Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. (S. N. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 129 str. 2 d. 9 p. ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 91 str., nuteistas laisvės atėmimo šešeriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkiolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas bei pagal 2004-08-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, 2004-09-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, 2004-11-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, 2006-05-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2006-06-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžius atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo S. N. padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 278 str. 1 d., nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Iš S. N. solidariai su Lietuvos apeliacinio teismo 2004-03-10 nuosprendžiu nuteistu D. V. nukentėjusiosios O. G. naudai priteista 2359 Lt 90 ct., laidojimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. N. nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2001-06-21, 23.00 val., ir 2001-06-22, 3.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų, šašlykinėje, esančioje Kaltanėnų miestelyje, Švenčionių rajone, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. V. , kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2004-03-10 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. dėl Stanislovo A. G. nužudymo, dėl savanaudiškų paskatų tyčia sudavė šašlykinės sargui S. A. G. kumščiu ir kitais tiksliai nenustatytais daiktais 9 smūgius: du smūgius į krūtinės ląstą, vieną į kaklo sritį ir šešis kartus smūgiavo į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas nubrozdinimą kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinio šono srityje su VII, VIII, IX šonkaulių lūžiais, III, IV, V, VI stuburo kaklinės dalies keterinių ataugų lūžius, dvi muštines žaizdas kairio skruosto srityje su kairio skruostikaulio nulaužimu, kairio viršutinio žandikaulio lūžiais, muštinę žaizdą kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos projekcijoje su skruostikaulio smilkininės ataugos lūžiu, muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje su kairio smilkinkaulio įspaustiniu lūžiu ir muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje su kaktikaulio kairės pusės lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato priekinę ir vidinę daubas, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio S. A. G. mirė. Tokiu būdu S. N. tyčia nužudė A. S. G. .

Be to, S. N. buvo kaltinamas tuo, kad, vykdydamas pirmiau paminėtą nusikaltimą, laikotarpiu tarp 2001-06-21, 23.00 val., ir 2001-06-22, 03.00 val., K. L. individualios įmonės šašlykinėje, esančioje Kaltanėnų miestelyje, Švenčionių rajone, šalindamas kliūtis, siekdamas užvaldyti šašlykinėje esantį turtą, tyčia išlaužė dvi vidines spynas, kainuojančias po 75 Lt, taip sunaikindamas svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam K. L. 150 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 278 str. 1 d. Tačiau, vadovaujantis BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde teigia, jog jis dėl S. A. G. nužudymo nuteistas nepagrįstai, kadangi jis nedalyvavo padarant šį nusikaltimą. Apelianto teigimu, jis įvykio metu, t. y. 2001-06-20, 23.00 val. buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur šventė savo gimtadienį. Tai, anot apelianto, gali patvirtinti jo skunde nurodyti asmenys.

Pasak apelianto, jis buvo priverstas prisipažinti įvykdęs šią nusikalstamą veiką, kadangi bylą tyrę pareigūnai darė jam psichologinį spaudimą, grasindami, jei jis neprisipažins, „pasodinti į kalėjimą“ jo draugę, su kuria jis gyvena, o jų bendrą vaiką atiduoti į vaikų namus.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis bei jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ištyrė ir įvertino joje surinktus įrodymus ir dėl S. N. priėmė pagrįstą ir teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nusikaltimo įvykio metu jo apskritai įvykio vietoje nebuvo, nes jis 2001-06-20, 23.00 val., buvo namuose Vilniuje, Arimų g. 19-1, kur šventė savo gimtadienį. Šią nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltą versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis šią versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde, o iki tol, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, neneigė įvykio dieną dalyvavęs ir sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2001-06-21 laiką praleido su trimis vaikinais ir keturiomis merginomis. Visi kartu gamtoje gėrė alkoholinius gėrimus, vartojo narkotikus. Vakare dviem automobiliais nuvažiavo į Kaltanėnuose esančią šašlykinę. Nuvykus prie šašlykinės, merginos liko lauke, o vaikinai nuėjo į šašlykinės vidų. Prisimena, kad kai jau buvo šašlykinėje, kambaryje iš kažkur atsirado sargas. Jis klausinėjo, ką čia vaikinai veikia, ir pagrasino pranešti policijai, jei pastarieji nesiliaus vogti. Tada kaltinamasis priėjo prie sargo ir 3-4 kartus jam smogė kumščiu į veido sritį. Po šių smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės.

S. N. , paklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kodėl jis anksčiau, t. y. ikiteiminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad dalyvavo vykdant nusikaltimą ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, teigė bijojęs kriminalinės policijos darbuotojų, kurie neva buvo jam pagrasinę, kad jei jis neprisipažins, „pasodinti į kalėjimą“ jo sugyventinę, o jų vaiką atiduoti į vaikų namus. Toks nuteistojo parodymų keitimo motyvas, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai nelogiškas, jo nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Visų pirma, suprantama, kad asmenį suimti ar skirti jam laisvės atėmimo bausmę gali tik teismas, o ne kriminalinės policijos darbuotojai. Be to, net ir kriminalinės policijos darbuotojai gali sulaikyti asmenį tik esant tam tikriems baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems pagrindams (BKP 140 str.), o ne tam, kad padarytų psichologinį spaudimą kitam asmeniui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistojo sugyventinė M. G. parodė, kad policijos pareigūnai jai negrasino, atimti jos vaiko nežadėjo.

Nuteistojo S. N. versiją apie jo nedalyvavimą darant jam inkriminuotą nusikaltimą paneigia ir jo kaltę kartu su D. V. nužudžius nukentėjusįjį S. A. G. įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip minėta, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme neneigė 2001-06-21 dviem automobiliais važiavęs su kitais asmenimis į Kaltanėnuose esančią šašlykinę, kurioje bebūnant, atėjęs sargas pagrasino iškviesti policiją, todėl S. N. priėjo prie sargo ir 3-4 kartus jam smogė kumščiu į veido sritį. Gan detaliai visas įvykio aplinkybes apeliantas nurodė ne tik savo nuoširdžiame prisipažinime (t. 1, b. l. 8-10), bet ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 19-21), ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 31-34), darant jo parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 31-42), taip pat apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 61-62). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, nedalyvavęs darant aptariamą nusikaltimą, o, svarbiausia, apskritai nebuvęs įvykio vietoje, kaip tai apeliaciniame skunde teigia S. N. , negalėtų taip detaliai nurodyti įvykių sekos bei aplinkybių, juose dalyvavusių asmenų, pačios įvykio vietos bei taip joje orientuotis, kaip tai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme darė S. N. . Jis ne tik detaliai atpasakojo įvykių seką ir aplinkybes, bet ir atpažino tuo metu kartu buvusias I. P. , I. A. , R. L. bei N. K. (t. 1, b. l. 22-29).

Tai, kad 2001 m. birželio 21 d. įvykiuose dalyvavo S. N. , patvirtino ir nuteistojo atpažintos I. P. , I. A. , R. L. bei N. K. . Jos visos parodė, kad įvykio metu kartu buvo ir vaikinas, vardu Sergejus (t. 1, b. l. 82-89). Tai, kad S. N. dalyvavo 2001 m. birželio 21 d. įvykiuose, patvirtino ir liudytojai A. V. bei V. S. (t. 4, b. l. 90-91; t. 3, b. l. 109-113).

Siekiant patikrinti nuteistojo versiją apie tai, kad jis 2001-06-20 šventė savo gimtadienį ir nedalyvavo įvykdant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti apelianto nurodyti liudytojai, kurie, anot S. N. , gali patvirtinti jo apeliacinio skundo teiginius.

Liudytojai V. P. , V. G. ir M. G. parodė, kad iš tiesų 2001 m. birželio 20 d. šventė S. N. gimtadienį. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija abejoja šių liudytojų parodymų patikimumu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kalbama apie daugiau kaip šešerių metų senumo įvykius, tačiau visi liudytojai nurodė tiksliai prisimenantys, jog būtent 2001-06-20 šventė S. N. gimtadienį. Tuo tarpu paklausti, ką veikė kitomis konkrečiomis dienomis 2001 metais, jie prisiminti negalėjo. Liudytoja M. G. , nors ir tvirtino prisimenanti būtent prieš šešerius metus švęstą S. N. gimtadinį, tačiau negalėjo prisiminti, ar šventė ir kaip šventė S. N. gimtadienius 2002, 2003, 2004 ir net 2005 metais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai V. P. ir V. G. , nors ir nurodė artimai bendravę su nuteistuoju, tačiau apklausti parodė, jog 2001 m. nuteistasis S. N. automobilio neturėjo, nors pats nuteistasis tvirtino tuo metu turėjęs baltos spalvos automobilį „Audi“. Apelianto nurodyti liudytojai V. P. ir V. G. yra teisti (V. P. net 11 kartų), o liudytoja M. G. nuteistojo sugyventinė. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas ir jo nurodyti liudytojai tvirtina, jog gimtadienį jie šventė 2001 m. birželio 20 d. (tą dieną ir yra tikrasis S. N. gimtadienis), o tiksliau naktį iš birželio 20 d. į 21 d. Tuo tarpu byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad įvykiai Kaltanėnų kaimo šašlykinėje vyko iš 2001-06-21 į 2001-06-22, o nukentėjusysis buvo nužudytas laikotarpiu tarp 2001-06-21, 23.00 val., ir 2001-06-22, 3.00 val., kitaip tariant, dieną po nuteistojo gimtadienio šventimo. Taigi, netgi darant prielaidą, jog nuteistasis iš tiesų 2001-06-20 šventė savo gimtadienį su jo nurodytais liudytojais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė nepašalina galimybės S. N. dalyvauti kitą dieną įsilaužiant į Kaltanėnų kaimo šašlykinę bei nužudant nukentėjusįjį. O kad nuteistasis minėtuose įvykiuose aktyviai dalyvavo ir bendrais nusikalstamais veiksmais su D. V. nužudė nukentėjusįjį, įrodo kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie apeliaciniame skunde iškelta versija bei Apeliaciniame teisme surinktais įrodymais nebuvo paneigti, bet priešingai - patvirtinti.

Taigi, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, nuteistasis pats pirmas smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nors S. N. tirtino, kad nužudyti sargo nenorėjo ir jokiais kitais daiktais nesmūgiavo, o ekspertas nurodė, jog mirtinas sužalojimas negalėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu, nustatytos įvykio aplinkybės rodo, jog S. N. įvykio metu veikė ne vienas, o su D. V. . Smūgių skaičius (devyni), jų pobūdis (į galvą – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą), priemonės, panaudotos sužalojimams padaryti (smūgiai buvo suduoti kumščiu, kietu buku daiktu, turinčiu sferinių savybių, paviršių, bei kietu buku daiktu, turinčiu atsikišusį paviršių, t. y. panaudojant ne vieną įrankį), patvirtina, kad S. N. neabejotinai suvokė, jog jo ir bendrininko D. V. veiksmai prieš nukentėjusįjį atžvilgiu naudojami veiksmai yra pavojingi A. S. G. gyvybei, tačiau jų nenutraukė, kol nukentėjusysis prarado sąmonę ir mirė. Be to, nuteistasis kartu su D. V. susuko A. S. G. kūną į antklodę ir jį, nuvežęs į šalikelėje esantį mišką, išmetė.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors iš daugelio A. S. G. suduotų smūgių mirtinas buvo vienas, tačiau, esant vieningai tyčiai nužudyti ir bendriems veiksmams, kas šioje byloje ir konstatuota, už nužudymą privalo atsakyti abu smurtą vartoję asmenys.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi S. N. apeliacinį skundą, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl S. A. G. nužudymo ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėtytomis išvadomis bei motyvais dėl S. N. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.