Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1712-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1-1712-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47068-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
M. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1712-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47068-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47068-18, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas 2017-12-18 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. kaltinamas tuo, kad 2018-09-29, apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,58 promilės), vieną kartą kumščiu sudavė artimajam giminaičiui - broliui D. J. į kairę akį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-09-29 nuo ryto į svečius nuėjo pas motiną V. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ten buvo brolis D., trise gėrė alų. Apie 17.00 val., kai jau buvo stipriai išgėrę, su broliu susipyko, susistumdė. Jis nesusivaldęs vieną kartą kumščiu sudavė broliui į veidą, lyg į akį. Po šio smūgio išėjo į kiemą, kur netrukus atvažiavo pareigūnai. Dėl girtumo visų aplinkybių neatsimena. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 39-42).

Kaltinimas be visiško M. J. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2018-09-28 atvažiavo pas savo mamą V. J.. 2018-09-29 prieš pietus kartu su mama ir broliu M. gėrė alų. Kilusio konflikto metu brolis kumščiu vieną kartą sudavė į kairę akį (b. l. 22-24).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad M. J. nustatytas 2,58 prom. girtumas (b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-16).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas D. J. patinimas, kraujosruva po kaire akimi (b. l. 17-19).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo brolį D. J., atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. J. 2018-09-29, apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,58 promilės), vieną kartą kumščiu sudavė artimajam giminaičiui - broliui D. J. į kairę akį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 48-50, 64-65), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51-53), nedirba (b. l. 54), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 55).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, M. J. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 48 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. J. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-29 17.22 val. iki 2018-10-01 13.52 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti M. J. 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-29 17.22 val. iki 2018-10-01 13.52 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi laisvės apribojimo bausmę vykdo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė