- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2-633-776/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- UAB „Toksika“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kamesta“, AB „Šiaulių bankas“
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. L., A. L. ieškinį atsakovui UAB „Toksika“, tretieji asmenys UAB „Kamesta“, AB „Šiaulių bankas“, dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ir jų atstovas prašo įpareigoti atsakovą UAB „Toksika“ savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti požeminę slėginę nuotekų liniją ir visas su ja susijusias konstrukcijas iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui nurodytu terminu neiškėlus požeminės slėginės nuotekų linijos, leisti ją iškelti ieškovėms savo nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo; priteisti iš atsakovo UAB „Toksika“ 2 429,69 Lt nuostolių atlyginimo, 607,75 Lt palūkanų bei 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Toksika“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2003 metų pavasarį ieškovės buvo nuvykusios į savo mišką apžiūrėti valdų ir pastebėjo, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra iškirstas miškas, išrauti net kelmai, iškirsti krūmai, matėsi, jog buvo kasama žemė, įrengti keli šuliniai bei stovi stulpelis su inventorizacijos numeriu. Ieškovės sužinojo, kad miškas buvo iškirstas atsakovo UAB „Toksika“ užsakymu, nes buvo tiesiama slėginė nuotekų linija. Kadangi žemė nebuvo paimta visuomenės poreikiams, tai atsakovas tokiems darbams privalėjo gauti ieškovių leidimą. UAB „Toksika“ iš pradžių žadėjo atlyginti žalą, vėliau atsisakė tai padaryti. Kadangi ieškovių kaip daikto savininkių teisės yra nepagrįstai apribotos ir negali būti realizuojamos pilna apimtimi, reiškiamas negatorinis ieškinys ginti daiktų savininkų pažeistas teises. Be to, ieškovės nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad iškirstame plote preliminariais skaičiavimais turėjo augti apie 19 m³ medžių, nuostoliai vertintini 1 900 Lt, o ieškovėms priklausiusio buvusio miško atkūrimas kainuotų 529,69 Lt, todėl iš viso dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patyrė 2 429,69 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas bei sumokėti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Toksika“ atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog požeminė slėginė nuotekų linija buvo įrengta teisėtai, pagal visus reikalavimus. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypo naudojimo apribojimai, todėl nuotekų linijai jokio atskiro servituto nustatinėti nereikia. Be to, ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad jų žemės sklype augo medžiai ir dėl jų iškirtimo atsirado žala.
Tretysis asmuo UAB „Kamesta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byloje tretysis asmuo suformulavo poziciją, jog statybos darbai buvo vykdomi turint patvirtintus projektus ir leidimus, šalia jau nutiestų elektros ir vandentiekio linijų, žemės sklype augo tik savaime apsiželdinę krūmai, todėl miško išpjovimo nebuvo (t. 1, b.l. 77).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog patenkinus ieškinio reikalavimą iškelti nuotekų liniją, būtų pažeistos ne tik atsakovo teisės, bet ir AB „Šiaulių bankas“, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas bei atsirastų galimybė kilti naujiems ginčams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu taikymo bei nuostolių atlyginimo.
Dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo
LR CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais LR CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, nes žemės sklypo savininkės siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, t.y. prašoma įpareigoti pašalinti ieškovių žemės sklype esančią požeminę slėginę nuotekų liniją, skirtą atsakovo vykdomai veiklai užtikrinti. Ieškovės, reikšdamos negatorinį ieškinį LR CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos yra žemės sklypo savininkės ar bendraturtės ir kad atsakovas pažeidė jų, kaip savininkių, teises.
Byloje nustatyta, jog O. K. ir šios bylos ieškovei A. L. 2000-09-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8). Žemės sklypas vietovėje buvo paženklintas (2000-03-17 ir 2000-04-17) ir padalintas į 4,55 ha ir 3,60 ha žemės sklypus (t. 1, b.l. 9). Šiuo metu 3,60 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės yra ieškovės A. L. (2000-09-12 apskrities viršininko sprendimo pagrindu) ir A. L. (2004-06-18 dovanojimo sutarties pagrindu), specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų, susijusių su požemine slėgine nuotekų linija, nėra nustatyta (t. 1, b.l. 37-38). Ieškovės nurodo, kad požeminė slėginė nuotekų linija kliudo joms realizuoti savo teises valdyti, naudoti ir disponuoti teisėtai joms priklausančiu žemės sklypu pilna apimtimi. Byloje taipogi nustatyta, jog Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000-08-02 išdavė leidimą vykdyti Šiaulių regiono potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės, administracinio pastato (su priklausiniais – saugyklomis) statybą (t. 1, b.l. 42). Minėto objekto statyba pradėta 2000-09-06, objektas pripažintas tinkamu naudoti 2001-10-09 aktu (t. 1, b.l. 168-170). Vykdomų statybos darbų eigoje 2000-10-24 taipogi buvo gautas leidimas žemės kasinėjimo darbams, leidžiantis vykdyti žemės kasimo darbus Šiaulių kaimiškosios seniūnijos teritorijoje, tikslu vykdyti nuotekų spaudiminės linijos statybos darbus (t. 1, b.l. 44).
