejo, kad, atsi˛velgiant i pareikejos skundo reikalavima gra˛inti jai (priteisti) iki 2007 m. rugsejo 1 d. nesumoketo teisejo atlyginimo dali, priteistina pareikejai teisejo atlyginimo dalis apskaiciuotina u˛ paskutinius iki 2007 m. rugsejo 1 d. 3 dirbtus metus. Taikydama nurodytus pareikejai priteistinu darbo u˛mokescio daliu apskaiciavimo kriterijus, kolegija konstatavo, kad pareikejai T. S. priteistina 147 359 litu teisejo atlyginimo suma. Teismo posedyje pateiktas atsakovo atstovo praymas del teismo nutarties ivykdymo nagrinejamoje byloje ketveriems metams lygiomis dalimis nuo teismo nutarties isiteisejimo dienos, atmestinas kaip nepagristas. Apeliacines instancijos teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypac svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme, pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtines padeties pagrindu nusprende, kad sprendimo ivykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui. Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
III.
Atsakovas Lietuvos Aukciausiasis Teismas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prayma (t. I, b. l. 159–160) atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 bei pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima – priteisti pareikejai T. S. 120 539,96 litus neimoketo teisejo atlyginimo. Lietuvos Aukciausiasis Teismas nurodo, kad 2010 m. sausio 11 d. Nacionalines teismu administracijos Vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitoje buvo konstatuota, jog bylose del neimoketos teiseju atlyginimo dalies priteisimo pateiktos darbo u˛mokescio pa˛ymos yra neteisingos nuo 2004 m. gegu˛es menesio ta suma, kuriai apskaiciuoti buvo taikomas bazinis dydis 115 litu, o nuo 2008 m. – 128 litai. Audito ivadu pagrindu atlikus darbo u˛mokescio perskaiciavima teisejai T. S. neimoketo teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi, u˛ kuri jai buvo priteista, yra ne 146 958,78 litai, o 120 539,96 litai, t. y. 26 419,57 litu ma˛iau nei priteista pareikejai praomoje atnaujinti byloje. Atsakovas pa˛ymejo, kad nurodytos aplinkybes sudaro prielaidas spresti, jog teismai, tenkindami pareikejos reikalavimus del piniginiu imoku, remesi irodymu, kuriame buvo nurodyti klaidingi duomenys. Del to galejo buti neteisingai isprestas klausimas. ios aplinkybes pripa˛intinos naujai paaikejusiomis esminemis bylos aplinkybemis ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.
Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prayma (t. I, b. l. 182–184) atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 bei pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti – priteisti pareikejai T. S. 120 539,96 litus neimoketo teisejo atlyginimo. Atsakovas prayma grind˛ia tokiais pat argumentais, kaip ir Lietuvos Aukciausiasis Teismas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 28 d. nutartimi (t. I, b. l. 213–222) atnaujino procesa administracineje byloje Nr. A822-1037/2009 ir perdave byla Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrineti i naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pa˛ymejo, kad atsakovai prao atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Kaip naujai paaikejusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos bylos nagrinejimo metu, atsakovai nurodo tai, jog Lietuvos Aukciausiajame Teisme atlikus vidaus audita, nustatyta, jog pareikejai Lietuvos Aukciausiojo Teismo iduota 2007 m. spalio 9 d. pa˛yma Nr. (2.18)-11K-212 apie darbo u˛mokesti (toliau – ir Pa˛yma) yra neteisinga. Pa˛ymos pagrindu pareikejai priteista daugiau, negu priklauso pagal teises aktus. Vidaus audito rezultatai iforminti Nacionalines teismu administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-01-(8.3) (toliau – ir Ataskaita). I bylos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi pareikejo pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendima, priteise pareikejai i atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 147 359 litus teisejo atlyginimo. Remiantis Ataskaita pareikejui pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma apskaiciuota gra˛intina suma yra 120 539,96 litai. Idestyti argumentai leid˛ia daryti ivada, kad pareikejos reikalavimas del neimoketos atlyginimo dalies priteisimo galejo buti isprestas neteisingai, todel yra pagrindas atnaujinti procesa pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkta.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija kons tatuoja:
V.
Procesa ioje administracineje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija perdave byla i naujo nagrineti apeliacine tvarka. Tai i esmes reikia, kad byla i naujo apeliacine tvarka nagrinejanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija turetu atlikti visapusika pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo patikrinima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnis). Taciau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybe yra ta, kad nagrinejant tokias bylas butina atsi˛velgti i nutartyje atnaujinti procesa apibre˛tas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruod˛io 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-393/2010). Nagrinejamoje byloje procesas buvo atnaujintas ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaikejus esminems bylos aplinkybems, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareikejui bylos nagrinejimo metu. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad proceso atnaujinimo pagrindu buvo Nacionalines teismu administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-01-(8.3) (t. I, b. l. 163–181), kurioje buvo nustatyta, jog Lietuvos Aukciausiojo Teismo iduota 2007 m. spalio 9 d. pa˛yma Nr. (2.18)-11K-212 apie teisejui priteistina atlyginima (t. I, b. l. 6) yra neteisinga, Pa˛ymos pagrindu pareikejai priteista daugiau, negu priklauso pagal teises aktus. Atsi˛velgdama i nurodyta proceso atnaujinimo pagrinda, teiseju kolegija ia byla nagrineja pareikejai Lietuvos Aukciausiojo Teismo teisejai T. S. priklausancio teisejo atlyginimo dyd˛io, kiek jis tinkamai apskaiciuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutartimi, paaikejus naujoms aplinkybems (Ataskaitoje pateiktiems duomenims) vertinimo ribose.
Pareikeja prayme (t. I, b. l. 2–3) yra pareikusi reikalavimus, praydama priteisti jai i atsakovu Lietuvos valstybes ir Lietuvos Aukciausiojo Teismo – 225 863,67 litus neteisetai neapskaiciuoto ir neimoketo atlyginimo u˛ laikotarpi nuo 2002 m. spalio menesio d. iki 2007 m. rugsejo menesio.
Teiseju kolegija sutinka su apeliacines instancijos teismo argumentais del Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto 3 metu termino taikymo nagrinejamoje byloje, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panaiose bylose, priteisiant nesumoketa teisejo atlyginimo dali (˛r., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-790/2009). Apeliacines instancijos teismas pareikejai priteise 147 359 litus neimoketo teisejo atlyginimo dali. Ataskaitoje Nacionaline teismu administracija nustate, kad Lietuvos Aukciausiojo Teismo teisejams iduotose pa˛ymose nuo 2004 m. gegu˛es 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. neteisetai atlyginimu skaiciavimui taikytas ne fiksuotas, bet kintantis (didejantis) bazines menesines algos dydis (ne 105 litai, bet ir 115 litu, 128 litai) (t. I, b. l. 170). Nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymetina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazines menesines algos dyd˛io (105 litai) taikymas teiseju at˛vilgiu negali buti vertinamas kaip teiseju atlyginimu ma˛inimas (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A756-71/2010). Atsi˛velgdama i tai, kas nurodyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje pareikejai T. S. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagristai priteise 147 359 litu dyd˛io neimoketo teisejo atlyginimo dali. Neimoketo atlyginimo pareikejai dalis yra ma˛intina, atsi˛velgiant i byloje pateiktus irodymus: Ataskaita (t. I, b. l. 163–181) ir Nesumoketos darbo u˛mokescio dalies apskaiciavimo teisejui pa˛yma (t. I, b. l. 161–162). Abiejuose teismui pateiktuose raytiniuose irodymuose pagristai nurodyta, kad pareikejai T. S. priteistina neimoketo teisejo atlyginimo dalis u˛ laikotarpi nuo 2004 m. rugsejo 22 d. iki 2007 m. rugsejo 21 d. yra 120 539,96 litai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieninga praktika bylose del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje konstatuota, kad atsi˛velgiant i visuotinai ˛inoma aplinkybe apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti, sprendimo ivykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 28 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-1521/2010, 2010 m. gegu˛es 20 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-49/2010, 2010 m. gegu˛es 13 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-45/2010). Atsi˛velgdama i suformuota teismu praktika iuo klausimu ir nesant ˛inomu aplinkybiu, kuriu buvimas galetu buti pagrindu konstatuoti prieingai, teiseju kolegija sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje isiteisejusio pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
Teiseju kolegija, atsi˛velgdama i tai, kas idestyta, pa˛ymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutartis keistina – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalis del pareikejai T. S. priteistinos neimoketos teisejo atlyginimo dalies keistina: i dalis ma˛intina iki 120 539,96 litu, o sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Atsakovu Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos Aukciausiojo Teismo praymus tenkinti.
Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarti: Pareikejos T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendima ir idestyti ji taip: „Pareikejos T. S. prayma tenkinti i dalies. Priteisti pareikejai T. S. i Lietuvos valstybes 120 539,96 litus (imta dvideimt tukstanciu penkis imtus trisdeimt devynis litus 96 ct). Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.“ Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dali palikti nepakeista.
Likusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 24 d. nutarties dali palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.