Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-169-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1748-815/2010Nutartis · 2010-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-575-169-12Nutartis · 2012-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
N-575-169-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01414-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-169/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01414-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusysis G. A. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad 2010 m. vasario 3 d., apie 21.00-22.00 val. G. B. vairuojamas automobilis Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kieme, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. B. atžvilgiu buvo nutraukta. Nutarime nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinio dešinės pusės sparno pastebėti paviršutiniai nubrozdinimai, tačiau jokios pašalinės dalelės nepastebėtos, o sugretinus abiejų automobilių apgadinimus, nustatyta, jog jų aukštis, išsidėstymo mechanizmas, kryptingumas ir pobūdis neatitinka. Esant prieštaringiems įvykio dalyvių parodymams ir egzistuojant abejonėms dėl galimo apgadinimų aukščio ir išsidėstymo neatitikimo dėl įvykio metu buvusių sudėtingų meteorologinių bei kelio sąlygų, į Lietuvos teismo ekspertizės centrą buvo išsiųstos ant automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos pilkos spalvos dalelės. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad minėtos dalelės skiriasi nuo automobilio Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dažų dangos pagrindo, paimto nuo galinio dešinės pusės sparno ir priekinio dešinės pusės sparno. Atsižvelgiant į tai, Institucija padarė išvadą, kad automobilis Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadino automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nustatyti minėtą automobilį apgadinusią transporto priemonę bei surasti Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) pažeidusį asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko minėtą Institucijos Nutarimą nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad jam nekilo jokių abejonių dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1337 (10) pateiktų išvadų teisingumo, kadangi jas patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. G., be to, ekspertizės metu buvo reikalaujama papildomų dažų pavyzdžių. Taip pat nurodė, kad liudytoja R. M. paties įvykio nematė ir yra suinteresuota bylos baigtimi, nes pati važinėja automobiliu Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad G. B. kažką davė sniegą kasusiam žmogui, bei byloje esančios nuotraukos neįrodo, jog automobilis Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo N. Š. parodymus, kad automobiliai Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai buvo susilietę, teismas vertino kaip prielaidą. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju buvo apklausti visi galimi liudytojai, surinkti visi galimi įrodymai, tačiau byloje egzistuojantys prieštaravimai pašalinti nebuvo, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tai įvertinęs, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. B. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

II.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ištyrė bylos aplinkybes. Pažymi, jog nagrinėjamą įvykį matė nukentėjusysis ir kiti asmenys (liudytojai J. M. bei N. Š.), be to, pats G. B. neginčijo aplinkybės, jog įvykio metu mėgino pastatyti savo vairuojamą automobilį Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad automobilių apgadinimų aukštis, išsidėstymo mechanizmas, kryptingumas ir pobūdis neatitinka dėl to, jog po eismo įvykio iš po automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iškastas sniegas. Nurodo, kad teismo posėdžio metu G. B. pripažino pats atvežęs dažus ekspertizei, todėl pareiškėjas abejoja, ar jie buvo paimti nuo automobilio Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipia dėmesį, jog antrą kartą dažai nuo automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti tik po pusės metų, tuo laikotarpiu automobilis buvo eksploatuojamas ir plaunamas. Pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog iki šiol ant automobilio Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra likę nagrinėjamo įvykio metu padaryti apgadinimai. Taip pat tvirtina, jog įvykio metu automobilis Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pasišalinęs iš įvykio vietos G. B. automobilį paliko stovėti draudžiamoje vietoje, tačiau iki šiol asmuo už tai nėra nubaustas. Tvirtina, kad po nagrinėjamo įvykio G. B. sumokėjo kiemsargiui už sniego nukasimą ir poliravo savo automobilio galinį sparną, taip naikindamas įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog Institucijos Nutarimas buvo priimtas išsamiai ištyrus byloje nustatytas aplinkybes ir užfiksuotus duomenis bei išanalizavus proceso dalyvių parodymus ir eksperto išvadą. Atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu išnaudojus teisės aktų leistinas įrodinėjimo priemones nepavyko nustatyti objektyvių duomenų, leidžiančių patraukti G. B. administracinėn atsakomybėn. Taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas jau pasisakė dėl visų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Nutarimu Institucija administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. B. atžvilgiu nutraukė. Nukentėjusysis G. A., nesutikdamas su tokiu Institucijos Nutarimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas minėtą Nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą patraukti G. B. administracinėn atsakomybėn.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus įvykio dalyvių ir liudytojų parodymų bei abiejų automobilių apgadinimų aukščio, išsidėstymo mechanizmo, kryptingumo ir pobūdžio neatitikimą, siekiant pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus, buvo paskirta lyginamoji ekspertizė (b. l. 15), kurios metu nustatyta, kad ant tirti pateiktų automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės dažų dangos dalelių yra įsitrynusių pašalinių tamsiai pilkos spalvos dažų pėdsakų, tačiau šie pašaliniai dažai skiriasi nuo pateiktų automobilio Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio sparno bei dešinės pusės priekinio sparno dažų dangų pavyzdžių (b. l. 17-19). Pažymėtina, kad minėtą ekspertizę, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, atliko Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė fizinių mokslų (chemijos) daktarė G. G., turinti dažų ir plastikų teismo eksperto kvalifikaciją bei 17 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ekspertės suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekti duoti melagingus paaiškinimus ir išvadas, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1337 (10). Pareiškėjo teiginys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. B. pripažino pats atvežęs dažus ekspertizei, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokolo, G. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jo automobilio dažų pavyzdžiai buvo paimti nuvykus į policijos komisariatą (b. l. 64). Taip pat pabrėžtina, kad tyrimui dažų pavyzdžiai buvo pateikti atskiruose užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose su paaiškinimais, Institucijos pareigūnės, G. A. bei G. B. parašais, pakuotės nebuvo pažeistos (b. l. 17). Pažymėtina, jog jokių kitų G. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, todėl nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, ėmėsi visų būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir pagrįstai konstatavo, jog ginčijamu Institucijos Nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. B. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentai, jog įvykio metu automobilis Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pasišalinęs iš įvykio vietos G. B. automobilį paliko stovėti draudžiamoje vietoje, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl G. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) bei pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas