- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8806-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00378-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, J. P., S. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, J. P., S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio M. P. palikimą. Nurodė, kad pareiškėjo senelis M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iki M. P. nuolat gyveno su sutuoktinė V. P. nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai iki šiol nebuvo įteisinti ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau iš 2013-2017 m. namų ūkio knygos Nr. 8 namų ūkyje Nr. 451 išrašų matyti, kad gyvenamasis namas ir pastatai priklauso M. P.. Prie gyvenamojo namo ir pastatų esantis 9.7900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1996-07-09 priklauso M. P. sutuoktinei V. P.. Šiame name sutuoktiniai kartu nuolat gyveno ir šiuo turtu naudojosi. Po sutuoktinio mirties V. P. pradėjo viena valdyti ir prižiūrėti jos ir sutuoktinio nekilnojamąjį turtą ir tai darė iki savo mirties, (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui M. P. V. P. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau ji rūpinosi po M. P. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus V. P. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. V. P. po sutuoktinio mirties toliau gyveno aukščiau nurodytame name, visu juo naudojosi, jį tvarkė, remontavo pagal poreikį bei mokėjo mokesčius už elektros energiją. Mirus sutuoktiniui V. P. iki savo mirties dirbo žemę prie namų ir pastatų, prižiūrėjo gyvenamojo namo kieme esančius daržą, sodą, uogakrūmius, prašė pareiškėjo sumokėti mokesčius, nušienauti žolę prie namų ir statinių, o esant reikalui ir padėti jai atlikti kitus ūkio darbus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. P. prašymas yra pagrįstas, VĮ Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuokos metu M. P. su sutuoktine įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (atvira veranda, sandėlis, viralinė, tvartas, daržinė, pirtis ir priestatas), esančius (duomenys neskelbtini), kurie iki šiol nebuvo įteisinti ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau, iš 2013-2017 m. namų ūkio knygos Nr. 8 namų ūkyje Nr. 451 išrašų matyti, kad gyvenamasis namas ir pastatai priklauso M. P.. Be to, prie gyvenamojo namo ir pastatų esantis 9.7900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1996 m. liepos 9 d. priklauso V. P.. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam priklausiusi aukščiau išvardinto turto dalis. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po M. P. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad nors V. P. į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. P. mirties, priėmė laiku, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po M. P. mirties jo sutuoktinė V. P. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau ji rūpinosi po M. P. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. V. P. po M. P. mirties toliau gyveno paveldimame name, visu juo naudojosi, jį tvarkė, remontavo pagal poreikį bei mokėjo mokesčius už elektros energiją. Taip pat ji dirbo žemę prie namų ir pastatų, prižiūrėjo gyvenamojo namo kieme esančius daržą, sodą, uogakrūmius, mokėjo žemės mokestį.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. P. po sutuoktinio M. P. mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui M. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.