Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-08-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-2987-266/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-23
Bylos Nr.
2YT-2987-266/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00443-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-2987-266/2021Proceso Nr. 2-14-3-00443-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 23 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. Č. po savo motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra B. S. ir L. S.. Tėvai daugiau vaikų neturėjo. Tėvas B. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina L. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 29/172 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą motina įgijo po tėvo mirties ir jis buvo jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad L. S. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja, kuri ja visapusiškai rūpinosi. Po motinos mirties pareiškėja per 3 mėnesių terminą perėmė jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Kartu su miško bendrasavininku apžiūrėjo miško dalį, atliko miško valymo darbus, naudojo mišką pagal paskirtį, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į šalių prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 22-23), pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos A. Č. tėvai yra B. S. ir L. S. (b. l. 6). B. S. ir L. S. – sutuoktiniai (b. l. 7). B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad po L. S. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad po L. S. mirties liko nekilnojamasis turtas (b. l. 11, 26-27, 28-37), kuris įgytas po sutuoktinio B. S. mirties.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad A. Č. po savo motinos L. S. mirties pradėjo valdyti jos likusį turtą, kadangi atliko aktyvius veiksmus: iki mirties gyveno su L. S. ir jai mirus liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi ir perėmė L. S. asmeninius daiktus, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, naudodama jį pagal paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. Č. priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė