Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-646-308/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-646-308/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09944-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-646-308/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09944-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. B. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-03-10 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą R. K., tuo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą: IV-V dantų srityje dešinėje ir VIII danties srityje kairėje, bei sukėlė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimai E. B. pagrįsti šiais įrodymais:

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. S. 2019-03-10 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019-03-10 apie 00 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp sugėrovų įvyko muštynės, kurių metu buvo sužalotas R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jam Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje diagnozuota apatinio žandikaulio lūžimas. Medikų pagalbos atsisakė. Paaiškinti įvykio aplinkybes R. K. ir įvykio vietoje buvę asmenys atsisakė. Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo rasti: E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jam alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0234, patikros Nr. 0852624, 01 val. 15 min. nustatytas 0,60 promil. neblaivumas; A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jam 01 val. 14 min. nustatytas 0,00 promil. blaivumas, R. J., gim. (duomenys neskelbtini), jam 01 val. 19 min., nustatytas 0,99 promil. neblaivumas; R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jam 01 val. 21 min. nustatytas 3,38 promil. neblaivumas; V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), jai 01 val. 24 min. nustatytas 0,00 promil. blaivumas; V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jai 01 val. 25 min. nustatytas 0,00 promil. blaivumas; R. K., gim. (duomenys neskelbtini), jam 01 val. 12 min. nustatytas 1,92 promil. neblaivumas; D. M., gim. (duomenys neskelbtini), jam 01 val. 10 min. nustatytas 1,52 promil. neblaivumas. (t.1, b.l. 8-10)

2019-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro verandos duris. Aplink verandą ir namą netvarkingai išmėtyti įvairūs daiktai. Verandoje kairėje ir dešinėje pusėje stovi netvarkingai išmėtyti baldai ir įvairūs smulkūs namų apyvokos daiktai. Tiesiai yra durys, vedančios į koridorių. Koridoriuje taip pat yra netvarkingai išmėtyti buities daiktai, ant žemės stovi kibirai su vandeniu, ant grindų patiestas kiliminės dangos gabalas. Dešinėje koridoriaus pusėje yra durys, pro kurias patenkama į 1 butą. Įėjus patenkama į virtuvės patalpas, kur iš kairės į dešinę stovi krosnis, prie krosnies ant žemės matosi popierinio rankšluosčio skiautės su rausvomis dėmėmis. Šalia krosnies stovi spintelė, ant kurios stovi metalinis indas su rausvos spalvos skysčio likučiais. Toliau yra praėjimas kambarį, kuris yra tvarkingas, pasieniais stovi lovos. Šiame kambaryje jokių grumtynių požymių nematyti. Kambario pertvara yra sudaryta iš sekcijos, prie kurios šono prie įėjimo į kambarį ant grindų laminato matosi išmindžioto raudono skysčio, galimai kraujo, pėdsakai. Kairėje virtuvės pusėje nuo dešinės į kairę stovi dujinė viryklė, dujų balionas, stalas su kėde-kampu prie sienos bei šaldytuvas, prie jų grumtynių požymių nematyti. Einant tiesiai pro virtuvę patenkama į dar vieną patalpą, kuri atitverta spinta ir sekcija, už kurios yra lova. Prie lovos stovi spintelė ir fotelis bei stalas. Ant grindų prie lovos matomos dvi rausvos spalvos dėmės, ant lovos užtiesalo matomos nedideli rausvos spalvos taškeliai. Užtiesalas paimtas. (t.1, b.l. 11-21)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. K. 2019-03-15 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad, aiškinantis aplinkybes dėl R. K. sužalojimo, su juo susisiekė telefonu 2019-03-12. R. K. nurodė, kad dėl apatinio žandikaulio lūžio yra gydomas Vilniaus Žalgirio klinikose, palatoje Nr. 446. Taip pat nurodė, kad minėtą dieną po pietų bus operuojamas, jį planuoja ligoninėje gydyti iki 2019-03-15. Bendraujant R. K. nurodė, kad įvykio metu jį sužaloti, suduodamas smūgius, galėjo E. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 22-23)

