Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 187 str.1d. 3250 Lt (25 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 14.25 val., Šilutės m., UAB ,,Tete-a-tete“ kazino patalpose, esančiose Lietuvininkų g. 60, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra, matant pašaliniams asmenims tyčia, kumščiu trenkė į lošimo automato ,,Old Timer“, identifikacinis numeris 296338030, viršutinį ekraną ir jį sudaužė, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir vietoje, tais pačiais veiksmais sugadino UAB ,,Tete-a-tete“ kazino priklausančio turto už 1960 Lt.

Nuteistasis V. K. prašo pakeisti nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, arba sumažinti nuosprendžiu paskirtos baudos dydį. Teigia, kad kaltu prisipažino visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,Tete-a-tete“ atstovui atlygino nusikaltimu padarytą žalą, bendrovės atstovo atsiprašė. Bendrovės atstovas susitaikymo faktą teismui patvirtino raštišku prašymu, kuriuo prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Nors buvo pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, to nepadarė. Teigia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. gali būti taikomas visiems asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus arba nusikaltimus, kurie priskiriami neatsargių arba tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teigia, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau Lietuvos Respublikos BK 38 str. nenumato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikomas asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Mano, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis nenusikals. Nurodo, kad bausmę už anksčiau padarytą nusikaltimą jis jau atlikęs, teistumas išnykęs, byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje jis gali nusikalsti. Teigia, kad apylinkės teismo paskirta bauda yra per didelė, nes teismas neįvertino to, jog jis su sugyventine augina mažametį vaiką, dėl šalyje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties negali niekur įsidarbinti. Teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimas dar labiau pasunkins jo šeimos finansinę būklę.

Nuteistasis ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir savo išvadas dėl jo kaltės išsamiai argumentavo nuosprendyje.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis nustato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. Tačiau net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas (BK 19 str. 1 d.). Be to, teismas, atsižvelgęs į ankstesnį (nors ir išnykusį) teistumą, realų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas nurodė, kad nuteistasis nevisiškai pripažino savo kaltę.

Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio taikymo apribojimai nustatyti tik recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai, taip pat asmenims, kurie padarė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas ar jų pobūdį, nei pagal padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos BK 19 str. nuostatomis ir neteisingai konstatavo, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas. Kaip jau anksčiau minėta, toks apribojimas BK 38 str. nėra nustatytas. Lietuvos Respublikos BK 19 str. 1 d. tik įtvirtina pamatinę nuostatą, kad apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėjęs įtakos sugebėjimui suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį arba valdyti savo veiksmus, pats savaime nėra pagrindas, dėl kurio asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau priklausomai nuo apsvaigimo aplinkybių, t. y. ar asmuo svaiginosi savo noru, ar buvo apsvaigintas priverstinai, sprendžiama, ar apsvaigimą pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ar dėl to švelninti bausmę, ar net atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tačiau nors nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio ir nėra aplinkybė, dėl kurios negalima būtų taikyti BK 38 str. nuostatų, ji konkrečiu atveju gali turėti įtakos (įvertinus ir kitus bylos duomenis) sprendžiant minėtą klausimą. Nagrinėdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. klausimą teismas turi konstatuoti ne tik minėto straipsnio 1 d. numatytų pagrindų buvimą, bet ir atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, požiūris į darbą, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padarinių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ir kt.).

Nors nuteistasis V. K. ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo prisipažinimo negalima laikyti savanorišku. Bylos duomenimis nustatyta, kad išdaužęs lošimo automato stiklą jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų nusikaltimo vietoje, įvykis buvo užfiksuotas kazino patalpose esančia vaizdo kamera, įvykį matė kiti asmenys. Be to, nors teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus ir išnyko, tačiau aplinkybė, kad V. K. realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistumui išnykus, vėl nusikalto, ne kartą baustas administracine tvarka, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals. Nuteistojo padarytas nusikaltimas pasižymėjo ypatingu įžūlumu, padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia, nes, kaip pripažino ir pats nuteistasis, tai turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas.

Skirdamas bausmę nuteistajam V. K., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo baudos ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė du tyčinius, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. K. atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam parinko vieną iš švelniausių nusikaltimų, kuriuos padarius pripažintas kaltu, sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nesiekė net vidurkio galimos paskirti baudos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo lankytinos vietos, laisvalaikio leidimo būdas bei asmens kratos metu pas nuteistąjį rasta nemaža pinigų suma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teiginiai apie itin sunkią jo šeimos materialinę padėtį yra deklaratyvūs. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytus nusikaltimus, jas tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko V. K. tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintą jos paskirtį. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.