LR Aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288 patvirtinto organizacinio tvarkomo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ 4 punkte nustatyta, kad žemės darbai konkretaus statinio statybos sklype, esančiame riboto žemės naudojimo teritorijoje, atliekami pagal nustatytąja tvarka suderintą statinio techninį projektą (išskyrus statinius, kuriems statyti projektas nereikalingas), gavus savivaldybės leidimą žemės darbams vykdyti. To pačio reglamento 15 punkte nurodyta, kad leidimai žemės darbams išduodami rangovams arba ūkio būdu statantiems statytojams (užsakovams) pateikus tam tikrus dokumentus, tarp jų sutarti su žemės savininkais (naudotojais) dėl nuostolių, susijusių su numatomais žemės darbais, atlyginimo ir šių darbų vietos sutvarkymo, kai statytojas žemės darbus numato vykdyti jiems priklausančioje teritorijoje (15.4.4. p.). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad vykdant aukščiau minėto reglamento reikalavimus, būtų kreiptasi į žemės savininkus dėl sutarties nuostolių atlyginimui sudarymo, todėl konstatuotina, jog leidimas žemės darbams atlikti ieškovių žemės sklype, buvo išduotas nesilaikant tam nustatytų reikalavimų, o ieškovių žemės sklype atlikti požeminės slėginės nuotekų linijos statybos darbai negali būti pripažinti kaip atlikti esant patvirtintam žemės sklypo savininkų sutikimui.
Tačiau byloje taipogi pažymėtina, kad ieškovės, teismo prašydamos iškelti iš jų žemės sklypo požeminę slėginę nuotekų liniją arba leisti tai padaryti pačioms, nepateikia jokių duomenų, kaip šis inžinerinis statinys būtų iškeliamas tai darant tiek ieškovėms, tiek atsakovui, į kurią vietą šis statinys turėtų būti perkeltas, siekiant nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Minėta, kad pagal LR CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš LR CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamoje byloje inžinerinis statinys - požeminė slėginė nuotekų linija yra kito objekto – Šiaulių regiono potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės sudėtinė dalis. Šiaulių regiono potencialiai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė yra skirta viešajam interesui užtikrinti, nes tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas ir būtinas, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (LAT nutartis Nr. 3K-3-285/2010). Iš to darytina išvada, jog nepaisant to, kad ieškovių žemės sklype atlikti požeminės slėginės nuotekų linijos statybos darbai pripažintini atliktais nesilaikant nustatytų procedūrų, tačiau šiam objektui esant ypatingos strateginės reikšmės, ieškinio reikalavimas dėl nuotekų linijos iškėlimo netenkintinas, išaiškinant ieškovėms, jog savininkas savo teises gali ginti ir kitais LR CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Sprendžiant šį ieškinio reikalavimą teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra nustatyta, kad galimos žalos padarymo laikas yra 2000-2001 metai, o ieškovė A. L. žemės sklypo bendraturte tapo dovanojimo sutarties pagrindu tik 2004-06-18, byloje nėra jokių duomenų, kad dovanojamas daiktas A. L. buvo priimtas su išlygomis dėl jo būklės, todėl teismas daro išvadą, kad A. L. neturi reikalavimo teisės į šiuo ieškiniu prašomos turtinės žalos atlyginimą.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1d., 2d.). Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Byloje turtinės žalos dėl medžių išpjovimo padarymo faktas ir dydis yra įrodinėjamas A. L. paaiškinimu, jog medžiai žemės sklype buvo, tai pat grindžiamas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros raštu (t. 1, b.l. 28) bei VĮ Šiaulių miškų urėdijos raštu (t. 1, b.l. 31), prašoma remtis liudytojos V. K. apklausa, atlikta baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-023-05 (parodymai fiksuoti 2010-06-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. 1, b.l. 92-103). Teismas įvertinęs tokius į bylą pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, jog šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovės A. L. teiginys teismo posėdžio metu, jog žemės sklype augo vidutinio tankumo miškas, kuris tiesiant požeminę slėginę nuotekų liniją buvo iškirstas, nėra patvirtintas jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais. Tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-023-05 ieškovė A. L. pati yra nurodžiusi, kad ji negali tiksliai nurodyti sklype buvusio miško kokybinę sudėtį ir medžių skaičių (t. 1, b.l. 98). Liudytojos V. K. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-023-05 (t. 1, b.l. 97, 101) bei valstybinių institucijų raštai apie patirtų nuostolių dydį, yra hipotetinio pobūdžio informacija, pateikta neturint objektyvių duomenų apie galimai iškirsto miško kokybinę sudėtį bei jo kiekį. Be to, byloje yra objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovių sklype galimai buvus mišką bei jo iškirtimo faktą (2010-06-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą liudytojo eigulio V. L. parodymai, AB „Šiaulių vandenys“ pateikta informacija, t. 1, b.l. 98, 117). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atmeta kaip neįrodytą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1d., šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovių ieškinį atmetus bei įvertinus LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkte numatytus kriterijus, atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 1 500 Lt (t. 2, b.l. 9-10) ir atsakovui iš ieškovių priteistina 1 500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 84,85 Lt. (LR CPK 96 str. 2d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. L. atsakovei UAB „Toksika“ – 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. L. atsakovei UAB „Toksika“ – 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei procesinių dokumentų išlaidas: iš ieškovės A. L. – 42,42 Lt (keturiasdešimt du litus 42 ct); iš ieškovės A. L. – 42,42 Lt (keturiasdešimt du litus 42 ct).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.