- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-177-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- T. P.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. P. padavė teismui skundą. Nurodė, kad antstolis G. Badikonis 2006-08-16 patvarkymu areštavo jos lėšas trijose bankų sąskaitose bendrai 64 074,51 Lt sumai. Prašė patvarkymą panaikinti, nes antstolis neįteikė pareiškėjai raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju ir nepasiūlė nustatyti skolininko A. P. (pareiškėjos sutuoktinio) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad antstolis galėtų areštuoti tik skolininko dalį ar areštuoti tik pusę skolos sudarančią sumą. Nurodė, kad antstolis areštavo sumą tris kartus viršijančią skolos sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad antstolis areštavo didesnę, nei reikalinga išieškojimui, pinigų sumą. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą turi būti areštuota 21 358,17 Lt, o realiai pareiškėjos sąskaitose yra areštuota 617,82 Lt ir 20 310,14 Lt. Teismas nustatė, kad pareiškėja su skolininku A. P. yra santuokoje, todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas į jos sąskaitoje esančias pinigines lėšas kaip į bendrąją jungtinę nuosavybę, nes pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad areštavęs lėšas antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo ir UAB „Afin Baltica“ tokį pareiškimą teismui padavė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą dėl raginimo įvykdyti sprendimą geruoju ir nurodė, kad toks raginimas yra įteiktas skolininkui A. P. .
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsi iš esmės – antstolio veiksmus surašant patvarkymą pripažinti neteisėtais. Skunde nurodo, kad antstolis pareiškėją, kaip sąskaitos valdytoją, privalėjo informuoti apie ketinimą areštuoti lėšas ir arešto pagrindą, nes priešingu atveju iš jos atimama galimybė ginti pažeistas teises. Teigia, kad antstolis pažeidė lėšų areštavimo procedūrą, nes pagal CPK 689 str. 1 d. privalėjo pirmiausia nustatyti lėšų buvimą sąskaitoje ir tik gavęs patvirtinimą apie esančias lėšas, jas areštuoti. Nurodo, kad iš A. P. turi būti išieškota 18593,49 Lt, o pareiškėjos sąskaitoje yra areštuota 20927,96 Lt. Tuo, apeliantės nuomone, pažeistas CPK 675 str. 2 d. reikalavimas, draudžiantis areštuoti daugiau turto, nei yra išieškoma suma. Skunde teigiama, kad nukreipiant išieškojimą į A. P. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje galėjo būti areštuota tik jam priklausant 1/2 dalis sąskaitose esančių lėšų t.y. 10463,98 Lt. Apeliantė nurodo, kad antstolis nesiaiškino, kokios lėšos saugomos pareiškėjos sąskaitose ir pažymi, kad 3418,79 Lt yra iš VSDFV pervestos ir vaikams skirtos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.
Antstolis G. Badikonis ir UAB „Afin Baltica“ pateikė atsiliepimus, kuriais prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepime nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjai neturėjo būti siunčiamas, nes ji nėra skolininkė, o apie lėšų areštą pareiškėja buvo informuota siunčiant patvarkymo kopiją. Nurodo, kad kai nėra nustatytos dalys pagal CPK 667 str. 1 d., areštuojamas visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis turtas ir po to nustatoma skolininkui priklausanti dalis. Nurodo, kad iš VSDFV pervesti pinigai sudaro tik mažą dalį sąskaitoje esančių lėšų.
Išieškotojas UAB „Afin Baltica“ išdėsto analogiškus argumentus ir papildomai nurodo, kad atskirajame skunde nėra jo surašymo datos, dėl ko jis neatitinka procesiniam dokumentui taikomų reikalavimų.
Nutartis paliekama nepakeista.
Kaip jau nurodyta skundžiamoje nutartyje, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuris pateikiamas skolininkui prieš pradedant priverstinio vykdymo procedūrą ir kuris suteikia galimybę tokios procedūros nepradėti, jei sprendimas bus įvykdytas geruoju (CPK 655 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šis įstatymo reikalavimas buvo įvykdytas skolininkų UAB „Janbas“ ir A. P. atžvilgiu. Įstatymas nereikalauja pakartotinai pateikti raginimą įvykdyti sprendimą jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir prieš areštuojant bendrąjį turtą (pareiškėjos sąskaitoje esančias lėšas). Tokiu atveju raginimas įvykdyti sprendimą neatitiktų CPK 655 str. 1 d. nustatytos paskirties. Areštavus pareiškėjos sąskaitoje esančias lėšas ji tapo suinteresuotu asmeniu vykdymo procese ir įgijo atitinkamas teises, vieną iš kurių realizavo paduodama skundą dėl antstolio veiksmų.
Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad antstolis pažeidė CPK 689 str. nuostatas. Iš vykdomojoje byloje esančios atsakymų išklotinės matyti, kad informaciją apie pareiškėjos sąskaitas banke antstolis gavo į 2006-05-15 užklausimus. Tačiau vykdomojoje byloje nėra CPK 689 str. 1 d. numatyto patvarkymo patikrinti ar yra piniginių lėšų bei sustabdyti sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, išmokėjimą. Toks patvarkymas leidžia nustatyti konkrečias sąskaitose esančias sumas ir lėšų arešto metu išvengti neigiamų pasekmių, tokių kaip pakartotinio tokios pačios sumos arešto keliose sąskaitose. Nesiųsdamas kredito įstaigoms paminėto patvarkymo, o tik užklausęs apie sąskaitų buvimą ir, neturėdamas informacijos apie lėšų kiekį bet areštuodamas lėšas keliose sąskaitose, antstolis pažeidė procesinį įstatymą. Tačiau kadangi šiuo atveju pareiškėjos sąskaitose areštuota mažesnė suma, nei nurodyta patvarkyme dėl lėšų arešto, kitokių neigiamų padarinių nenustatyta, aptartas pažeidimas nėra pagrindas panaikinti 2006-08-16 patvarkymą, kuris iš esmės yra teisingas.
Areštuojant pareiškėjos sąskaitoje 20927,96 Lt, kai išieškotina suma yra 18593,49 Lt, CPK 675 str. 2 d. nuostata nepažeista, nes šioje įstatymo normoje numatyta galimybė areštuoti tiek turto, kad jo pakaktų išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš antstolio 2006-04-20 patvarkymo matyti, kad areštuojama 21044,26 Lt suma susideda iš išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų. Antstolis areštuodamas bendrą sutuoktinų turtą (pareiškėjos sąskaitoje esančias lėšas) 21044,26 Lt sumai teisingai pritaikė CPK 667 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad aprašomas ir areštuojamas visas bendrasis turtas, o po to pasiūloma kreiptis dėl skolininko dalies nustatymo. Procesiniuose dokumentuose jau ne kartą minėta, kad tokį pareiškimą teismui UAB „Afin Baltica“ padavė.
CPK 739 str. nustatyta, kad negalima išieškoti iš valstybės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus ir kitų socialinių išmokų bei kompensacijų. Tačiau pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų apie būtent tokią areštuotų lėšų paskirtį.
Iš pažymos apie įteikimą ir apylinkės teismo raštinės spaudo matyti, kad atskirasis skundas teismui paduotas CPK 335 str. nustatytu terminu. Išieškotojo argumentas dėl praleisto termino nepagrįstas.
Išnagrinėjęs skundą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.