Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliua-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o būtent:

ji, 2013 m. vasario 20 d., apie 07.20 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m, vairuodama automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37. punktų reikalavimus, numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui <...>“, nurodančius, kad ,,Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydama, kad link jos ateina vaikas, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą ,, Pėsčiųjų perėja “, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, įėjusią pėsčiąją mažametę D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pažeidė kelių eismo taisyklių 51. punkto reikalavimus, nurodančius, kad „ ...įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu „, tai yra įžengdama į pėsčiųjų perėją, sudarė neišvengiamą kliūtį jai iš kairės priartėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 5 d., ir buvo šio automobilio partrenkta. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji mažametė D. Š., kuriai dėl kairės mentės snapinės ataugos poantkaulinio lūžio ir dešinės kojos kulkšnies sąnario sumušimo, nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas.

R. P. (toliau-kaltinamoji) kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo apie 40 km/h greičiu, nes kelias buvo apsnigtas. Privažiuojant posūkį link karjero, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, ji pamatė (duomenys neskelbtini) amžiaus nepažįstamą mergaitę, einančią takeliu per pievas, link pėsčiųjų perėjos. Priartėjus prie pėsčiųjų perėjos ir pristabdžius automobilį, mergaitė staiga, net nesustojusi, sparčiu žingsniu ir pasišokinėdama, prieš pat jos vairuojamą automobilį, įėjo į perėją. Kadangi atstumas iki mergaitės buvo visai mažas, ji bandė stabdyti, tačiau laiku sustabdyti automobilio nesuspėjo ir priekine dalimi, ties viduriu, partrenkė mergaitę. Nespėjus pažiūrėti, ar mergaitė parkrito, išlipant iš automobilio pamatė, kad mergaitė perėjo į kitą kelio pusę ir sparčiu žingsniu nuėjo toliau. Ji kvietė mergaitę sugrįžti, tačiau mergaitė numojo ranka ir šūktelėjo, kai jai yra viskas gerai. Ji paskambino pagalbos telefonu ir paklausė, ką jai daryti šioje situacijoje. Jai pasakė likti vietoje ir laukti policijos. Po valandos atvyko policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį. Apie tai, kad minėta mergaitė buvo sužalota ir dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji sužinojo iš policijos pareigūno. Sutinka susitaikyti ir sumokėti 4000 Lt žalą turtinę (b.l. 77, 79, 118-122).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-tarnybiniu pranešimu, kad 2013-02-20 apie 7.20 val. įvyko eismo įvykis, kuriame nukentėjo D. Š. (b. l. 1);

-nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-02-20 apie 07.20 val. ji ėjo iš namų į mokyklą ir norėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Priėjusi pėsčiųjų perėją, ji pasižiūrėjo į kairę ir prieš 20-25 m pamatė link perėjos artėjantį automobilį ir matydama, kad atstumas nuo jos iki minėto automobilio yra saugus, ji įžengė į važiuojamąją dalį perėjoje, norėdama pereiti gatvę. Greitu žingsniu nuėjo beveik iki gatvės vidurio (tuo metu į artėjantį automobilį nežiūrėjo). Po akimirkos akies krašteliu pamatė iš kairėje pusėje artėjantį automobilio siluetą ir instinktyviai atsisukusi ištiesė prieš save rankas, pajuto smūgį į kairįjį šoną ir nukrito ant asfalto. Iš karto ji pati atsikėlė, sąmonės praradusi nebuvo. Atsikėlusi nuėjo toliau per gatvę, girdėdama, kad kažkokia moteris šaukia jai sustoti. Jos neklausė ir nuėjo toliau į mokyklą, kadangi tuo momentu jai nieko neskaudėjo. Atėjus į mokyklą pajuto, kad skauda galvą ir kairės pusės petį. Visą tą dieną buvo mokykloje, nors galvą ir petį skaudėjo. Tos pačios dienos vakare ji savo mamai T. Š. papasakojo, kad ją partrenkė automobilis. Kadangi petį ir galvą ir toliau kelias dienas skaudėjo, mama T. Š. 2013-02-22 nuvežė ją į Šeškinės polikliniką, kur ją apžiūrėjo gydytojai (b.l. 49).

2013-06-04 parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji D. Š., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą T. Š., parodė vietą pėsčiųjų perėjoje, kurioje buvo partrenkta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Partrenkimo vieta yra 2,80 m nuo dešinio (pagal automobilio važiavimo kryptį) kelio kelkraščio (b. l. 50-54).

2013-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM specialisto paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad D. Š. nustatyta kairės mentės snapinės ataugos poantkaulinis lūžis ir dešinės kojos kulkšnies sąnario sumušimas, tai kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl mentės ataugos lūžio sveikata sutrikdyta ilgam. Sužalojimų padarymo galimybė aptariamojo eismo įvykio metu neatmetama (b. l. 57).

2013-11-08 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio eigos elementai, tikėtina, buvo tokie: automobilis ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. P. važiavo (duomenys neskelbtini), keliu „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojos nurodytu 40 km/h greičiu. Tuo metu automobiliui iš dešinės, prieš pėsčiųjų perėją ėjo pėsčioji D. Š., automobilio vairuotoja stabdė, tačiau priekine automobilio dalimi kliudė pėsčiąją. Po partrenkimo automobilis sustojo 2,7 m atstumu už pėsčiųjų perėjos. Eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuota automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų ar kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį prieš susidūrimą su pėsčiąja. Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio vairuotoja R. P. artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir matydama, kad link jos ateina vaikas, laiku nemažino vairuojamo automobilio greičio. Pėsčioji D. Š., įžengdama į pėsčiųjų perėją, sudarė neišvengiamą kliūtį jai iš kairės priartėjusiam automobiliui ,, (duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir šie pėsčiosios D. Š. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šiomis aplinkybėmis – link pėsčiųjų perėjos artėjant vaikui - automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. P. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, mažinti automobilio važiavimo greitį, kad būtų turėjusi techninę galimybę sustabdyti automobilį iki kliūties, mažametei pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį (b. l. 68-72).

Atstovės pagal įstatymą T. Š. pranešimu, kuriame nurodė, kad 2013-02-20 apie 7.20 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“ esančios pėsčiųjų perėjos, jos nepilnametę dukrą D. Š. kliudė tamsios spalvos automobilis. Po įvykio D. Š. nubėgo į mokyklą. Automobilį vairavo apie 50 m. moteris, kaštonų spalvos dažytais plaukais. Jos mašinoje buvo rotveileris. Į gydymo įstaigą nesikreipė todėl, kad apie įvykį ji sužinojo vėliau (b. l. 4).

Liudytojos I. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-02-20 apie 07.30 val. ji vairavo savo automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Ji važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru ,,Iki“. Ji matė priekyje lėtai važiuojantį tamsios spalvos vienatūrį lengvąjį automobilį. Pravažiavus pirmąją perėją šis automobilis toliau važiavo apie 20-30 km/h greičiu, o ji važiavo paskui minėtą automobilį. Ji matė prie perėjos, kelkraščiu, priešais (pagal važiavimo kryptį dešiniąja puse) ateinančią mergaitę, todėl priartėjus prie perėjos ji pristabdė. Ji manė, kad priekyje važiuojantis automobilis taip pat sustos, tačiau šis automobilis iškart nesustojo ir partrenkė minėtą mergaitę, kuri nuo smūgio net buvo išmesta į viršų. Mergaitė nukrito perėjoje, ties kelio viduriu, po to atsikėlė, greitu žingsniu perėjo gatvę ir nuėjo toliau. Ją partrenkęs automobilis sustojo. Atsidariusi vairuojamo automobilio langą ji pašaukė mergaitę, kad sugrįžtų, tačiau ji šūktelėjo, kad jai yra viskas gerai ir nuėjo toliau. Priėjusi prie mergaitę partrenkusios automobilio vairuotojos, ji su ja pasikalbėjo ir pasakė, kad užsirašė jos automobilio valstybinį numerį, pasiūlė jai paskambinti į policiją ir nuvažiavo į darbą (b. l. 43).

Kaltinamosios kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 6, 18-25, 28-37, 44-48, 55-56, 58, 59-64, ).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji būdama blaivi dėl eismo metu padarytų veiksmų, kuriais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją D. Š., todėl jos veiksmai pagal BK 281 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

KET 9 punkto kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintina nuoroda į KET 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

Kaltinamoji, padarė vieną neatsargų nusikaltimą būdama blaivi ir turėdama teisės vairuoti transporto priemones. Ji prisipažino nusikaltusi, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios atstovę dėl eismo įvykio, susitarė dėl 4000 Lt žalos atlyginimo, su nukentėjusiąja ir jos atstove motina susitaikė. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, ištekėjusi, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nukentėjusioji eismo įvykio metu pažeidė KET 51. p. reikalavimą, yra pagrindui manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, todėl,-atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str.), (b.l. 90-95, 108-110, 118-120).

Nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise.

Kaltinamosios asmenybę yra teigiamą. Po nusikaltimo padarymo, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusios atstovę dėl eismo įvykio, susitaikė su nukentėjusiąja ir jos motina. Kaltinamoji, padarė nusikaltimą blaivi ir turėdama teisę vairuoti transporto priemones nuo 1996 m., pažeidė tik vieną KET punkto reikalavimą kuris yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykyje pasekmėmis, jos vairuotojo stažas yra nuo 1996 m., ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nukentėjusioji eismo įvykio metu, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 51. punktų nuostatas, dėl kurių padarymo pastarosios atstovai administracine tvarka bausti nebuvo. Kaltinamajai būtina automobiliu važinėti nuo gyvenamosios vietos į darbą ir vykdyti kitus teisėtus tikslus, todėl teismas mano, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės netikslinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes toks uždraudimas pasunkintų jos gyvenimą (b.l. 21).

Siekiant tikslo paveikti kaltinamąją, kad ji ateityje nepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių ir atlygintų dėl nusikaltimo padarytą 4000 Lt turtinę žalą kurią atlyginti dalimis per 20 mėnesių susitarė pagal žodinį susitarimą 2014-08-13 teisme kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusios atstovė prašo turtinės žalos atlyginimo įmokos mokėti į banke „Swedbank“ AB esančią T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (BK 67, 69, 71 str.), (b.l. 124).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kaltininkei R. P. ir nukentėjusiajai D. Š. susitaikius BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą Nr. 1-316-269/2014 nutraukti.

Vadovaudamasis BK 67, 69, 71 str. R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones- 5 MGL (650 Lt) (188 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kurią sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei 4000 (keturių tūkstančių) Lt (1158 eurų) turtines žalos atlyginimą, t.y. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 20 mėnesius nukentėjusios D. Š. naudai mokėti šios žalos įmoką dalimis į banke „Swedbank“ AB esančią T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini).

R. P. išaiškinti, kad jeigu ji nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąją nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šiame nuosprendyje numatytą sprendimą dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti R. P. klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo padarys tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, šiame nuosprendyje numatytas, nustoja galioti ir sprendžiama dėl R. P. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas ( LR BK 38 str. 3-4 d.).

R. P. iš kaltinimo pašalinti nuorodą į Kelių eismo taisyklių 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.