Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-410/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
2-410/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Danutė Gasiūnienė (pran.), Marytė Mitkuvienė
Kreditorius
akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“
Civilinė byla Nr. 2-410/2009Procesinio sprendimo kategorija: 23.; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės (pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės ,,Ragainiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-443-27/ 2008 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ pareiškimą skolininkui (dabar - bankrutuojančiai) žemės ūkio bendrovei ,,Ragainiai“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius AB „Vilniaus paukštynas“ 2008 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko ŽŪB „Ragainiai“ būtų priteista (išieškota) 236 000 Lt skola, 26 904 Lt delspinigių bei 6 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo (plačiąja prasme) visiško įvykdymo, ir 1 971,78 Lt žyminis mokestis.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. priėmė teismo įsakymą ir kitą dieną išsiuntė jį skolininkui, nustatydamas 20 d. terminą, skaičiuojant nuo pranešimo įteikimo, įvykdyti kreditoriaus reikalavimus arba pateikti prieštaravimus (CPK 437 str.).

Iki nustatyto termino pabaigos skolininkas prieštaravimų nepateikė, todėl kreditoriui buvo išduotas įsiteisėjęs teismo įsakymas.

Šalies argumentai

2009 m. vasario 23 d. Panevėžio apygardos teismas gavo skolininko prašymą atnaujinti terminą pateikti prieštaravimus. Prašymą grindė tuo, jog tuo metu, kai kreditorius kreipėsi dėl įsiskolinimo priteisimo, kiti skolininko kreditoriai jau buvo padavę teismui ieškinį dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, kas 2008 m. rugsėjo 22 d. ir buvo padaryta. Skolininko administracija de facto įmone nebesirūpino, o paskirtas bankroto administratorius perėmė įmonės dokumentus (tiksliau – išlikusią jų dalį) 2008 m. spalio mėn. ir vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiti skolininko kreditoriai padavė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo 2008 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Ragainiai“ taikė laikinąsias apsaugos priemones; šią nutartį atsakovas apskundė. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia bankroto administratorius, įmonės vadovybė gynė savo teises įstatymo nustatyta tvarka. Paskutinė diena pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo buvo 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y. dar iki nutarties bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Prašymo argumentą, jog visų dokumentų perdavimas bankroto administratoriui užtruko, teismas atmetė, pažymėjęs, kad administratoriui nebuvo kliūčių dėl praleisto termino atnaujinimo kreiptis į teismą tuojau po jo paskyrimo, o ne praėjus 5 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skolininkas BŽŪB „Ragainiai“ atskirtuoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009-02-24 nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad teismo įsakymas apeliaciniu ar kasaciniu skundu neskundžiami, todėl nesuteikus bankroto administratoriui galimybės kvestionuoti kreditoriaus šioje byloje nepagrįstą reikalavimą, nukentės kitų įmonės kreditorių turtiniai interesai. Nurodo pagrindus, kuriems esant bankroto administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Esminis apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra susijęs su ginču dėl procesinio termino pateikti prieštaravimus kreditoriaus pareiškimui išduoti teismo įsakymą atnaujinimo (CPK 78 str., 439 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo institutu (CPK 78 str., 439 str. 2 d.), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 439 straipsnio 2 dalis sako, kad tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Įstatymų leidėjas nepateikė nei pavyzdinio, nei juo labiau baigtinio sąrašo faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti traktuotinos kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Kiekvienu konkrečiu atveju tai privalo įvertinti teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teiseną (ginčo arba ypatingąja) ir rūšį (ginčo teiseną bendra ar sumarinio proceso tvarka); termino tikslą, trukmę, skaičiavimo tvarką (terminas gali būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo procesinio dokumento priėmimo arba įteikimo asmeniui ir jo įteikimo būdo); šalių elgesį bei reikšmingas aplinkybes; taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.).

