Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. lapkričio 3 d., apie 7.40 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 2, vairuodama automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodama šalutiniu keliu, įvažinėdama į žiedinę sankryžą pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9 ir 154 punktų reikalavimus, nes buvo neatidi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.12 reikalavimų, nedavė kelio žiedine sankryža pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl to su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino abi transporto priemones. Taip A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d., po 7 val. ryte išvažiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) ir važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiavo Žirmūnų gatve link Šeimyniškių gatvės, oro sąlygos buvo prastos, nes buvo dulksna, prietema, oro temperatūrą mašinoje rodė +1. Kadangi tą dieną važiavo su vasarinėmis padangomis ir automobilyje vežėsi žiemines padangas, planavo jas pasikeisti, tai važiavo pakankamai atidžiai, neskubėdama, pirma eismo juosta, įvertindama viską. Privažiavusi prie Žirmūnų žiedinės sankryžos, stovėjo pirmoje eismo juostoje, kadangi tempas ta kryptimi abejose eismo juostose buvo pakankamai intensyvus, laikas buvo apie 7.40 val., šalia jos antroje eismo juostoje stovėjo visureigis, kuris jai užstojo matomumą. Ji palaukė, kol visureigis nuvažiavo, pasižiūrėjo į kairę pusę, nematė jokio automobilio, tik baltos spalvos mikroautobusą, kuris buvo kairėje pusėje link Žaliojo tilto žiede. Įsitikinusi, kad jokių kitų žiedu važiuojančių automobilių nėra, neskubėdama įvažiavo į žiedą, pavažiavo ir jai jau būnant vidurinėje žiedo juostoje pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės galinę dalį. Negali pasakyti, kiek praėjo laiko nuo tada, kai pajudėjo, iki kontakto. Ji buvo išvažiavusi, pavažiavusi ir jau buvo antroje juostoje, įvažiavo pirmu bėgiu ir judėjo labai negreitai, negali pasakyti, po kiek laiko buvo smūgis. Atsitrenkė kažkur tarp automobilių, kur daugiausiai šukių. Tarp automobilių susidūrimo vieta buvo beveik 3,5 m. Kadangi smūgis buvo netikėtas, tai ji iš karto nesustojo, nes buvo vaizdas, kad pasivijo ir įvažiavo, nematė, ar jis po smūgio netraukė automobilio. Iš karto sustojo, per veidrodėlius pamatė šviesios spalvos automobilį, išlipo, priėjo nukentėjęs ir iš karto pasakė, kad ji kalta, pasiūlė vietoje pildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jai iš karto sukėlė abejones jos kaltumas, pati paskambino į BPC prašydama, kad atvyktų kelių patruliai. Apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kad, jos manymu, susidūrimo vieta buvo vidurinėje eismo juostoje, iš nuotraukų, kurias pateikė teismui, aiškiai matyti, kurioje vietoje jos ir kurioje vietoje nukentėjusiojo automobiliai ir kur stiklo šukės, nes nukentėjusiam vairuotojui atsitrenkus į ją dešinės pusės priekiniu kampu, buvo išdaužti žibintai. Visiškai nesutinka su nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kad ji važiuodama šalutiniu keliu ir įvažinėdama į žiedinę sankryžą, nepraleido „Subaru“ automobilio. Jeigu taip būtų, jos automobilio sugadinimai negalėtų būti padaryti galinėje dalyje, prie galinio bamperio kairėje pusėje. Jos manymu, nukentėjusysis važiavo greičiau nei 40 km/h, tai matyti iš jos automobilio sugadinimų, yra kiaurai prakirsta išilginė juosta, automobilis šiuo metu yra pristatytas į servisą, kur jai pasakė, kad galimai pažeista važiuoklė, rato konstrukcija, tą patį užfiksavo draudimo specialistas apžiūrėjęs automobilį. Sudėjus visus šiuos apgadinimus, mano, kad automobilis važiavo didesniu greičiu nei nurodo „Subaru“ vairuotojas. Ji po šio įvykio važiavo savo šeimos kitu automobiliu mėgindama atkartoti situaciją ir pasirinkdama ne didesnį nei 40 km/h greitį, realiai patikrinusi tokią situaciją, kai nukentėjusysis teigia, kad ji išvažiavo ir jam užkirto kelią, važiuojant tokiu greičiu ir prie tokių atstumų, jis galėjo išvengti susidūrimo ar netgi sustoti. Jos vairavimo stažas 30 metų, eismo įvykių neturėjusi, tai rodo, kad vairuoja atsakingai ir atidžiai. Įvertinus jos ir nukentėjusiojo automobilių stovėjimo vietą po eismo įvykio matyti, kad automobilis yra pilnai įvažiavęs ir pavažiavęs į kelią, netgi policijos schemoje matyti, kad jos automobilis vidurinėje eismo juostoje, jokiame išvažiavime iš šalutinio kelio ir nuo šalutinio kelio jos automobilis stovi 14 m atstumu, tai pakankamai nemažas atstumas, kada ji jau ne šaltiniame kelyje. Atsitrenkus dviem važiuojančioms transporto priemonėms jos automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį nuo smūgio, nukentėjusiojo galėjo pavažiuoti šiek tiek atgal. Atstumas tarp automobilių 7,5 m po įvykio. Jos manymu, eismo įvykis buvo ten, kur daugiausia šukių, vidurinėje juostoje. Nukentėjusiojo paaiškinimuose nurodyta, kad jis važiavo ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, tačiau ji teigia, kad jis važiavo greičiau. Taip nusprendė iš savo automobilio sugadinimo mechanizmo, tam specialių žinių neturi, bet darbinėje praktikoje yra turėjusi eismo įvykių sukčiavimo žinių.

Nukentėjusysis M. K. apklausiamas teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) link savo darbo (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo Žirmūnų tilto pirmąja eismo juosta, į žiedą įvažiavo taip pat pirma juosta ir savo kelionę turėjo tęsti Tuskulėnų gatve. Visas jo važiavimas vyko, tačiau apie 7.40 val. jam prieš akis iššoko „Volvo“ automobilis apie 2 metrų atstumu. Jis jau nieko padaryti nebegalėjo ir savo šoniniu sparnu trenkėsi į „Volvo“ automobilio galinį sparną. Automobilis tik išvažiavo iš Žirmūnų pusės ir jis trenkėsi pirmoje eismo juostoje į automobilį, po smūgio jo automobilis slystelėjo. Po smūgio jis nejudino automobilio, po smūgio automobilis inertiškai slydo link Tuskulėnų gatvės pusės, paslydo 1-2 metrus. Kai suvokė, kad automobilis iššoko, spaudė stabdį, bet automobilis nuo stabdymo nebuvo pradėjęs slysti. Stabdymo pėdsakų nebus, nes buvo per trumpas laikas, kad jų liktų. Kadangi jis važiavo pirmąja juosta, vidurinėje negalėjo atsidurti. Jis iš toliau to automobilio nematė. Kai važiavo, priešais vienas automobilis pravažiavo, o A. Š. automobilis, galbūt dėl to automobilio, kuris pravažiavo, jo (nukentėjusiojo) ir nepastebėjo. Jis savo kelyje nematė jokių kliūčių, kai privažiavo prie sankryžos sankirtos, nebeturėjo kur dėtis. Žiedu važiuojant jam „neužkliuvo akis“, kad priekyje jo važiuotų kitas automobilis. Pateikus policijos pareigūnų nubraižytą schemą nukentėjusysis paaiškino, kad po smūgio automobilis kažkiek galėjo pavažiuoti. Smūgio metu jis kaip tik paslydo šonu, į priekį, bet pagal nuotrauką matosi, kad vairas susuktas, kad dar bandė ištiesinti automobilį. Apie 7.40 val. įvyko smūgis, išlipęs iš automobilio priėjo prie kito automobilio vairuotojos, paklausė ar žino kas kaltas, ji pasakė, kad žino, bet nesutinka su kalte. Jo automobilis inertiškai pasisuko nuo smūgio, tačiau atgal nepajudėjo nei trupučio. Nuo smūgio vietos jo automobilis galėjo pasislinkti daugiausiai 2 metrus, pats smūgis įvyko pirmoje juostoje.

Liudytojas E. B. apklausiamas teisme parodė, kad A. Š. atsimena iš eismo įvykio, darbiniuose santykiuose neteko susidurti. Eismo įvykis buvo žiede. A. Š. išvažinėjo iš šalutinio kelio, o M. K. važiavo žiedu, įvyko eismo vykis, kadangi buvo nepraleistas automobilis. Eismo įvykio vietą braižė kolega, bet jie kartu matavo. Nepasakys, kas nustatinėjo įvykio vietą. Kolega - kelių policininkas, o jis tik buvo stažuotojas. Tuo metu jie subraižė įvykio schemą ir detalesniam aiškinimuisi važiavo į Mėnulio gatvę, įvykio vietoje su kolega išklausė abiejų paaiškinimus. M. K. paaiškino, kad važiavo nuo Olandų žiedo link Žirmūnų žiedo pirmąja juosta, įvažiavo žiedu, važiavo ir norėjo išsukinėti į Tuskulėnų gatvę, (duomenys neskelbtini) išsukinėjo į žiedą nuo Antakalnio irgi prima eismo juosta ir buvo susidūrimas. Jis įvyko ant išvažiavimo. Bylos 5 lape esančioje eismo įvykio vietos schemoje automobiliai nupiešti toliau nuo susidūrimo vietos, nes jie nesustoja iš karto toje vietoje. Neatsimena, kaip pažymėtoje vietoje atsirado šukės. Šiandien pateiktose nuotraukose „Subaru“ automobilis stovi pirmoje juostoje, o (duomenys neskelbtini) automobilis jau antroje juostoje. (duomenys neskelbtini) aiškino, kad važiavo pirma juosta, o antroje juostoje stovėjo visureigis, antra juosta dar važiavo mikroautobusas, kuris užstojo matomumą. Tarnybiniame pranešime parašyta. Liudytojų negalėjo nustatyti, kadangi atvažiavo po 15-20 minučių. Jam atrodo, ant važiuojamosios kelio dalies jokių stabdymo žymių nebuvo, nes buvo šlapia kelio danga, kolega gal daugiau žiūrėjo. Atvykus į įvykio vietą apžiūrinėjo automobilį, o paskui nuvykus į Mėnulio gatvę, surašė kas yra apgadinta. Neatsimena, kokie yra užfiksuoti A. Š. automobilio apgadinimai.

Liudytojas D. Č. apklausiamas teisme parodė, kad buvo eismo įvykis Žirmūnų g. 1, vieną automobilį vairavo vienas asmuo (A. Š.), kitą - kitas (M. K.). Jis buvo iškviestas į tą įvykį. Atvykus rado du apgadintus automobilius ir asmenis, kurie negalėjo apsispręsti, kuris yra kaltas, todėl formino įvykį ir pagal bendrus bruožus, apgadinimus, jų išsidėstymą, surašė protokolą. Jis braižė eismo įvykio vietos schemą. Jie fiksuoja automobilius taip, kaip randa juos išsidėsčiusius po eismo įvykio. Abu vairuotojai aiškino, kur įvyko susidūrimas. K. aiškino, kad važiavo žiedu ir į žiedą įvažiuojantis automobilis jo nepraleido, todėl įvyko susidūrimas. A. Š. aiškino, kad įvažinėjo į žiedą, nepastebėjo automobilio ir įvyko susidūrimas. Jis tiksliai neprisimena, ką aiškino jaunuolis, kuria juosta važiavo. Bylos 5 lape esančioje eismo įvykio vietos schemoje, jeigu neklysta, M. K. sakė, kad važiavo antra juosta, o pilietė įvažinėjo pirma eismo juosta. Numeriu 3 pažymėtas susidūrimas, nes toje vietoje buvo šukės, jos iš niekur neatsiranda, tarp primos ir antros juostos. Ant važiuojamosios dalies buvo tik šukės, jokių stabdymo žymių, daugiau nieko. Matyt buvo kliudytos užpakalinės kairės pusės durys, todėl tai užfiksuota. Gal buvo koks nežymus įbrėžimas ar dar kas nors. Jeigu pažymėta, tai gal buvo kažkas, gali būti taip atrodė, kad yra, jis nėra specialistas. Jeigu yra pažymėta, tai pažymėtos tos detalės, kurios buvo galimai apgadintos.

Apklausiamas teisme Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š. paaiškino, kad pateikė atsakymus į nutartyje buvusius klausimus, patvirtina juos. Automobilių gyvai neapžiūrinėjo, nes byloje buvo pateiktos nuotraukos, kurių pakako nustatyti sugadinimų padarymo mechanizmą. Kada nėra stabdymo pėdsakų, kalbėti apie greitį prieš eismo įvykį problemiška. Kadangi stabdymo pėdsakų nebuvo užfiksuota, nustatyti, kokiu greičiu važiavo prieš įvykį, negalima. Techniniai išoriniai susigadinimai susiformuoja judant transporto priemonėms betarpiškai prieš kontaktą. Atliekant tyrimus taikoma išvados skalė, šiuo atveju kalbama apie orientacinius greičius, padėtis, todėl išvada yra „tikėtina“. „Kategoriškai“ eismo įvykių tyrimuose skalė nenaudojama. Išvados 3-iame puslapyje 5-ame paveikslėlyje yra pažymėta susidūrimo vieta. Išvados trečiame punkte turima omeny, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas važiavo žiedinės sankryžos pirma juosta, taip pat automobilio „Volvo“ vairuotoja įvažiavo į žiedinę sankryžą pirma eismo juosta. Įvažiavo pirma, bet jeigu žiūrėti „Volvo“ automobilio padėtį, jis sustojo vidurinėje juostoje. Ekspertas mano, kad čia antra eismo juosta. Įvažiavo pirma juosta, bet tolimesnė kryptis buvo link antros eismo juostos. Nėra konstatuojama, kad važiavo antra juosta. Ekspertai daugiau nei 80 procentų tyrimų atlieka vadovaudamiesi pateiktomis nuotraukomis, nes vidiniai sugadinimai neturi reikšmės. Išoriniai sugadinimų požymiai duoda pagrindą nustatyti transporto priemonių tarpusavio padėtis kontakto metu. Nustačius vidinius sugadinimus niekas nepasikeis, kokia padėtis apsprendžia išoriniai sugadinimai. Sprendžiant iš transporto priemonių sugadinimų, padėties po sugadinimų, tikėtina, kad „Subaru“ prieš įvykį važiavo iki 40 km/h. Sprendžiant iš vidinių sugadinimų negalima teigti, kad buvo didesnis greitis. Jeigu būtų automobilio greitis ženkliai didesnis, „Subaru“ nebūtų sustojęs tokioje padėtyje, kurioje sustojo, t. y. savo važiavimo krypties eismo juosta, tuo labiau nebūtų „Volvo“ automobilis sustojęs antroje eismo juostoje nepakeitęs judėjimo krypties. Jei „Subaru“ greitis būtų ženkliai didesnis, dėl „Volvo“ smūgio būtų sukęsis prieš laikrodžio rodyklę ir toliau į žiedą būtų judėjęs bent jau dešiniu šonu į priekį. Čia kontaktas neturėjo jokios įtakos nei vienai transporto priemonės judėjimo trajektorijai po kontakto. Eksperto požiūriu įvyko kontaktas sąlyginai nedideliu greičiu. Kad automobilis sustotų toje padėtyje, kaip buvo užfiksuota po eismo įvykio, vairuotojas turėjo stabdyti ir nusukinėti automobilį į kairę pusę, jeigu būtų nestabdomas, po kontakto toje padėtyje jis sustoti negalėjo. „Subaru“ po kontakto pasislinko labai nedidelį atstumą. Pagrindas yra atkurti kaip galima tiksliau padėtis po eismo įvykio, automobiliai turi būti sumodeliuoti padėtyse, kaip jie užfiksuoti eismo įvykio schemoje, bet dar tame tarpe turi būti padėtys, kurios atitiktų automobilių išorinių sugadinimų požymius. Eksperto modeliavimas buvo atliktas su suartėjimo trajektorija, priimant, kad „Volvo“ pajudėjo į žiedinę sankryžą nuo tos linijos horizontalaus ženklinimo 1.12 (specialisto išvada). „Volvo“ išvažiuojant iš sankryžos iki „Subaru“ nebuvo 2 metrų atstumo, kadangi jeigu esant automobiliui „Subaru“ 2 metrų atstume nuo automobilio Volvo pajudėjimo juostos, mano, jog įvyktų toks procesas, kad automobilis „Volvo“ atsitrenktų į automobilio subaru dešinį šoną. Ekspertas negali pasakyti, kaip schemoje užfiksuota susidūrimo vieta (b. l. 5). Į vidurinę juostą įvažiavus negalėjo automobilis „Subaru“ atsitrenkti į galinį kairį „Volvo“ sparną, jis net po eismo įvykio į vidurinę juosta buvo įvažiavęs gal tik priekinio kairio kampo ratu. Dėl stiklo šukių, šiuo atveju stiklo šukės, kurios dužo kontakto metu, buvo suspaustos tarp automobilių kontaktuojančių plokštumų ir turėjo galimybę sklisti tik atsiskyrus jiems, bet kadangi šukės suspaustos tarp transporto priemonių, tai tikėtina, kad turi būti automobilio „Subaru“ priekinio dešinio žibinto šukės, kadangi „Volvo“ automobilis nebuvo ženkliai sudaužytas, kiek ekspertas mato pagal nuotraukas. Stiklo šukės turėjo galimybę skleistis tik transporto priemonėms išsiskiriant. Bet to jos turėjo transporto priemonių judėjimo greitį, todėl nukristi kontakto vietoje, kaip dabar pavaizduota 5-ame paveikslėlyje, negalėjo, galėjo skleistis tik tada, kai automobiliai išėjo iš kontakto. Todėl tos šukės ir pabiro pagal automobilio „Volvo“ judėjimo koridorių, šio koridoriaus kairiu kraštu, kadangi žibintas dužo būtent kontakto su kairiu automobilio „Volvo“ sparnu ir toliau judant tos šukės nuo sparno krito pagal automobilio „Volvo“ judėjimo trajektoriją po eismo įvykio. Duomenų, kad po kontakto „Subaru“ padėtis būtų pakeista, ekspertas neturi. Jo manymu „Subaru“ vairuotojo padėtis po susidūrimo nebuvo pakeista. Kodėl ratai pasukti į dešinę negali paaiškinti, bet automobilis prieš eismo įvykį negalėjo važiuoti pagal žiedinės sankryžos trajektoriją, turėjo būti pakreiptas iš dešinės į kairę, tam, kad susidarytų tokie sugadinimai, turėjo būti tokia jo automobilio judėjimo trajektorija. Jeigu būtų važiavęs tiesiai arba sukęs į dešinę, po kontakto automobilis nebūtų sustojęs tokioje padėtyje.

