- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- I-6499-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01041-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. P. (V. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės neišmokėtą kompensacijos sumą už 2007-2012 metais negautas tarnybinės uniformos dalis, iš viso 1265,51 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2007 metų jis vykdė tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), ėjo Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus prižiūrėtojo pareigas. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. jam nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Dėl to, jis 2013-10-15 kreipėsi į Ligoninės direktorių su prašymu išmokėti jam priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2007 m. Ligoninė 2014-01-08 išdavė pareiškėjui pažymą apie jam neišduotas uniformos dalis ir jų vertę. Pažymėjo, jog visų neišduotų nuo 2007 metų uniformos dalių vertė pagal atsakovės pažymoje nurodytas kainas yra 4218,36 Lt. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas remiasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 str., taip pat ir Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Pabrėžė, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl, pareiškėjo teigimu, už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis jam turėtų būti priteistas turtinės žalos atlyginimas, kuris lygus 30 proc. nuo neišduotų uniformos dalių vertės, t.y. 1265,51 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 14–15) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Paaiškina, kad 2007-2012 m. pareiškėjas nesivadovavo Tvarkos nuostatomis ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t.y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, atsakovė pažymėjo ir tai, kad 2014-01-06 pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Ligoninė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos priteisimo paaiškino, kad minėtoje Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva nėra. Ligoninė nurodo ir tai, kad pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nuo 2013 m. išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti.
Nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (b. l. 19). Pareiškėjui siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas (b. l. 20). Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teismo šaukimas buvo siunčiamas skunde nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, apie pasikeitusį adresą pareiškėjas teismo neinformavo, laikytina, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai. Administracinė byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
2014 m. sausio 6 d. pareiškėjas V. P. kreipėsi į Ligoninę su prašymu išmokėti jam priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformos dalių vertė (b. l. 3)
2014 m. sausio 8 d. Ligoninė raštu Nr. S-PR-83 atsakė į pareiškėjo prašymą ir pateikė jam informaciją apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui nuo 2007 m. iki 2013 m. (b. l. 4–8).
Byloje spręstinas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už neišduotas uniformos dalis, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) ir Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o pagal 3 d. tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Tvarkos 1 p. reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu, pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.
Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė Ligoninė neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2007 metų nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis, nes nebuvo tuo metu jo prašymo. Ginčas kyla tik dėl to, jog pareiškėjas siekia žalos atlyginimo už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis už 2007-2013 m. laikotarpį, tuo tarpu atsakovės teigimu, kompensacija turėtų būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, o ne už praėjusį laikotarpį.
Pažymėtina, jog tokio pobūdžio administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. LVAT, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013,2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.). Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 pažymėjo, jog <...>administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinusi pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Konstatuotina, jog atsakovų argumentai, kad pareiškėjai prašo priteisti jiems kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra nepagrįsti.
Teismas, įvertinęs atsakovės Ligoninės neteisėtus veiksmus, t.y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2007 m. - 2013 m.), atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos.
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovė Ligoninė prašo taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašo atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., o su skundu kreipėsi į teismą 2014 m. vasario 15 d. (b. l. 11).
Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tarnybinės uniformos (jų dalys) bei jis žalą (nuostolius) patyrė dėl atsakovės neteisėtų neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.). Kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ( pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4 -1632/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013, kt.).
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teismas yra saistomas minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo keisti suformuotą praktiką. Todėl, atsakovės prašymas dėl senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde patirtos žalos dydį 1265,51 Lt apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Todėl, darytina išvada, jog toks pareiškėjo V. P. patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis nurodytų teisės normų sistemine analize, LVAT išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Ligoninė pažeidė Tvarkos 1 p. nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.
Teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytais motyvais, pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjui V. P. priteistina 1265,51 Lt dydžio kompensacija iš Ligoninės (ABTĮ 88 str. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjo V. P. (V. P.) naudai iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1265,51 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt penkis litus penkiasdešimt vieną centą, tai atitinka 366,52 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.