Kreditorius inicijavo bylą, nagrinėtiną ginčo teisena sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Kreditoriaus nuožiūra pasirinka teisena lemia tai, jog byla nagrinėjama itin operatyviai ir kartu gana formaliai (apsiribojama reikalavimo pagrįstumo teisiniu aspektu patikrinimu). Teismo procesinis dokumentas, kuriuo sąlyginai yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės, – teismo įsakymas – priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės. Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės į tinkamą teismo procesą principą ir išklausyti skolininką (lot. audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (lot. conditio sine qua non) - ne preziumuojamas, o realus priimto teismo įsakymo įteikimas skolininkui (CPK 438 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė termino, per kurį skolininkas turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, trukmę (20 kalendorinių dienų), skaičiavimo tvarką (nuo teismo pranešimo apie priimtą teismo įsakymą įteikimo skolininkui dienos), pabaigos datą (2008 m. rugsėjo 16 d.) ir dėl to byloje nėra ginčo. Teismo pranešimas su priimtu teismo įsakymu buvo įteiktas skolininko kaip juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 str. 4 d.) ir terminas paduoti prieštaravimus baigėsi dar likus savaitei iki teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos skolininkui iškėlimo klausimas.

Iškėlus skolininkui bankroto bylą, pasikeitė jo statusas ir iš dalies teisinis ginčo sprendimo reglamentavimas, nes bankroto bylos iškėlimas suponuoja būtinybę, be kita ko, taikyti LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas (lot. lex speciali). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Viena iš administratoriaus pareigų yra pareiga pagal kreditorių reikalavimus, patikslintus atsižvelgiant į įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, jeigu teismas administratoriaus prašymu šio termino nepratęsė, pabaigos pateikti jį tvirtinti teismui; ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po 7 dienų, skaičiuojant nuo jos priėmimo žodiniame teismo posėdyje dienos (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 13 d. ir CPK 335 str.), ŽŪB „Ragainiai“ iškėlė bankroto bylą. Ta pačia nutartimi Panevėžio apygardos teismo inter alia nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės kreditoriai galėjo pareikšti administratoriui kreditorinius reikalavimus. Duomenų, jog kreditorius AB „Vilniaus paukštynas“ būtų minėtą terminą pažeidęs, byloje nėra. Vadinasi, bendrovės administratorius žinojo arba turėjo objektyvią galimybę žinoti apie AB „Vilniaus paukštynas“ teismo įsakymu patenkintą virš ¼ mln. Lt reikalavimą iki 2008 m. spalio mėnesio pabaigos ir iki tol turėjo apsispręsti, ar teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti AB „Vilniaus paukštynas“ kreditorinį reikalavimą. Kilus abejonėms dėl AB „Vilniaus paukštynas“ kreditorinio reikalavimo ir/ arba jo dydžio pagrįstumo, administratoriui, jeigu jis ketino reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, nebuvo būtina turėti visus dokumentus, susijusius su AB „Vilniaus paukštynas“ ir ŽŪB „Ragainiai“ paslaugų teikimo santykiais, – byloms dėl teismo įsakymo išdavimo būdinga tai, jog prieštaravimai, kaip ir kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, gali būti nemotyvuoti (CPK 17 str., 437 str. 2 d. 4 p.). Be to, reikia akcentuoti, jog administratorius nepateikė į bylą įrodymų, kad dokumentus iš buvusios įmonės administracijos jis perėmė 2008 m. spalio mėnesį ir vėliau (CPK 78 str. 4 d., 178 str.); nenurodė aplinkybių, kurios trukdė jam kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo anksčiau nei 2009 m. vasario pabaigoje, t. y. nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, kai baigėsi terminas įmonės kreditoriams pateikti prašymus administratoriui dėl jų kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Kiti atskirojo skundo motyvai, susiję su administratoriaus teise reikšti ieškinius dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturi teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Susiklosčius minėtai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą su prašymu dėl praleisto termino paduoti prieštaravimus atnaujinimo, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė