Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-04-18 · Byla Nr. TS-33-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
TS-33-935/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos

Teikimas Nr. TS-33-935/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2016 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-66 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. K. paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia 2015 m. sausio 29 d. Bausmės pabaiga 2016 m. liepos 26 d. Vieną trečiąją bausmės dalį D. K. atliko – 2015 m. liepos 26 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 59-66 nutarė netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Skunde D. K. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 59-66 ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistasis nurodo, jog jis anksčiau buvo teistas dvylika kartų, nusikalstamas veikas padarė dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo. D. K. tvirtina, jog jis Vilniaus pataisos namuose jis praėjo reabilitacijos kursą, todėl pasikeitė jo bendravimas bei mąstymas, jis yra įsitikinęs, jog ateityje nevartos nei alkoholio nei narkotinių medžiagų. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis iki šiol dalyvauja priklausomybių reabilitacijos grupėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra susiradęs darbą, išėjęs į laisvę dirbtų.

Nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-66 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas konstatuoja, jog nuteistasis D. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, kadangi jis atliko vieną trečiąją jam paskirtos bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis tik formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam privalu įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, nusikalstamumo riziką, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, taip pat tai, ar yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, gydosi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, yra atsiribojęs nuo pavojingos aplinkos, motyvuotas laisvėje tęsti reabilitaciją. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog D. K. nelinkęs į agresiją, geba susitvardyti, atpažįsta savo problemas, gyvenime siekia realistiškų tikslų, darbą supranta kaip privalumą, gerbia įstatymus, mokosi 11 klasėje. Be to, D. K. palaiko stiprius socialinius ryšius su motina ir sugyventine. Visa tai teigiamai apibūdina nuteistąjį D. K.. Tuo pačiu teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi faktai, kad D. K. yra motyvuotas dirbti, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. K. praeityje ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Nusikalstamas veikas D. K. darė sistemingai nuo 18 metų. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu D. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas bendrininkų grupėje panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Didelis teistumų skaičius, teismo įsitikinimu, parodo nuteistojo nenorą ar nesugebėjimą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų ignoravimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atpažįsta savo problemas, siekia realistiškų tikslų, gerbia įstatymus, tačiau akivaizdu, jog net ir suvokdamas tinkamo elgesio svarbą, visuomenėje galiojančias taisykles, jis vis tiek nesugeba tinkamai elgtis, laikytis nustatytų taisyklių, jis daro teisės pažeidimus.

Teismas pažymi ir tai, kad D. K. anksčiau jau du kartus yra taikytas lygtinis paleidimas. Čia svarbu pabrėžti tai, kad taikant lygtinį paleidimą buvo atsižvelgiama į tai, kad D. K. pripažindavo savo turimas problemas, laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo charakterizuojamas teigiamai, ketino dirbti, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Taigi D. K. atlikdamas jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir anksčiau elgėsi tinkami, t. y. kaip ir šiuo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu D. K. nenusikalsdavo. Vis tik D. K. vėliau vėl darė nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad D. K. tinkamas elgesys pataisos namuose ir lygtinio paleidimo metu, dar nerodo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. K. tuo metu, kai jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, yra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimus (paskirta nuobauda negalioja), o tai rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas prižiūrimas, ne visuomet sugeba paklūsti nustatytoms elgesio taisyklėms.

Teismo įsitikinimu, aplinkybės, kad D. K. išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, t. y. gyventų ten pat kur gyveno iki bausmės atlikimo, ketina įsidarbinti, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą (taip pat ir nuteistojo nesugebėjimą laisvėje realiai keisti savo elgesio, paklusti teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kurių svarbą jis suvokia), nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pagal OASys metodiką nustatyta, kad D. K. nusikalstamumo rizika priklauso vidutinei rizikos grupei – 50 balų.

Atsižvelgęs į D. K. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu sutiktina su Komisijos išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam šiuo metu negalima, todėl nuteistojo skundas atmestinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės D. K. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo D. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-66 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis