Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad ginčą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išsprendė taikiai. Šalys sutarė, kad vaiko – D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. A.; V. T. vaiko D. A. išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 50 Eur iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą – 300 Eur sumokės per 12 mėnesių; šalys taip pat sutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad byla būtų baigta taikos sutartimi ir nurodė, kad tokio turinio taikos sutartis iš esmės neprieštarauja vaikų interesams.

LR CPK 140 str. 3 d. nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (LR CPK 2 str.). Šalys ginčą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą.

Ieškovei ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-07-17 ir 2018-01-25 sprendimais Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-1849-14068 ir Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-218-1706 (b.l.43-44), buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat jie buvo atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.

Nutarčiai įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, pritaikytos Utenos apylinkės teismo 2018-01-17 nutartimi (b. l. 30), ir patikslintos 2018-02-08 nutartimi (b. l. 94-96), panaikintos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti 2018 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-500-310/2010 ir nustatyti, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) moka vaiko D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei vaiko išlaikymui skirtas lėšas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valdo uzufrukto teise.Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už vaiko D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 300 Eur, kuriuos V. T., sumokės V. A. per 12 mėnesių nuo teismo nutarties (sprendimo) priėmimo dienos, pervedant šias lėšas į D. A. banko sąskaitą. Likusios įsiskolinimo sumos tėvas atsisako, o motina sutinka.Nepilnamečio vaiko – D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo tėvu V. A., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Šalys sutaria dėl tokios motinos V. T., bendravimo su sūnumi D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: Pasiimti vaiką iš to iš tėvo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir grąžinti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.Motina bendrauja su vaiku dvi dienas per savaitę (kiek neprieštarauja nepilnamečių vaiko interesams). Motina apie tokį papildomą bendravimą su vaiku praneša tėvui prieš 3 dienas Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: poriniais metais, t. y. 2018, 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose. Motina vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų tėvui gruodžio mėnesio 26 dieną iki 19 valandos.Poriniais metais, t. y. 2018, 2020, 2022 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę motinos namuose. Vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos motina pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 dieną iki 17 valandos.Nustatyti, kad motina gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaiko interesams.Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą).Nustatyti, kad vaikas praleidžia puse savo (vaiko) atostogų su motina. Šalys bendradarbiaudamos gali susitarti kitaip. Jei tėvai nesusitaria, tai motina praleidžia pirmą pusę vaiko atostogų su vaiku.Vaiko ligos metu vaikas būna savo gyvenamojoje vietoje. Tėvas privalo informuoti skyrium gyvenančią motiną apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata.Skyrium gyvenanti motina bendravimo su vaiku metu įsipareigoja asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą ir priežiūrą.Tėvas įsipareigoja laikytis šios, aukščiau nurodytos, bendravimo tvarkos ir netrukdyti motinai maksimaliai bendrauti su vaiku, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas kenktų ar būtų nesuderinamas su vaiko interesais.Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose.

Civilinę bylą Nr. e2-895-477/2018, nutraukti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018-01-17 nutartimi pritaikytas ir Utenos apylinkės teismo 2018-02-08 nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas