Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-17 · Byla Nr. TS-48-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
TS-48-1058/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-48-1058/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 59-84, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant S. S.: per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajam G. K. (G. K.) sumokėti 30 446 EUR turtinei žalai atlyginti ir 2 000 EUR kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 1 metus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi S. S. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. spalio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. spalio 17 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės S. S. atliks 2018 m. birželio 17 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. balandžio 19 d. – 1 metai 5 mėnesiai 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 24 d nutarimu Nr. 59-54 nutarta netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Atsižvelgus į tai, jog nuteistasis iš dalies minimizuoja savo padarytą nusikaltimą, pataisos įstaigoje nedirba, neskatintas, į menkai dengiamą teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį Komisija padarė išvadą, kad S. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 59-84 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija savo nutarimo dėstomoje dalyje jį charakterizavo išimtinai pozityviai, tačiau motyvuojamoje dalyje nurodė prieštaraujančius dėstomajai daliai motyvus. Nurodžiusi, kad jo rizika žema, kad jis šiuo metu yra linkęs apsvarstyti savo veiksmų pasekmes, Komisija motyvuose nurodė, kad jis minimizuoja savo padarytą nusikaltimą. Taip pat nors Komisija nurodė, kad jis pataisos įstaigoje nedirba, dėstomoje nutarimo dalyje nurodyta, kad jis nedirba dėl darbo vietų stokos, o jo motyvacija dirbti yra aukšta. Toks Komisijos motyvas yra atgręžtinas pataisos namų administracijai, kaip negebėjimas ar nenoras nuteistiesiems kurti ir suteikti darbo vietas, tai yra nuteistuosius užimti darbine veikla. Komisija nurodė ir tai, kad jis menkai dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vykdomųjų raštų pataisos namai nuteistojo atžvilgiu neturi. Dėl ko, jam kyla klausimas kuo remiantis Komisija padarė išvadą apie menkai dengiamą civilinį ieškinį. Komisija nurodžiusi, kad atsižvelgė į didelę neatliktos paskirtos bausmės dalį, neišdėstė ir nuomonės apie tai, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas, Komisijos nuomone yra pakankama. Iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija siūlo jam dalyvauti pataisos įstaigos siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuo 2017 m. spalio 17 d. jis pats reiškė iniciatyvą ir savanoriškai dalyvavo įstaigos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, apie tai yra pažymėta ir Komisijos nutarime. Nuteistasis skunde pažymėjo ir tai, kad teiraujantis pataisos namų administracijos apie dalyvavimą papildomose socialinės reabilitacijos programose, administracijos atstovai paaiškino, kad iki rudens nėra suplanuota papildomų socialinio reabilitavimo programų iki vasaros metu jos nebus organizuojamos ir vykdomos. S. S. patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą jį apibūdinančią informaciją, t. y., kad jis turi pakankamą socialinių ryšių tinklą ir geba bendrauti su žmonėmis įvairiais socialiniais lygiais, palaiko ryšius su žmona ir uošve, jo gyvenimo stiliuje nebuvo agresijos ar smurto panaudojimo atvejų, yra linkęs apsvarstyti veiksmų pasekmes, socialines situacijas linkęs vertinti teisingai, sugeba tam tikru laipsniu priimti kitą požiūrį, geba mokytis iš savo klaidų, nepalaiko kriminalinio elgesio, nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, turi aiškiai suformavęs teisėtus ir visuomenės skatinamus teigiamus ilgalaikius tikslus ir siekius, pasiryžęs elgtis neprieštaraujant teisės ir moralės normoms, nuoširdžiai dirbti, lygtinio paleidimo atveju planuoja tęsti individualią veiklą. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi kartu su savo šeima, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su skundu pateikė raštišką įsipareigojimą savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje, vykdyti teismo paskirtus ir patvirtintus nurodymus, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo S. S. skundą nepateikė.

Nuteistojo S. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 59-84 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. Pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 bei 3 dalyse, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. S. Komisijai pristatomas pirmą kartą, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Praeityje S. S. neteistas. Amžius pirmojo teistumo metu 28 metai. Šiuo metu S. S. atlieka jam už vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. S. buvo atidėtas, nustatant jam tam tikrus įpareigojimus. Vis tik šio teismo išreikšto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Puikiai suvokdamas, kad už įpareigojimų nevykdymą ar kitų probacijos sąlygų pažeidimą jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, jokių pastangų nedėjo. Po nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui padarė kelis administracinius nusižengimus, tuo pačiu pažeidė ir vieną iš teismo jam paskirtų įpareigojimų. Vėliau buvo užfiksuoti ir kitų teismo skirtų įpareigojimų pažeidimai. Kas tik patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į teismo skirtus įpareigojimus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo nuspręsta panaikinti S. S. bausmės vykdymo atidėjimą.

Komisijos nutarime nurodoma ir nuteistasis pats patvirtina, kad jam yra būdinga prieš imantis veiksmų, situaciją apsvarstyti, jis yra linkęs didesnę dalį laiko skirti problemos analizavimui, apgalvoja galimus sprendimus, juos pasveria ir tik tuomet imasi veiksmų, yra linkęs apsvarstyti veiksmų pasekmes, geba reflektuoti praeities įvykių patyrimą, kuomet nebuvo pasvertos pasekmės ir jų poveikis ateičiai, taip pat geba mokytis iš savo klaidų. Kita vertus, teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam ir pasiųsti jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę liudija priešingai, kad nuteistasis iš savo klaidos, t. y. padarytos nusikalstamos veikos nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, akivaizdžiai ignoravo teismo skirtus įpareigojimus nuo pat bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas nepraėjus net pusei bausmės vykdymo atidėjimo termino. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jis anksčiau yra dirbęs Lietuvos kriminalinės policijos biure, buvo statutinis valstybės tarnautojas. Taigi puikiai suvokė pareigą laikytis įstatymų ir jų nesilaikymo teisines pasekmes. Tačiau teismui suteikus nuteistajam galimybę neprarasti šeiminių bei kitų socialinių ryšių ir atlikti bausmę būnant laisvėje, vykdant teismo nustatytus įpareigojimus, jų rimtai neįvertino, su bausmę vykdančia institucija – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriumi nebendradarbiavo.

Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistajam nėra būdingas agresyvus elgesys, praeityje jis taip pat nebuvo linkęs elgtis agresyviai ar naudoti smurtą. Nuteistojo teigimu jis geba kontroliuoti savo elgesį, susitvardyti, prieš tai apmąstydamas galimas pasekmes. Teismas neabejotinai vertina šias aplinkybes kaip teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, tačiau pažymi, kad smurtinis elgesys nėra laikomas jo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčiu veiksniu, veika už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat nėra smurtinio pobūdžio, todėl tai neturi jokios įtakos vertinant nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo laikotarpiu.

Komisija nutarime pagrįstai įvertino mažą atliktą bausmės dalį, kadangi nuteistasis iš jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs net 1/3. Nors S. S. sutinkant su intensyvios priežiūros taikymu jis atitinka formalias BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, tačiau, kaip minėta, to nepakanka norint taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs S. S. atžvilgiu taikytos probacijos, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuriuo bausmės tikslai nebuvo pasiekti jam būnant laisvėje bei panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą jo atliktą bausmės dalį įkalinimo įstaigoje, laiko visiškai pagrįstu Komisijos nutarime nurodytą teiginį, jog šiuo metu S. S. atlikta bausmės dalis yra pakankamai maža, neleidžianti teigti, kad nuteistasis iš tiesų padarė teigiamas išvadas, pasimokė iš savo ankstesnių klaidų ir šį kartą realiai vykdys teismo nustatytus įpareigojimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėnesiai) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Be to, teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, Komisija neprivalėjo nurodyti, kokią konkrečiai bausmės dalį jos manymu nuteistasis turi būti atlikęs norint jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikta bausmės dalis kitų lygtinio paleidimui reikšmingų aplinkybių kontekste vertinama kiekvieną kartą individualiai.

Pagal OASys vertinimo metodiką S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 21 balas. Kita vertus, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje būtent didelių skolų buvimas laikomas pagrindiniu nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčiu veiksniu, kuris yra priskiriamas prie kintamų, t. y. toks, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Ši aplinkybė neabejotinai yra svarbi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, kadangi padaryta veika yra turtinio pobūdžio, be to, įvykdyta dėl finansinių sunkumų. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, vykdomųjų raštų pataisos namai jo atžvilgiu neturi, tačiau nuteistajam nuosprendžiu yra priteistas didelis civilinis ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo. Nuteistojo argumentas, kad neturėdami vykdomųjų raštų pataisos namai negalėjo padaryti išvados, kad jis menkai dengia civilinį ieškinį yra visiškai nepagrįsti. Komisija savo nutarime nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos sumos S. S. atlygino tik 600 EUR. Minėta aplinkybė nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kurioje be kita ko užfiksuota ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuteistasis pasirašė susitarimo protokolą su nukentėjusiojo atstovu ir įsipareigojo nukentėjusiajam kas mėnesį mokėti po 250 EUR, tačiau tokio susitarimo nevykdė, visus mokėjimus, kuriais atlygino 600 EUR žalos, atliko tik 2017 m. vasarį. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš teismo gautos Sodra pažymos apie nuteistojo S. S. gaunamas pajamas matyti, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo tam tikrais laikotarpiais oficialiai dirbo (pvz., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.), be to, kaip nurodė pats nuteistasis iki jo sulaikymo jis dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, tačiau tuo metu net nesistengė dengti jam priteisto civilinio ieškinio, sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo, jo realiai nevykdė, išmokėjo palyginti mažą sumą ir, kaip užfiksuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, nuo 2017 m. birželio 26 d. darbo biržoje darbo paiešką nutraukė savo noru, kas liudija apie nepakankamas nuteistojo pastangas vykdant sudarytus susitarimus siekiant atlyginti priteistą žalą. Tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad šiuo metu pritaikius S. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą jis iš tiesų pradės vykdyti susitarimą dėl priteisto civilinio ieškinio, kadangi duomenų, kurie patvirtintų, jog išėjęs į laisvę nuteistais realiai dirbtų ir gautų oficialias pajamas, iš kurių galėtų padengti priteistą ieškinį nėra. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu sprendžia skolų, kreditų problemas, tvarko dokumentus siekdamas atidėti įmokas, vis tik duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis šiuo metu bendradarbiauja su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo jo asmens byloje nėra. Taigi, Komisijos išvada dėl menkai dengiamo civilinio ieškinio yra visiškai pagrįsta. Išvardintos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad S. S. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant finansines problemas, kas gali turėti įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

Komisija nurodo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, tačiau kaip teisingai pastebi S. S., nutarime nurodyta ir tai, kad jo motyvacija dirbti yra aukšta, o nedirba jis dėl darbo vietų stokos. Iki įkalinimo dirbo pagal individualios veiklos liudijimą autoelektriku. Lygtinio paleidimo atveju planuoja tęsti individualią veiklą. Nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, turi elektroninių įrenginių derintojo bei surinkėjo, transporto vadybininko specialybes. S. S. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su žmona ir uošve, bausmės atlikimo metu bausmės režimo reikalavimų nepažeidė (tačiau ir neskatintas), šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, teigia, kad šiuo metu yra permastęs praeities įvykius, padarytą nusikaltimą, remia visuomenės vertybes, nuteistojo teigimu, visiškai nepalaiko kriminalinio elgesio, praeityje nėra kilusių nesklandumų ar nesutarimų dėl priežiūros taikymo ar su įstaigų darbuotojais, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, lygtinio paleidimo atveju, planuoja gyventi pas žmoną, adresu (duomenys neskelbtini), yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju žmona priimtų jį gyventi, šiuo adresu taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos, ateityje nuteistasis pasižada dirbti ir laikytis įstatymų. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, planų dirbti bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 59-84 nepaisant motyvų neišsamumo yra pagrįstas ir teisėtas ir šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (tiek jo atžvilgiu vykdytos probacijos, tiek ir panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą), jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstama veika padarytą žalą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos kaltinamasis turi galimybę pakeisti, tačiau kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 59-84, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė