Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-1875-995/2026 ir Nr. e2-3353-1171/2026 sujungimo.

2. Teismo nutartyje nurodyta, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „SANTRA“ ieškinį atsakovui J. V. (buvusiam ieškovės generaliniam direktoriui) dėl AB „SANTRA“ veiklos dokumentų išreikalavimo (civilinė byla Nr. e2-1875-995/2026). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacine sistema (toliau – LITEKO), nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei AB „SANTRA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. e2-3353-1171/2026). Ieškovas prašo teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir sugrąžinti jį į AB „SANTRA“ generalinio direktoriaus pareigas. Teismo vertinimu, bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, bet sujungimui.

4. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

5. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei AB „SANTRA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir sugrąžinti jį į AB „SANTRA“ generalinio direktoriaus pareigas.

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „SANTRA“ patikslintą ieškinį atsakovui J. V. (buvusiam ieškovės generaliniam direktoriui) dėl AB „SANTRA“ veiklos dokumentų išreikalavimo. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovės generaliniam direktoriui K. U. ieškinyje išvardintus ieškovės veiklos dokumentus už laikotarpį nuo 1992 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tuo atveju, jei nurodyti dokumentai ar jų dalis sunaikinti, įpareigoti atsakovą pateikti dokumentų naikinimą patvirtinančius aktus; atsakovui neperdavus ieškovei juridinio asmens dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su AB „SANTRA“ veikla, priteisti iš atsakovo po 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

7. Matyti, kad abiejose bylose dalyvauja AB ,,SANTRA“ ir J. V., o šalių reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję –vienoje byloje prašoma pripažinti J. V. atleidimą iš darbo neteisėtu ir sugrąžinti jį į užimtas pareigas. Kitoje civilinėje byloje AB „SANTRA“ prašo iš J. V. išreikalauti bendrovės veiklos dokumentus. Vienoje civilinėje byloje vertinamos aplinkybės gali turėti įtakos kitos civilinės bylos nagrinėjimo rezultatui – Patenkinus ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir grąžinus į eitas pareigas, ieškinys dėl bendrovės dokumentų išreikalavimo negalėtų būti patenkintas. Bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo išsprendus priešingai, ieškinys dėl dokumentų išreikalavimo galėtų būti patenkintas. Dėl nurodytų priežasčių, yra pagrindas sujungti nurodytas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu. Išnagrinėjus jas kartu bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

8. LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys paduotas anksčiau negu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo procesai abiejose civilinėse bylose nėra pažengę – nėra pradėtas bylų nagrinėjimas iš esmės. Įvertinus aplinkybę, kad bylos dėl neteisėto atleidimo iš darbo išnagrinėjimo rezultatas gali lemti bylos dėl dokumentų išreikalavimo rezultatą, bet ne atvirkščiai, pirmoji byla dėl nagrinėjamo klausimo pobūdžio (atleidimo iš darbo teisėtumo) laikytina pagrindine byla. Nuo jos išnagrinėjimo rezultato priklausys Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos bylos rezultatas, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-1875-995/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-3353-1171/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3353-1171/2026 ir Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose Klaipėdoje nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1875-995/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1875-995/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-3353-1171/2026.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1875-995/2026 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.