Savo rašytiniame paaiškinime A. Š. nurodė, jog ji 2016 m. lapkričio 3 d., apie 7.40 val. vairavo automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos, priklausantį jai. Važiavo Žirmūnų g. link Šeimyniškių gatvės (Žirmūnų gatve pirma eismo juosta, prieš įvažiavimą į Žirmūnų žiedą). Kelio danga šlapia, oro sąlygos – dulksna, oro temperatūra +1. Žirmūnų g. 2 eismo juostos, važiavo link Žirmūnų žiedo pirma eismo juosta, privažiavusi prie žiedo sustojo, kairėje pusėje stovėjo visureigis, jis jai užstojo kairę pusę, todėl ji palaukė, kol jis įvažiavo į žiedą, pažiūrėjo į kairę pusę, nuo tilto pusės ties žiedo viduriu pamatė važiuojantį žiedu baltos spalvos mikroautobusą, daugiau transporto priemonių, važiuojančių žiedu link Tuskulėnų g. pusės, nebuvo, todėl įvažiavo į žiedą ir jos automobiliui važiuojant žiedu, toje vietoje, kur ant kelio dalies pažymėtos rodyklės, rodančios eismo kryptį, ji pajuto stiprų smūgį į savo automobilio kairės pusės sparną, iš karto sustojo. Išlipusi pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė lengvasis automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šviesiai pilkos spalvos. Įvažiavus į žiedą jai iš kairės pusės nebuvo jokios važiuojančios transporto priemonės. Eismo įvykio liudininkų ji neieškojo. Eismo įvykio metu niekas nesužalotas. Jos automobilis draustas (b. l. 8).

Savo rašytiniame paaiškinime M. K. nurodė, jog 2016 m. lapkričio 3 d., apie 7.40 val. ryto jis vairavo automobilį „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sidabrinės spalvos, kurio savininkė - Ž. K. Važiavo Žirmūnų tiltu link Tuskulėnų g. Įvažiavo į žiedą ir važiavo pagrindiniu keliu pirma eismo juosta, ketino išvažiuoti į Tuskulėnų g. Jam nedavė kelio iš šalutinio kelio Žirmūnų g. atvykęs automobilis „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavęs pirma eismo juosta. Važiavimo sąlygos: šlapia kelio danga, tyras. Važiuojamosios kelio dangos tipas – asfaltas. Jo automobilis buvo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Jam važiuojant pagrindiniu keliu staiga išvažiavo „Volvo“, jis ėmė stabdyti, tačiau buvo per vėlu, automobilis nespėjo sustoti ir įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu jo vairuotam automobiliui apgadintas priekinis sparnas, o „Volvo“ automobiliui – galinis sparnas (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. B. 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 3 d., apie 8.00 val., dirbant su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patruliu D. Č. iš OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Žirmūnų žiede (Žirmūnų g. 2) susidūrė automobiliai, kurių vairuotojai nesutaria dėl kaltės eismo įvykyje. Atvykus į įvykio vietą rasti susidūrę automobiliai „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo A. Š., ir „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo M. K. A. Š. paaiškino, kad ji vairavo automobilį „Volvo S40“ ir važiavo Žirmūnų g., pirma eismo juosta prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą, link Šeimyniškių g. Privažiavo prie žiedo pirma eismo juosta, sustojo. Kairėje pusėje stovėjo visureigis, kuris užstojo matomumą. Palaukė, kol visureigis įvažiuos į žiedą. Pažiūrėjo į kairę pusę, žiedu važiavo baltos spalvos mikroautobusas, daugiau transporto priemonių, važiuojančių žiedu, nematė, todėl įvažiavo į žiedą. Įvažiavus į žiedinę sankryžą pajuto smūgį į kairės pusės galinį sparną. Sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) M. K. paaiškino, kad vairavo automobilį „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiavo nuo Žirmūnų tilto link Tuskulėnų g., įvažiavo į žiedą ir žiede važiavo pirma eismo juosta (pagrindiniu keliu), ketino išvažiuoti į Tuskulėnų g. Iš šalutinio kelio (Žirmūnų g.), pirmosios eismo juostos išvažiavęs „Volvo“ atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekio dešinę pusę. Eismo įvykio išvengti nepavyko, nes „Volvo“ staiga išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. M. K. teigė, kad žiedu važiavo apie 40 km/h greičiu. Eismo įvykio vietoje subraižyta eismo įvykio schema ir kartu su eismo įvykio dalyviais nuvykta į Kelių policijos valdybą eismo įvykio registravimui (b. l. 3).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta bei eismo įvykio situacija (b. l. 5).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas; automobiliui „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. 7.44 val. BPC gautas pranešėjo M. K. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 2, žiede susidūrė automobiliai „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesutariama dėl kaltės (b. l. 4).

Iš 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-20(17) matyti, kad atlikus transporto trasologinę ekspertizę konstatuota, kad:

Atsakyti į šio klausimo pirmą dalį negalima. Automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) judantį apie 18 km/h greičiu, atsitrenkė judėdamas apie 24 km/h greičiu.Automobilio „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į jo judėjimo krypties eismo juostoje kliūtį sudariusį automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja iš Žirmūnų g. iš važiavimo krypties važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos pradėjo važiuoti į žiedinės sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, kada žiedine sankryža, važiavimo krypties pirma eismo juosta, vairuotojo nurodomu 40 km/h greičiu artėjęs automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apie 33,2 m atstumu. Vairuotojai važiuojant toliau žiedinės sankryžos važiavimo krypties antra eismo juosta apie 18 km/h greičiu, į automobilio „Volvo S40“ galinio kairiojo sparno šoninę dalį, apie 24 km/h greičiu priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė automobilis „Subaru Impreza“, kurio vairuotojas prieš atsitrenkimą stabdė automobilį, nusukdamas nuo kliūties į kairę, dėl ko kontakto pradžios momentu tarp automobilio „Subaru Impreza“ dešiniojo sparno šoninės plokštumos ir automobilio „Volvo S40“ galinio kairiojo kampo šoninės plokštumos buvo smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Po eismo įvykio automobiliai vairuotojų buvo sustabdyti padėtyse, kaip buvo užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje.Į šį klausimą atsakyta išvados trečiame punkte.Tikėtinos transporto priemonių padėtys automobilio „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkimo į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pradžios momentu yra pavaizduotos tiriamosios dalies 4 pav.Automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė žiedinės sankryžos savo važiavimo krypties pirmos eismo juostos ir automobilio „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žiedinės sankryžos važiavimo krypties antros eismo juostos važiuojamųjų dalių sankirtoje.Automobilio „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos veiksmai - Žirmūnų g. įvažiuodama į žiedinės sankryžos su Tuskulėnų - Šeimyniškių g., važiuojamųjų dalių sankirtą, nedavė kelio žiedine sankryža savo važiavimo krypties pirma eismo juosta artėjusiam automobiliui „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko automobilis „Subaru Impreza“ atsitrenkė į automobilio „Volvo S40“ galinį kairį sparną, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 83-90).

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Teismo vertinimu A. Š. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus juos tarpusavyje, nuosekliai susiejus į vientisą įrodomąją grandinę ir jais remiantis atmetus A. Š. parodymus apie tai, kad ji nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, o pažeidimus padarė nukentėjusysis M. K..

Pirmiausia pažymėtina, kad pati A. Š. apklausiama teisme savo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nepripažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d., po 7 val. ryte važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiavo Žirmūnų gatve link Šeimyniškių gatvės pakankamai atidžiai, neskubėdama, pirma eismo juosta, įvertindama viską. Privažiavusi prie Žirmūnų žiedinės sankryžos, stovėjo pirmoje eismo juostoje, kadangi tempas ta kryptimi abejose eismo juostose buvo pakankamai intensyvus, laikas buvo apie 7.40 val., šalia jos antroje eismo juostoje stovėjo visureigis, kuris jai užstojo matomumą. Ji palaukė, kol visureigis nuvažiavo, pasižiūrėjo į kairę pusę, nematė jokio automobilio, tik baltos spalvos mikroautobusą, kuris buvo žiedo kairėje pusėje link Žaliojo tilto. Įsitikinusi, kad jokių kitų žiedu važiuojančių automobilių nėra, neskubėdama pirmu bėgiu įvažiavo į žiedą, pavažiavo ir jai jau būnant vidurinėje žiedo juostoje pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės galinę dalį. „Subaru“ atsitrenkė kažkur tarp automobilių, kur daugiausiai šukių. Tarp automobilių susidūrimo vieta buvo beveik 3,5 m. Kadangi smūgis buvo netikėtas, tai ji iš karto nesustojo ir dar pariedėjo. Mano, kad eismo įvykį nulėmė ne jos padarytas koks nors pažeidimas, o būtent M. K. galimai viršytas greitis ar neatidumas nukreipus žvilgsnį.

Teismo vertinimu A. Š. parodymai dalyje, kur ji kalba apie faktines bylos aplinkybes, iš esmės atitinka tiek jos pačios tyrimo metu duotą paaiškinimą (b. l. 8), tiek kitų įrodymų turinį ir objektyvias bylos aplinkybes, išskyrus jos nurodomą automobilių susidūrimo vietą. Tuo tarpu ta parodymų dalis, kurioje A. Š. apibūdina subjektyviąją veikos pusę bei tvirtina, kad ji nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, buvo pakankamai atidi, įsitikino, kad žiedu kitos transporto priemonės nevažiuoja, o būtent M. K. nebuvo atidus ir nesilaikė saugaus greičio, paneigti bylos medžiaga.

Pirmiausia teismas pažymi, kad nukentėjusysis M. K. proceso eigoje iš esmės nuosekliai parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) link savo darbo (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo Žirmūnų tilto pirmąja eismo juosta, į žiedą įvažiavo ir važiavo apie 40 km/h greičiu taip pat pirma juosta ir savo kelionę turėjo tęsti Tuskulėnų gatve. Visas jo važiavimas vyko, tačiau apie 7.40 val. jam prieš akis iššoko „Volvo“ automobilis apie 2 metrų atstumu. Jis jau nieko padaryti nebegalėjo ir savo šoniniu sparnu trenkėsi į „Volvo“ automobilio galinį sparną. Automobilis tik išvažiavo iš Žirmūnų pusės ir jis trenkėsi pirmoje juostoje į automobilį, po smūgio jo automobilis slystelėjo. Po sustojimo jis nejudino automobilio, tačiau po smūgio automobilis inertiškai slydo link Tuskulėnų gatvės pusės, paslydo 1-2 metrus ir sustojo. Esminėse detalėse tokie M. K. parodymai atitinka jo tyrimo metu duotame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 7). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo M. K. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Š. parodymai dalyje dėl automobilių susidūrimo vietos iš esmės skiriasi. A. Š. teigia, jog susidūrimas įvyko ne pirmoje, o antroje žiedinės sankryžos eismo juostoje, t. y. jai iš esmės jau baigus įvažiavimo į žiedinę sankryžą manevrą. Tuo tarpu M. K. tvirtino priešingai, t. y. kad susidūrimas įvyko žiedinės sankryžos pirmojoje eismo juostoje. Teismas A. Š. argumentus dėl susidūrimo vietos atmeta ir konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad automobilių susidūrimas įvyko pirmojoje žiedinės sankryžos juostoje arčiau šią juostą ir antrąją juostą skiriančios punktyrinės linijos.

Pažymėtina, kad dalyje dėl automobilių susidūrimo vietos ne A. Š., o greičiau būtent M. K. parodymus patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio (b. l. 5). Šioje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio „Subaru“ padėtis pirmoje žiedinės sankryžos juostoje ir tik šio automobilio kairė priekinė dalis nežymiai apie 1-1,5 metro išsikišusi į antrąją juostą, kas leidžia tikėti nukentėjusiojo M. K. parodymais, kad susidūrimas įvyko pirmojoje eismo juostoje ir jo automobilis slydo į priekį apie 1-2 metrus. Tai matyti ir iš pačios A. Š. pateiktų nuotraukų (b. l. 46, 47, 49). Tuo tarpu automobilis „Volvo“ užfiksuotas antroje žiedinės sankryžos eismo juostoje, tačiau pažymėtina, kad tiek A. Š., tiek M. K. parodė, kad šie automobiliai po susidūrimo pariedėjo į priekį. Pasak A. Š., ji iš karto nesustojo ir riedėjo dar keletą metrų į priekį, o M. K. parodė, kad jo automobilis po susidūrimo pavažiavo tik apie 1-2 metrus į priekį ir sustojo, tačiau atgal jis automobilio nepatraukė. Tokie nukentėjusiojo parodymai byloje nepaneigti, kadangi pati A. Š. neparodė, jog būtų mačiusi, kad M. K. važiuotų atgal ir tik darė tokią prielaidą. Visgi, teismo vertinimu, tokiai prielaidai nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad bylos 5 lape esančioje eismo įvykio schemoje 3 punktu pažymėta automobilio „Subaru“ sudaužyto priekinio žibinto stiklo šukių išsidėstymo vieta, kuriomis padengtas 2,9x7,3 metro plotas, prasidedantis ties automobilio „Subaru“ priekine dalimi, t. y. transporto priemonė nėra nutolusi nuo šukių išsidėstymo pradžios. Šukių išsidėstymo plotis 2,9 metro, o ilgis 7,3 metro automobilio „Volvo“ judėjimo kryptimi. Apklausiamas teisme būtent M. K. nurodytą susidūrimo vietą patvirtino liudytojas policijos pareigūnas D. Č., kuris braižė eismo įvykio vietos schemą ir pažymėjo automobilių padėtis bei šukių vietą po eismo įvykio. Pastebėtina, kad šioje schemoje (b. l. 5) 3 punktu pažymėtas sudaužyto žibinto stiklo šukių 2.9 metro užimantis plotis prasideda pirmoje juostoje ir tęsiasi į antrą juostą. Būtent nukentėjusiojo parodymus apie automobilių susidūrimo vietą patvirtina ir 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-20(17), kurio 6 punkte padaryta išvada, jog automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė žiedinės sankryžos savo važiavimo krypties pirmos eismo juostos ir automobilio „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žiedinės sankryžos važiavimo krypties antros eismo juostos važiuojamųjų dalių sankirtoje. Teisme apklaustas ekspertas V. Š. patvirtino savo išvadą ir paaiškino susidūrimo vietos nustatymo aplinkybes bei byloje užfiksuotų žibinto šukių išsidėstymo mechanizmą, t. y. teigė, kad šiuo atveju stiklo šukės, kurios dužo kontakto metu, buvo suspaustos tarp automobilių kontaktuojančių plokštumų ir turėjo galimybę sklisti tik atsiskyrus jiems, bet kadangi šukės suspaustos tarp transporto priemonių, tai tikėtina, kad turi būti automobilio „Subaru“ priekinio dešinio žibinto šukės, kadangi „Volvo“ automobilis nebuvo ženkliai sudaužytas, kiek ekspertas mato pagal nuotraukas. Stiklo šukės turėjo galimybę skleistis tik transporto priemonėms išsiskiriant. Bet to, jos turėjo transporto priemonių judėjimo greitį, todėl nukristi kontakto vietoje, kaip dabar pavaizduota ekspertizės akto 5-ame paveikslėlyje, negalėjo, galėjo skleistis tik tada, kai automobiliai išėjo iš kontakto. Todėl tos šukės ir pabiro pagal automobilio „Volvo“ judėjimo koridorių, šio koridoriaus kairiu kraštu, kadangi žibintas dužo būtent kontakto su kairiu automobilio „Volvo“ sparnu ir toliau judant tos šukės nuo sparno krito pagal automobilio „Volvo“ judėjimo trajektoriją po eismo įvykio. Duomenų, kad po kontakto „Subaru“ padėtis būtų pakeista, ekspertas neturi. Jo manymu, „Subaru“ vairuotojo padėtis po susidūrimo nebuvo pakeista. Tokie eksperto parodymai tik patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymus, kad susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, arčiau ribos su antrąja žiedinės sankryžos eismo juosta. Teismas pažymi, kad pati A. Š. tiek po įvykio teikdama paaiškinimą, tiek apklausiama teisme galėjo objektyviai klysti vertindama savo automobilio tikrąją padėtį susidūrimo metu dėl to, kad automobiliai nebuvo statinėje padėtyje, o judėjo, įvykis buvo staigus, automobiliai pajudėjo nedidelį atstumą, be to, įvertinus faktą, kad automobilis „Subaru“ atsitrenkė į automobilio „Volvo“ galinį kairį sparną pirmojoje žiedinės sankryžos juostoje arčiau šią ir antrąją eismo juostą skiriančios punktyrinės linijos, akivaizdu, kad priekinė A. Š. vairuoto automobilio „Volvo“ dalis, kurioje ir buvo jo vairuotoja, jau išties buvo antrojoje eismo juostoje. Nepaisant to, pirmiau išdėstytų įrodymų analizė patvirtina, kad A. Š. dar nebuvo spėjusi baigti išvažiavimo į žiedinę sankryžą manevro ir sudarė kliūtį pirmąja žiedinės sankryžos juosta važiuojančiam automobiliui „Subaru“. Tokia išvada darytina ir įvertinus automobilių apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį ir nuotraukų matyti, jog automobilis „Subaru“ atsitrenkė į automobilio „Volvo“ kairės pusės galinį sparną (b. l. 6, 51), o ne į šio automobilio galą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad susidūrimo metu automobilis „Volvo“ sudarė automobiliui „Subaru“ kliūtį skersai kirsdamas pastarojo judėjimo trajektoriją. Būtent tokia aplinkybė nustatyta ir 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-20(17) 5 punkte, kuriame nurodyta, jog tikėtinos automobilių padėtys užfiksuotos ekspertizės akto 4 paveikslėlyje (b. l. 85, 90). Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-20(17) 7 punkte konstatuojama, jog būtent automobilio „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos veiksmai – Žirmūnų g. įvažiuodama į žiedinės sankryžos su Tuskulėnų – Šeimyniškių g. važiuojamųjų dalių sankirtą, nedavė kelio žiedine sankryža savo važiavimo krypties pirma eismo juosta artėjusiam automobiliui „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to automobilis „Subaru Impreza“ atsitrenkė į automobilio „Volvo S40“ galinį kairį sparną, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 90).

Apibendrinant pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė žiedinės sankryžos pirmoje eismo juostoje arčiau pirmos ir antros eismo juostų sankirtos ir techniniu požiūriu būtent automobilio „Volvo S40“ vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Visgi pažymėtina, kad vien vairuotojos A. Š. veiksmų, kurie techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga, nepakanka jai pripažinti kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pagal šio straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis (-ie) taisyklių pažeidimas (-ai) nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad byloje nagrinėjamu atveju kilo eismo įvykis, kurio metu automobiliai Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apgadinti. Tai matyti iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, pateiktų draudimo dokumentų bei nuotraukų (b. l. 6, 41-54). Esant tokioms aplinkybėms būtina nustatyti, kurio vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio bei jo metu padarytų transporto priemonių apgadinimų priežastis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Institucijos pareigūnas įvertinęs susiklosčiusią situaciją nenustatė jokių nukentėjusiojo M. K. padarytų KET pažeidimų, tačiau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š., kuriame nurodė, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9 ir 154 punkto reikalavimus bei nesilaikė šiose taisyklėse numatyto horizontalaus kelio ženklinimo 1.12 reikalavimų ir būtent šie pažeidimai buvo susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu bei automobilių apgadinimu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas atmeta A. Š. teiginius apie nukentėjusiojo M. K. neva padarytus KET pažeidimus, t. y. galimai viršytą greitį, ar nukreiptą dėmesį nuo kelio, kas neva lėmė, jog jis nespėjo išvengti susidūrimo. Pastebėtina, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. K. buvo nukreipęs žvilgsnį nuo kelio, byloje nėra, jų neįvardino ir A. Š. Tuo tarpu A. Š. nurodoma aplinkybė, kad M. K. galėjo viršyti leistiną greitį, o jei būtų jo neviršijęs, būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, paneigta bylos medžiaga. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats M. K. parodė, jog važiavo apie 40 km/h greičiu. Tokius jo parodymus patvirtina ir 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-20(17), kurio 1 punkte konstatuoja, jog atsakyti kokius greičiu prieš susidūrimą važiavo M. K. negalima, tačiau automobilis „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), judantį apie 18 km/h greičiu, atsitrenkė judėdamas apie 24 km/h greičiu (b. l. 90). Teismas pažymi, kad ekspertizės akto 1 punkte nustatytas aplinkybes sugretinus su M. K. parodymais apie tai, kad pamatęs automobilį „Volvo S40“ jis dar stabdė, bet išvengti susidūrimo nespėjo, nėra pagrindo manyti, kad M. K. galėjo viršyti leistiną greitį. Būtent tokias aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir ekspertas V. Š., pasak kurio, sprendžiant iš transporto priemonių sugadinimų, padėties po sugadinimų, tikėtina, kad „Subaru“ prieš įvykį važiavo iki 40 km/h. Sprendžiant iš vidinių sugadinimų nebūtų galima teigti, kad buvo didesnis greitis. Jeigu būtų automobilio greitis ženkliai didesnis, „Subaru“ nebūtų sustojęs tokioje padėtyje, kurioje sustojo, t. y. savo važiavimo krypties eismo juosta, tuo labiau nebūtų „Volvo“ automobilis sustojęs antroje eismo juostoje nepakeitęs judėjimo krypties. Jei „Subaru“ greitis būtų ženkliai didesnis, dėl „Volvo“ smūgio būtų sukęsis prieš laikrodžio rodyklę ir toliau į žiedą būtų judėjęs bent jau dešiniu šonu į priekį. Čia kontaktas neturėjo jokios įtakos nei vienai transporto priemonės judėjimo trajektorijai po kontakto. Taigi, A. Š. versija, kad M. K. viršijo leistiną greitį, atmetama. Kartu pažymėtina, kad 2017 m. kovo 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-20(17) 2 punkte padaryta išvada, kad automobilio „Subaru Impreza“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į jo judėjimo krypties eismo juostoje kliūtį sudariusį automobilį „Volvo S40“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 90).

Spręsdamas dėl A. Š. padarytų KET pažeidimų, teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 8 ir 9 punktuose įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o taisyklių 3 priedo 1 skyriuje įtvirtintas horizontalus kelių ženklinimas. KET 8 punkte be kita ko nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti [...] kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tuo tarpu KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12. punkte nustatyta, jog iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad priešingai nei teismo posėdyje teigė A. Š., ji aktualaus įvykio metu nesilaikė pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų ir šie pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu apgadintos transporto priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie įvažiavimo į Žirmūnų žiedinę sankryžą iš Žirmūnų gatvės kelio danga paženklinta horizontaliuoju ženklinimu, numatytu KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkte (b. l. 5, 40, 46) ir šioje vietoje vairuotojai turi sustoti ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. Š. buvo sustojusi prieš šį kelio ženklinimą, nes tokie jos parodymai byloje nepaneigti. Vis tik vien sustojimas prieš šį kelio ženklinimą nesudaro pagrindo spręsti, kad A. Š. nepažeidė kelio ženklinimo, numatyto KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkte, o kartu ir KET 154 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad šio kelio ženklinimo esmė, vykdant atsakingo eismo dalyvio pareigas, yra kelio davimas pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Todėl KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkto ir KET 154 punkto reikalavimai sistemiškai aiškintini kartu ir su KET 8 ir 9 punktuose numatytomis bendrosiomis eismo dalyvių pareigomis. Minėta, kad šie punktai įtvirtina eismo dalyvio pareigą laikytis kelio ženklų ir ženklinimo bei visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir kt. Toks viešojo eismo teisinis reglamentavimas reiškia, kad A. Š. privažiavusi KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkte numatytu kelio ženklinimu pažymėtą įvažiavimą į Žirmūnų žiedinę sankryžą, turėjo ne tik sustoti prieš minėtą kelio ženklinimą, bet ir būti atidi, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, įsitikinti, kad žiedine sankryža nevažiuoja kitos transporto priemonės, o jei važiuoja - duoti joms kelią. Nepaisant to, A. Š. šių reikalavimų nesilaikė, t. y. neįsitikino, kad žiedine sankryža nevažiuoja kitos transporto priemonės ir įvažiavusi į žiedinę nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui „Subaru Impreza“, kurį vairavo M. K.. Pagal bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad toks elgesys nulemtas tų faktų, kad iš dalies A. Š. matomumą trukdė gretimais sustojęs visureigis, be to buvo blogos oro sąlygos, tačiau tai nepaneigia jos pareigos būti atidžiai ir imtis visų priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui.

Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus eksperto išvadoje nustatytą faktą, kad M. K. neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į jo judėjimo krypties eismo juostoje kliūtį sudariusį automobilį „Volvo S40“, teismas daro išvadą, kad A. Š. padaryti KET 8, 9 ir 154 punktų pažeidimai bei horizontalaus kelio ženklinimo, numatyto KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkte nesilaikymas buvo tiesioginė kilusio eismo įvykio, kurio metu apgadintos transporto priemonės, priežastis. Teismo vertinimu, A. Š. veika pasireiškė neatsargia kaltės forma.

Teismas remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuoja, kad A. Š. veika kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas, kuris pažeidimo padarymo metu buvo numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole A. Š. veika dėl KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkto nesilaikymo kvalifikuota ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, numatančia administracinę atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Teismas pažymi, kad už pirmiau aptartais nurodymais nustačius, kad A. Š. padarytas KET 3 priedo 1 skyriaus 1.12 punkto pažeidimas buvo viena iš eismo įvykio kilimo priežasčių, A. Š. už šį pažeidimą traukiama atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties šio pažeidimo kvalifikavimas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, reikštų jog A. Š. už tą patį pažeidimą baudžiama du kartus. Dėl šių priežasčių administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį A. Š. nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (2 straipsnis (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija)). Kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais (7 straipsnis). Dėl to šioje byloje spręstinas klausimas, ar A. Š. padaryta veika, protokole kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal atitinkamą ANK nuostatą. Teismo vertinimu, ANK atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti numatyta 417 straipsnio 3 dalyje, kurio sankcija numato, kad toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų. Tuo tarpu ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų. Esant ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytai švelnesnei administracinei atsakomybei, A. Š. veika neperkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas A. Š. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas kelių eismo srityje, apgadinta transporto priemonė). Įvertinama, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, jam įtakos turėjo ir blogos oro sąlygos. Atsižvelgiama į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. Š. yra vidutinio amžiaus, nebausta administracine tvarka, dirbanti, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms A. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų dydžio baudą.

A. Š. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062955618 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.