- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- I1-1672-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04347-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nurodo, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas pažymi, kad serga odos liga, dėl kurios pastoviai stipriai pleiskanoja plaukuotoji galvos dalis, todėl tenka pastoviai tepti įvairiais vaistiniai tepalais išrašytais gydytojų bei savo įsigytais kremais. Pažymi, kad norint palaikyti asmeninę higieną jam reikia turėti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, kadangi jeigu jis kerpasi su bendra plaukų mašinėle, atsiranda galvos odos alergija, taip pat pasireiškia šlapias pleiskanojimas, papildomai atsiranda labai didelis galvos niežėjimas, ko pasėkoje pareiškėjas galvos odą nusidrasko iki kraujo. Anot pareiškėjo, tepant odą vaistiniais tepalais ir savo kremais, plaukus reikia kirpti trumpai, o kuomet pareiškėjas kerpasi su bendra kirpimo mašinėle, tenka išgyventi labai nemalonius ir skaudžius pojūčius, be to kerpantis dažnai šie nemalonūs pojūčiai dar labiau sustiprėja, todėl pareiškėjas negali išsimiegoti, nes prabunda iš miego dėl galvos niežėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, jog kai pareiškėjas naudoja savo kirpimo mašinėlę, visi šie nemalonūs pojūčiai ženkliai sumažėja, todėl atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo nuspręsta leisti jam įsigyti savo kirpimo mašinėlę, kurią nupirko artimieji ir perdavė, kad pareiškėjas galėtų sumažinti savo galvos odos pleiskanojimą ir nemalonius pojūčius. Tačiau pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d. ši kirpimo mašinėlė buvo iš pareiškėjo atimta ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį, nors pareiškėjas rodė, kad kirpimo mašinėlė leista medikų, kadangi pareiškėjas serga odos liga ir teikė turimą medicininę pažymą raštu, taip pat prašė ir žodžiu. Pradžioje buvo suabejota įrašais, esančiais medicinos knygelėje, kad pareiškėjas serga odos liga ir buvo pasiūlyta vykti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kad nustatytų ar tikrai pareiškėjas serga odos liga, ką pareiškėjas ir padarė. Grįžęs iš ligoninės kreipėsi į Vilniaus PN saugumo valdymo skyriaus specialistą, pareigūnas po asmeninio pokalbio pareiškėjui pranešė, kad jis parašytų prašymą ir paduotų jam ir bus leista nedelsiant naudotis mašinėle. Pareiškėjas pateikė prašymą specialistui sekančią dieną, laukė porą savaičių ir tada kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, kad Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas priėmė pareiškėjo prašymą, bet nesiima jokių veiksmų. Pareiškėjas gavo atsakymą raštu, kad jam nebus leista naudotis kirpimo mašinėle, o atėjus Vilniaus PN saugumo valdymo specialistui buvo jam paaiškinta, kad kol jis dirba Vilniaus PN pareiškėjas niekada negaus kirpimo mašinėlės. Pareiškėjas kelia klausimą, kas pažeidžia įstatymą, ar ankstesnės įstaigos leidusios pareiškėjui naudotis asmenine kirpimo mašinėle, ar atsakovas neleisdamas. Pareiškėjas nurodo, jog įstatymas reglamentuoja vienodą tvarką visuose įkalinimo įstaigose.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jam grįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) su naujai gauta pažyma, kurioje patvirtinta, jog pareiškėjas serga odos ligomis ir jam reikia naudotis savo asmeninėmis higienos priemonėmis, atsakovas tyčia pradėjo vilkinti procesą ir tyčiniais veiksmais atsisakė suteikti pareiškėjui pagalbą, kad jis galėtų bent šiek tiek sumažinti savo nemalonius pojūčius ir išgyvenimus, anot pareiškėjo, tokie pareigūnų veiksmai yra akivaizdi biurokratizmo išraiška.
Paaiškina, kad gydytojas medicininę pažymą Nr. 214 išrašė 2020 m. spalio 15 d., vėliau pareiškėjas atskiru prašymu gavo medicininį pažymėjimą Nr. 275 ir pirmąją pažymą įteikė Vilniaus PN socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnei kartu su prašymu leisti jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Pareigūnas privalėjo prašymą su medicinine pažyma teisės aktų nustatyta tvarka užregistruoti, tačiau prašymas keletą dienų vis keliavo iš rankų į rankas neužregistruotas, ko pasėkoje pasimėtė. Pareiškėjui buvo gražinta tik medicininė pažyma ir buvo paaiškinta, kad Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas pareiškėją artimiausiu metu išsikvies, tą pačią dieną pareiškėją išsikvietė Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas ir liepė pareiškėjui parašyti prašymą iš naujo ir jam asmeniškai pateikti.
Pareiškėjas pažymi, kad atsakovės atstovas kaip viešojo administravimo subjektas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas neveikimu pažeidė pareiškėjo subjektines teises. Anot pareiškėjo, šis pažeidimas atsakovės atstovui buvo nesunkiai išsprendžiamas, tik reikėjo parodyti supratingumą ir žmogiškumą, parodyti iniciatyvą neperžengiant įstatymų ir Vilniaus PN tokią galimybę turėjo, tačiau nenorėjo elgtis taip kaip privalėjo. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelį žmogiškojo orumo pažeminimą, dėl to buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, visą laiką pareiškėjas kentėjo labai nemalonius paūmėjusios ligos simptomus. Pareiškėjui atsirado nepastovi depresija, sutriko miegas, jis išgyveno didelę dvasinę kančią, rimtą diskomfortą, todėl pareiškėjo manymu, visai tai pakankama, kad patirta neturtinė žala būtų atlyginta pinigine išraiška, o deliktinei atsakomybei atsirasti egzistuoja visos būtinos sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į skundą, prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296, „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“, iš paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė turėti asmeninius daiktus. BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas gerinti nuteistųjų sveikatą ir gerovę, tik nuteistiesiems, bausmę atliekantiems atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose. Minėtas įstatymas, nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos namuose, tokių išimčių netaiko. Pažymi, kad pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės arba Taisyklės), III skyriuje yra nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, tačiau elektrinių plaukų kirpimo mašinėlių įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems nėra numatytas. Šio daikto pagal įstatymą negali turėti nei vienas nuteistasis, nepriklausomai nuo to, kurioje grupėje nuteistasis yra. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leidžiama turėti šio daikto, todėl ir jo asmens sveikatos knygelėje nėra išrašo, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų surašę pažymą dėl asmeninės plaukų kirpimo mašinėlės turėjimo.
Pažymi, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriuje patvirtintas kirpėjo etatas. Vilniaus PN kirpykloje dirba Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintas nuteistasis, kuris atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir yra pasitikrinęs sveikatą bei išmanantis sanitarinius – higieninius reikalavimus, keliamus kirpėjui. Vilniaus PN kirpėjas pagal įstaigoje patvirtintą grafiką kerpa visų būrių, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpoje esančius nuteistuosius.
Akcentuoja, jog pareiškėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamą režimą, todėl Vilniaus PN vadovaujasi įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju pareiškėjo teisę turėti plaukų kirpimo mašinėlę apribojo įstatymas, o ne Vilniaus PN administracija.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą Vilniaus PN nesutinka. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos turtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Nurodytos aplinkybės, anot atsakovo, įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik sau turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.
Nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus PN.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundžia laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo suteikta teisė turėti savo asmeninę kirpimo mašinėlę, dėl to, pareiškėjo teigimu, jis patyrė didelį žmogiškojo orumo pažeminimą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, visą laiką pareiškėjas kentėjo labai nemalonius paūmėjusios odos ligos simptomus. Pareiškėjui atsirado nepastovi depresija, sutriko miegas, jis išgyveno didelę dvasinę kančią, rimtą diskomfortą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (6D kamera).
BVK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. To pačio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte 22 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų.
Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės nuteistiesiems bausmę atliekant drausmės grupėje turėti elektrines plaukų kirpimo mašinėles. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininis pažymėjimas (b. l. 10) iš kurio matyti, jog pareiškėjas serga odos liga ir vartoja galvos odos gydymui skirtus tepalus, tačiau minėtas pažymėjimas nepatvirtina, jog medicininiais gydymo tikslais pareiškėjui būtina (ar rekomenduotina) naudoti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Todėl, konstatuotina, jog Vilniaus PN administracija, paimdama iš pareiškėjo asmeninę kirpimo mašinėlę, kurios turėti pareiškėjas teisės neturi, vadovaujantis BVK ir Taisyklių nuostatomis, veikė teisėtai.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia pažeminimu, emociniais išgyvenimais, depresija. Byloje yra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad galimai pareiškėjui buvo sukelti psichinės sveikatos sutrikimai, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismo vertinimu, šias gyvenimo sąlygas galėjo lemti paties pareiškėjo netinkamas elgesys ir patekimas į laisvės atėmimo vietą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.
CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 10 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje byloje teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas), nes nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Prievolės atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN nebuvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.