Liudytojo R. K. parodymais, kad 2019-03-09 su draugais R. J. ir D. M. atvyko į draugo A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), gimtadienį. Jo namuose buvo brolis E. Ž., tėvas Ž., sesuo V. Ž., mama V.. Visi sėdėjo prie stalo ir šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė jis, D. M., A. Ž., R. J. ir tėvas Ž. Gėrė degtinę. Buvo neblaivus. Atvyko pažįstamas E. B., kuris kartu su jais šventė A. gimtadienį. Jau po vidurnakčio, tiksliau laiko nurodyti negali, tarp jo ir D. M. kilo konfliktas. Priežasties neprisimena. Abu su D. M. pradėjo muštis, abu vienas kitam kumščiais sudavė smūgius. D. M. jam kelis kartus kumščiais pataikė į dešinį šoną, o jis D. M. kelis kartus pataikė kumščiais lyg į veidą. Jiems mušantis, prie jų buvo A. Ž., E. Ž., R. J.. Tėvas Ž., motina Ž. ir V. Ž. tuo metu buvo kitame kambaryje. Muštynių pradžioje E. B. buvo išėjęs iš namo, jo šalia nebuvo. Kai muštynės buvo persikėlusios į sodybos kiemą, pastebėjo šalia ir E. B., kuris bandė jį su D. M. išskirti. Kur tuo metu buvo kiti asmenys, neprisimena. Kas įvyko kieme, kai prie jo ir D. M. atsirado E. B., neprisimena. Mano, kad buvo praradęs sąmonę, o kai atsipeikėjo, tai pamatė, kad sėdi kambaryje ant grindų, juto stiprų skausmą kairėje veido pusėje. Mano, kad sąmonę prarado nuo smūgio į veidą. Kambaryje buvo E. Ž., motina Ž., V. Ž., D. M., ar buvo E. B. - neprisimena. Tuo metu matė, kad D. M. veidas buvo ištinęs, paraudęs. Pats savo mobiliuoju telefonu paskambino ir iškvietė medikus dėl veido sumušimo. Medikai jį pristatė į Varėnos ligoninės Priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis, buvo paaiškinta, jog tolimesniam gydymui reikės kreiptis į Vilniaus Žalgirio kliniką. 2019-03-10 kreipėsi į minėtą kliniką, buvo paguldytas, 2019-03-12 buvo operuotas ir gydytas iki 2019-03-18. Toliau gydėsi ambulatoriškai. Gal 2019-03-10 pas jį į ligoninę atvyko E. B., kuris atsiprašė, sakydamas, kad tai jis sudavė smūgį ar smūgius į veidą A. Ž. sodybos kieme, dėl ko ir lūžo žandikaulis. Su E. B. susitaikė, jam atleido, E. B. jam atlygino turtinę žalą, pats pretenzijų nereiškia. (t.1, b.l. 26-29)

2019-05-17 R. K. papildomais parodymais, kad 2019-03-10, po vidurnakčio, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), švenčiant draugo A. Ž. gimtadienį, tarp jo ir D. M. kilo konfliktas. Konflikto priežasčių neprisimena. Abu pradėjo muštis, vienas kitam kumščiais sudavė po kelis smūgius. D. M. jam kelis kartus kumščiu pataikė į dešinį šoną. Jis taip pat kelis kartus pataikė kumščiu lyg į veido sritį, tiksliai neprisimena. Iš pradžių muštynės vyko kambaryje, vėliau išėjo į kiemą. Kieme abu su D. M. toliau konfliktavo. E. B. bandė juos skirti. Tolimesnių įvykių gerai neprisimena, nes konflikto metu kažkuriuo momentu prarado sąmonę. Kai gavo smūgį į veidą, tuo metu prie jo buvo E. B.. Veidą stipriai skaudėjo kairėje pusėje, iš burnos stipriai bėgo kraujas, buvo sulaužytas kairysis žandikaulis. D. M. dėl suduotų smūgių jokių pretenzijų neturi, dėl jo suduotų smūgių neskaudėjo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. E. B., sekančią dieną po įvykio aplankęs Žalgirio klinikoje, prisipažino, kad tai jis sudavė smūgį į veidą. E. B. dėl suduoto smūgio į veidą atleido, nes jis atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (t.1, b.l. 30-32)

2019-05-17 nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad parodymų patikrinimo metu A. K. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kieme, kur 2019-03-10 naktį vyko konfliktas su E. B.. (t.1, b.l. 128-132)

2019-04-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 307/2019 (06), kurioje nurodyta, kad R. K. kliniškai nustatyta apatinio žandikaulio abipusis lūžimas: IV-V dantų srityje dešinėje ir VIII danties srityje kairėje. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 79-80)

Liudytojo R. Ž. parodymais, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-03-09 su šeima šventė sūnaus A. Ž. gimtadienį. Namuose buvo jis, žmona V. Č., vaikai A. Ž., E. Ž., V. Ž., bei vaikų draugai D. M. ir dar keletas jaunuolių, kuriuos yra matęs anksčiau jų namuose, tačiau jų nepažįsta. Kadangi šventės metu vartojo alkoholį, todėl kas po to vyko neprisimena, nes nuo didelio išgerto alkoholio kiekio užmigo. Vėliau sugyventinė V. Č. pasakojo, kad tarp jaunuolių buvo kilęs konfliktas, jie tarpusavyje susistumdė, lyg susimušė. Kadangi jam tai buvo neįdomu, todėl į tai nekreipė jokio dėmesio ir sugyventinės bei vaikų apie tos dienos įvykius neklausinėjo. (t.1, b.l. 88-90)

Liudytojos V. Č. parodymais, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-03-09 namuose šventė vyresniojo sūnaus A. Ž. gimtadienį. Tuo metu namuose buvo ji, sugyventinis R. Ž., sūnūs A. Ž., E. Ž., dukra V. Ž., bei vaikų draugai J. R., R., pavardės nežino, D. M. ir vėliau prie jų prisijungė E., kurio pavardės nežino. Šventės metu jie vartojo alkoholį, ji ir dukra V. alkoholio nevartojo. Vienu metu visi išėjo į lauką parūkyti, ji liko kambaryje. Po kažkurio laiko jiems grįžus pamatė, kad ant R. veido yra kraujas, taip pat pastebėjo, kad ir E. veidas kruvinas. Paklausė kas nutiko. Jie pasakė, kad tarpusavyje susipyko ir susimušė. Suprato, kad susimušė tarpusavyje R. ir E. Dėl ko jie susimušė - nepasakojo. Mano, kad muštynės tarp jų įvyko dėl to, kad buvo neblaivūs. Pati tų muštynių nematė. (t.1, b.l. 93-95)

Liudytojo R. J. parodymais, kad 2019-03-09 apie 18.00-19.00 val. jis savo automobiliu Audi A6 nuvažiavo pas draugą A. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes buvo A. gimtadienis. Nuvažiavo vienas. Atvažiavus, į jo automobilį įsėdo A., jo brolis E. ir draugas D. M.. Pasveikino A. su gimtadieniu, padovanojo jam butelį degtinės. Visi sėdėjo jo automobilyje, kalbėjosi. Maždaug po pusvalandžio visi išlipo. Tada D. M. įsėdo į savo automobilį. Jis su E. taip pat įsėdo į jo automobilį. Jiems įsėdus, visi išvažiavo atsivežti kitų draugų - R. K. ir E. B.. A. su jais nevažiavo, liko namuose. Paėmę draugus, maždaug po valandos visi grįžo pas A. į namus. Namuose buvo A., jo sesė V., tėvas ir motina. Namuose, kambaryje visi susėdo prie stalo. Prie stalo buvo jis, A., jo brolis E., D., R. ir E.. Visi šventė A. gimtadienį, gėrė degtinę. Stipriai apsvaigo, tolimesnių įvykių gerai neprisimena. Prisimena, kad kai buvo tamsus paros metas, jis kartu su A. išvažiavo pirkti degtinės. Automobilį vairavo A.. Kur jie važiavo, kur pirko alkoholį - gerai neprisimena. Parsivežė tris butelius degtinės. Grįžus, įėjus į namus, pastebėjo, kad R. gulėjo kambaryje ant grindų. R. skundėsi, kad jam skauda žandikaulį. Kas atsitiko jis nepasakojo, arba gerai neprisimena. Dar po kurio laiko buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jokio konflikto A. namuose neprisimena. Pats jokiame konflikte nedalyvavo. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis R. K. patyrė sužalojimus - nežino. (t.1, b.l. 98-100)

Liudytojo A. Ž. parodymais, kad 2019-03-09 apie 22.00 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko draugai D. M., R. K., E. B., R. J. pasveikinti jo su gimtadieniu. Draugai užėjo į namų vidų. Šventė kambaryje, prie stalo. Namuose dar buvo tėvas R. Ž., motina V. Č., brolis E. Ž. ir sesuo V. Ž.. Prie stalo buvo jo draugai, brolis E. ir tėvas. Visi bendravo, gėrė degtinę. Jis alkoholinių gėrimų negėrė. Praėjus kuriam laikui, pritrūko degtinės. Tuomet jis kartu su R., jo automobiliu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur bare nupirko du butelius degtinės. Į namus grįžo gal po pusvalandžio. Grįžęs į namus, pamatė, kad sesuo V. su motina ramino D.. Tuo metu R. kambaryje gulėjo šonu ant žemės. R. skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, jo veidas buvo kruvinas. Kambariuose girdėjosi triukšmas. Paklaustas R. nieko nesakė. Tuo metu D. buvo supykęs, pyko ant visų, ant jo veido matėsi kraujosruva, buvo praskelta lūpa, jo veidas buvo kraujuotas. Brolis E., motina ir sesuo V., taip pat E. visi pasakojo apie kažkokias įvykusias muštynes, tačiau visi kalbėjo skirtingai ir jis nieko nesuprato. Dėl ko įvyko konfliktas - nežino, nes nematė. Ant E. B. jokių sužalojimų nepastebėjo. Po kurio laiko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė - nežino. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis R. K. patyrė sužalojimus - nežino. Po įvykio, bendraudamas su draugais, sužinojo, kad R. K. konflikto metu buvo sulaužytas žandikaulis. (t.1, b.l. 103-105)

Liudytojo E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), parodymais, kad 2019-03-09, apie 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), šventė jo brolio A. Ž. gimtadienį. Namuose buvo jis, brolis A., mama, tėtė bei draugai R. K., D. M. ir R. J.. Visi šventė, gėrė degtinę. A. ir mama alkoholinių gėrimų negėrė. Vėlai vakare, gal apie 23.00 val., gal vėliau, kieme tarp R. ir D. įvyko kažkoks konfliktas. Kas tiksliai įvyko nežino, nes nematė. Tuo metu, kai vyko konfliktas kartu su R. buvo namuose. Jiems grįžus į namus, R. ir D. dar tarpusavyje žodžiu vienas su kitu konfliktavo, vienas kitą keikė. Matė, kad R. veidas buvo kraujuotas, o D. pusė veido buvo ištinusi. Kažkas, gal R., iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos medikai išsivežė R.. Jam išvykus, D. pats sau išsikvietė greitosios pagalbos automobilį, nes nenorėjo važiuoti vienu automobiliu su R.. Atvykę policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes, visiems alkotesteriu nustatė neblaivumus. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,46 promil. girtumas. Ar konflikto metu buvo E. B. - neprisimena, lyg buvo su A. išvažiavę į degalinę kažko nusipirkti. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena. (t.1, b.l. 113-115)

Liudytojos V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), parodymais, kad 2019 m. kovo 9 ar 10 dieną, tiksliai datos neprisimena, apie 20.00 val. ji išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas draugę, gyvenančią kaimynystėje. Iš draugės į namus grįžo apie 24.00 val. Grįžusi į namus, pamatė kieme stovintį policijos automobilį. Namuose buvo policijos pareigūnai, jos mama, tėtis, broliai E. ir A.. Namuose dar buvo E. B., kuris sėdėjo, R. K., kuris sėdėjo, o greitosios pagalbos medikai jam teikė pagalbą. Namuose dar buvo R. J. ir D. M.. D. M. greitosios pagalbos medikai taip pat teikė pagalbą. D. ant veido, prie akies matė kraujosruvą. Ant kitų buvusių žmonių jokių sužalojimų nepastebėjo. Kai paklausė, kas įvyko, niekas nieko neaiškino. Kai greitosios pagalbos medikai išsivežė R. ir D. į ligoninę, tai mama pasakojo, kad kai broliai su draugais išgėrė, įvyko konfliktas ir jie susimušė. Ji pati jokio konflikto nematė. (t.1, b.l. 121-123)

Liudytojo D. M. parodymais, kad 2019 metų kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo pas pažįstamą A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), šventė A. gimtadienį. Gėrė degtinę. Degtinės išgėrė daug, stipriai apsvaigo, tolimesnių įvykių gerai neprisimena. Vienu metu su ten buvusiu R. K. sukonfliktavo. Kada, kokiomis aplinkybėmis R. K. patyrė žandikaulio lūžimą, nurodyti negali, nes dėl girtumo neprisimena. Jokių pretenzijų niekam neturi. (t.1, b.l. 125-127)

2019-05-29 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota užvalkalo, paimto 2019-03-10 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra. Užtiesalas yra medžiaginis, šviesiai rudos, gelsvos spalvos, 2,60 m x 2,25 m dydžio. Užtiesalo krašte yra baltos spalvos etiketė. Užtiesalo įvairiose vietose ištraukyti siūlai. Užtiesale nuo vieno krašto 70 cm ir nuo užtiesalo apačios 37 cm atstumu 68 x 66 cm plote yra įvairaus dydžio rudos - raudonos spalvos dėmės. Didžiausios dėmės dydis yra 3 x 3 cm, mažiausios dėmės dydis 0,3 x 0,3 cm. (t.1, b.l. 133-138)

Apklausto įtariamuoju E. B. parodymais, kad yra lenkas, bet lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Prisipažino sužalojęs pažįstamą R. K.. 2019-03-09 vakare, apie 23.00 val., pakviestas D. M., atvyko pas A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie stalo buvo E. Ž., R. K., R. J., A. Ž. ir jo tėvas. Prie D. M. sėdėjo V. Ž.. Tuo metu motina Ž. buvo kitame kambaryje. Jis irgi prisėdo, gėrė alų, išgėrė gal du butelius alaus. Jie visi gėrė degtinę, išskyrus V. Ž.. Visi asmenys, išskyrus A. Ž., buvo apgirtę. Vienu momentu prie stalo tarp D. M. ir R. K. prasidėjo žodinis konfliktas. Suprato, kad jie pykosi dėl kažkokios merginos. Konflikto metu abu atsistoję pradėjo kambaryje stumdytis, vienas kitam kumščiais sudavė smūgius į šonus. Tuo metu jis, A. Ž., E. Ž., R. J. priėjo prie D. M. ir R. K.. Visi liepė jiems ramintis, bet jie dar labiau pradėjo šūkauti. Pats rankomis bandė juos išskirti, t.y. vieną nuo kito nustumti. Vienu momentu pajuto nestiprų smūgį iš nugaros į pakaušį. Atsigręžęs pamatė R. K. ir iškart jam kumščiu sudavė smūgį į veidą. Pataikė į kairę veido pusę. R. K. nugriuvo ant grindų. Daugiau jam smūgių niekas nesudavė. Tada D. M. dar agresyviau pradėjo elgtis, o R. K. dar gulėjo ant grindų. Suprato, kad suduodamas smūgį jį “išjungė”, tai yra, kad jis buvo praradęs sąmonę. Visi ten buvę D. M. ištempė į kiemą, aiškino, kad gana muštis, jį ramino. Nuėjo į kambarį pažiūrėti, ką veika R. K.. Jis jau buvo atsigavęs, kambaryje sėdėjo ant grindų prie lovos. Abu pradėjo kalbėtis, matė, kad R. K. sunku kalbėti, jam iš burnos bėgo kraujas, suprato, kad jam gali būti lūžęs žandikaulis. R. K. sakė, kad jam labai skauda žandikaulį, prašė iškviesti medikus. Jis pats paskambino ir ir išsikvietė medikus. Atvykę medikai išvežė R. K., o vėliau išvežė ir D. M.. Vėliau buvo atvykę ir policijos pareigūnai, su kuriais jis nebendravo, buvo tik sodybos kieme, o pareigūnai bendravo su name buvusia Ž. šeima. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. 2019-03-10 buvo nuvykęs pas R. K. į ligoninę, jo atsiprašė, sakė jam, kad vieną kartą jam sudavė į veidą, todėl ir lūžo žandikaulis. Šiuo metu su R. K. susitaikę, jam atlygino žalą, nukentėjęs pretenzijų neturi. (t.2, b.l. 23-26)

Patikslintu pranešimu apie įtarimą įtariamojo E. B. apklausos metu parodymais, kad jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino pilnai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jau yra davęs parodymus anksčiau, jų laikosi. Pilnai pripažino, kad 2019-03-10 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. K. į veidą. Jam pataikė į kairę veido pusę. Nuo suduoto smūgio R. K. iškart nugriuvo ant grindų. R. K. atsigavus, pastebėjo, kad jam buvo sunku kalbėti, iš burnos bėgo kraujas. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. R. K. sužaloti nenorėjo. Taip pasielgė neapgalvotai, tiesiog gindamas konfliktuojančius tarpusavyje asmenis. R. K. atsiprašė, tarpusavyje susitaikė, jis pretenzijų neturi. 2019-05-21 su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį. (t.2, b.l. 31-33)

2019-05-22 E. B. pateiktu 2019-05-21 tarp jo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2634 kopija. (t.2, b.l. 34-37)

Nukentėjusiajam R. K. 2019-06-03 raštu Nr. IBPS-S-203266 pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Kaltinamasis tokius veiksmus pripažino pilnai, o jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad E. B. neteistas (t. 2, b. l. 10), 2016-10-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnio 1 dalies, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 11-13), baustas administracine tvarka: 2014-10-30 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 (1) straipsnio 2 dalį, 124 (1) straipsnio 2 dalį; 2014-11-01 pagal ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalį; 2015-04-07 pagal ATPK 174 straipsnį; 2017-06-02 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį; 2018-08-28 pagal ANK 416 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 6-9), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3), nėra duomenų apie tai, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė - laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 146-148) dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų atlyginimo valstybei.Ieškinys yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas,kadangi valstybė patyrė išlaidų dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kuriam buvo sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. K. sveikata, dėl ko nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo išlaidos sudaro 996,53 eurų sumą, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto.Todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo E. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-05-21 buvo sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2634, t. y. kad E. B. žalą atlyginti įsipareigoja per 48 mėnesius nuo 2019-05-21 kiekvieną mėnesį mokėdamas po 20 Eur, pirmos įmokos suma – 36,53 Eur, kurią privaloma sumokėti iki 2019-05-31 (2 t., b.l.36-37).

Pateiktas kaltinamojo E. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas, patvirtinant jų sudarytą taikos susitarimą (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai).

Kardomoji priemonė – 2019-03-19 tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-40), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – užvalkalas, paimtas 2019-03-10 įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities VPK (t. 1, b. l. 139-140), sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis CK 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. B. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Nutraukti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą ir patvirtinti kaltinamojo E. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-05-21 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo sumokėjimo, pagal kurį E. B. visą žalą atlyginti įsipareigoja per 48 mėnesius nuo 2019-05-21, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 20 Eur, pirmos įmokos suma – 36,53 Eur, kurią privaloma sumokėti iki 2019-05-31.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – užvalkalą, paimtą 2019-03-10 įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Alytaus apskrities VPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas