Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namų atstovei – Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus juriskonsultei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – V. K. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų ir nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. 2011 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime aiškiai nenurodytas teisės pažeidimas, o iš nurodyto Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio neaišku, ką pareiškėjas pažeidė; be to, tarnybiniame pranešime pareigūnė nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, kad jis, V. K., pareigūnei grasino.

II

1. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja J. T. 2011 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-437, be kita ko, nurodė, kad: apie 9.40 val. prie KPP-3 (trečiasis kalėjimo praleidimo postas) buvo pastebėtas ir sulaikytas nuteistasis V. K., kuris buvo be skiriamojo ženklo; nuteistajam davus nurodymą prisisegti skiriamąjį ženklą, jis pareiškė ką tik grįžęs iš teismo ir teisėjas nedavęs jam skiriamojo ženklo; pareigūnė paprašė V. K. nusiraminti; apie 11.00 val. pareiškėjas grįžo prie KPP-3 posto ir pradėjo grasinti pareigūnei, kad parašysiąs 20 skundų, pareigūnei teks važinėti į teismus ir po visko jis pažiūrėsiąs, kaip pareigūnė dar reikalaus iš jo skiriamojo ženklo.

2. Nurodytą pareiškėjo drausmės pažeidimą 2011 m. kovo 30 d. posėdyje svarstė pataisos namų drausmės komisija ir priėmė sprendimą tarpininkauti dėl nuobaudos (draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus) skyrimo V. K. Drausmės komisijos pirmininkas Č. J. pasirašė teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-1-47, kuriame siūloma skirti nuobaudą, atsižvelgiant ir į tą faktą, kad pareiškėjas nuolat pažeidinėja nustatytas elgesio taisykles. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktą dokumentinę medžiagą, Vilniaus PN direktorius nutarime Nr. 28-1-317 teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui padaryto nusižengimo sunkumui adekvačią nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

3. Skunde pareiškėjas nenurodo, dėl kokių priežasčių, jo nuomone, nuobauda jam paskirta neteisėtai, neargumentuoja, kodėl nutarimas Nr. 28-1-317 turėtų būti panaikintas, nepaaiškina, kuo pasireiškė, jo nuomone, neteisėti įstaigos ar pareigūnų veiksmai / neveikimas. Pažymėtina, kad Vilniaus PN administracija veikė tinkamai, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, įvykio aplinkybės buvo išnagrinėtos tinkamai, užfiksuotas pareiškėjo pažeidimas, už kurį jam paskirta adekvati nuobauda.

4. Vilniaus PN administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam V. K. nepadarė jokios žalos. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 1 000 000 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo, kaip ši žala jam pasireiškė, nepaaiškina, kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Vilniaus PN administracijos veiksmų.

III

1. Teismo posėdyje atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namų atstovė – Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus juriskonsultė Miglė Einorytė (2011 m. sausio 12 d. įgaliojimas Nr. 9-181(03) „Dėl atstovavimo teismuose“ (b. l. 92)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

2. Trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Vainauskas (2010 m. spalio 11 d. įgaliojimas Nr. 1S-3646 (b. l. 91)) prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje liudytoja – J. T., Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja, iš esmės pakartojo 2011 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-437 nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojos parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja J. Tomaševska 2011 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-437 (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. 43-1-437 (b. l. 8, 27, 36)), be kita ko, nurodė, kad: 2011 m. kovo 28 d. apie 9.40 val. prie KPP-3 posto buvo pastebėtas ir sulaikytas nuteistasis V. K., kuris buvo be skiriamojo ženklo; nuteistajam davus nurodymą prisisegti skiriamąjį ženklą, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, juoktis iš pareigūnės; pakartotinai davus nurodymą nusiraminti ir prisisegti ženklą, pareiškėjas nereagavo, pareiškė, kad ką tik grįžo iš teismo ir teisėjas nedavęs jam skiriamojo ženklo; pareigūnė įspėjo V. K. nusiraminti, nes bus surašytas tarnybinis pranešimas; apie 11.00 val. pareiškėjas dar kartą priėjo prie KPP-3 posto ir pradėjo grasinti pareigūnei, kad parašysiąs 20 skundų, pareigūnei teks važinėti į teismus ir po visko jis, V. K., pažiūrėsiąs, kaip pareigūnė dar reikalaus iš jo skiriamojo ženklo. Tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-437 nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 8 punkto reikalavimus.

2. Pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. paaiškinime (b. l. 28-29, 37-38), be kita ko, nurodė: 2011 m. kovo 28 d. apie 9.40 val. jam grįžtant iš teismo KPP-3 pareigūnė kreipėsi į pareiškėją pavarde, paprašė prieiti ir paklausė, kur yra jo asmens ženklas; pareiškėjas paaiškino, kad ženklą paliko gyvenamojoje patalpoje, nes vykstant į teismą pareigūnai draudžia turėti asmens ženklą su savimi, o KPP nėra įrengtos vietos asmens ženklui palikti; pareigūnė pasakė, jog ji privalo surašyti tarnybinį pranešimą, kadangi negali nustatyti jo tapatybės; pareigūnė nenurodė nueiti į gyvenamąją patalpą ir paimti ženklą; jis, V. K., žodžiu gynė savo teises, elgėsi etiškai ir neturėjo tikslo elgtis įžūliai ar kitaip pažeisti nustatytą vidaus tvarką, paaiškino pareigūnei, jog pagal įstatymą dėl kiekvieno nubaudimo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

3. Vilniaus PN Drausmės komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl nuteistojo V. K. (2011 m. kovo 28 d. apie 9.40 val. buvo be skiriamojo ženklo, nevykdė nurodymų, įžūliai elgėsi), nustačiusi, kad V. K. yra padaręs 56 pažeidimus, yra 54 galiojančios nuobaudos (už nurodymų nevykdymą, dienotvarkės pažeidimus, uždraustus daiktus, pataisos įstaigos tvarkos pažeidimus, grasinimus, alkoholį), 2011 m. kovo 30 d. teikime Nr. 40-1-47 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir teikimas Nr. 40-1-47) (b. l. 25, 34) pateikė siūlymą Vilniaus PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – atimti teisę pirkti maisto produktus vieną mėn.

4. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, 2011 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 7, 23-24, 33), atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis V. K. 2011 m. kovo 28 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 9.40 val. buvo be skiriamojo ženklo, nevykdė nurodymų, įžūliai elgėsi, grasino teismais, tuo V. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą, nutarė V. K. skirti nuobaudą – draudimą iki vieno mėn. pirkti maisto produktus. Pareiškėjas nutarimo Nr. 28-1-317 kopiją gavo 2011 m. kovo 30 d., tai patvirtino savo parašu (nutarimas Nr. 28-1-317 (b. l. 23-24)).

5. Pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateiktame 2011 m. kovo 31 d. skunde „Dėl teisės pažeidimo“ (b. l. 49) prašė įpareigoti Vilniaus PN atsakyti į pareiškėjo skunde nurodytus raštus bei nubausti kaltus pareigūnus; šiame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 2011 m. kovo 2 d. pasirašytinai užregistravo prašymą dėl kopijų padarymo, tačiau per nustatytą terminą kopijos nebuvo padarytos, pareiškėjui nebuvo pateiktas atsakymas į prašymą; pareiškėjui neatsakyta į 2011 m. kovo 7 d. prašymą dėl teisių išaiškinimo bei 2011 m. kovo 7 d. įregistruotą skundą dėl K. T. įžūlaus elgesio; pareiškėjas 2011 m. kovo 9 d. kreipėsi skundu dėl atsisakymo išduoti vaistus, tik po skundo surašymo vaistai buvo išduoti; su analogišku skundu pareiškėjas kreipėsi 2011 m. kovo 29 d.

6. Pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateiktame 2011 m. kovo 31 d. skunde „Dėl neteisėto nubaudimo“ (b. l. 32) prašė panaikinti nutarimą Nr. 28-1-317, patraukti atsakomybėn pareigūnę, surašiusią tarnybinį pranešimą, ir PN direktorių bei raštu atsiprašyti pareiškėjo. Šiame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė: nutarimu Nr. 28-1-317 jam paskirta nuobauda – atimta teisė pirkti maistą vieną mėn.; pareiškėjas 2011 m. kovo 29 d. pasirašytinai Vilniaus PN atsakingam darbuotojui įteikė tris rašytinius skundus ir vieną prašymą dėl įvykio; tarnybiniame pranešime ir nutarime dėl nubaudimo nurodoma, kad jis, V. K., reiškė nepasitenkinimą, tačiau pareigūnai taip traktuoja jo gynimąsi.

7. Kalėjimų departamentas 2011 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. 2S-1163 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 4, 48), be kita ko, nurodė:

7.1. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 09.40 val. pareiškėjas buvo be skiriamojo ženklo, į pareigūnų reikalavimus užsidėti skiriamąjį ženklą nereagavo, elgėsi įžūliai, grasino, tokiu elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, 2 dalies 8 punkto, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, reikalavimus.

7.2. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, Vilniaus PN direktorius nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir šios nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

8. Kalėjimų departamentas 2011 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. 2S-1164 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 5, 75), be kita ko, nurodė

8.1. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale pareiškėjo nurodytomis datomis užregistruoti penki skundai ir prašymai – 2011 m. kovo 3 d. (reg. Nr. 29-1-49) – dėl vaistų perdavimo; 2011 m. kovo 7 d. (reg. Nr. 29-1-50) – dėl pareigūnų elgesio; 2011 m. kovo 7 d. (reg. Nr. 29-1-51) – dėl nuobaudos skyrimo; 2011 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 29-1-65) – dėl Sveikatos priežiūros tarnybos; 2011 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 29-1-66) – dėl pareigūnų veiksmų.

8.2. 2011 m. kovo 2 d. ar 2011 m. kovo 3 d. nėra užregistruotas joks pareiškėjo prašymas dėl kopijų padarymo, tokio pobūdžio prašymas užregistruotas 2011 m. vasario 28 d. (reg. Nr. 29-1-46) ir į jį atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. 42-1-123. Į 2011 m. kovo 7 d. du skundus ir 2011 m. kovo 9 d. skundą pareiškėjui atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-152, 2011 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 42-1-132 ir 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-153. Į 2011 m. kovo 9 d. skundą (reg. Nr. 29-1-65) pareiškėjas rašytinio atsakymo nepageidavo, tai patvirtino savo parašu. Teiginiai, kad Vilniaus PN administracija neatsakė į pareiškėjo skundus ir prašymus, neatitinka tikrovės.

8.3. Išnagrinėjus medicininę dokumentaciją nustatyta, kad dėl ūmios virusinės respiratorinės infekcijos pareiškėjas 2011 m. vasario 24 d. kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą, jį apžiūrėjo šeimos gydytojas, po apžiūros buvo skirtas reikiamas gydymas, pakartotinės apžiūros metu 2011 m. kovo 4 d. šis gydymas koreguotas. Pareiškėjas į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ir buvo gydytojų apžiūrėtas 2011 m. kovo 7 d., 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. kovo 17 d., 2011 m. kovo 23 d., po apžiūrų pareiškėjui buvo skirtas reikiamas gydymas. Pažymėtina, kad, įvertinęs paciento būklę, vaistų dozes, jų vartojimo dažnį ir terminą nustato gydantis gydytojas, o ne pacientas, pagal medicinines indikacijas gydymas gali būti koreguojamas. Pareiškėjo teiginys, kad negauna jam paskirto gydymo, neatitinka tikrovės.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas – V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-1163 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

1.2. panaikinti Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-1164 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

1.3. panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“;

1.4. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinę žalą – 1 000 000 Lt;

1.5. kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto;

1.6. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas išnagrinės kiekvieną pareiškėjo reikalavimą atskirai.

2. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas, kaip minėta, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nors savo skunde motyvų, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai prieštarauja Konstitucijai, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kokioms konkrečioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai.

Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose (2010 m. sausio 14 d. redakcija) nustatyta, jog:

„142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos

1. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;

4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų;

5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;

6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių;

7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.

4. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose numatytos nuobaudos netaikomos.

143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka

1. Šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

3. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

4. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

5. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.

6. Pakartotinai perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo dienos.

7. Nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

8. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

9. Jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

10. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.“

Teismo vertinimu, laisvės atėmimo vietos yra tokios vietos, kuriose, paisant žmogaus teisių, turi būti palaikoma tvarka tam, kad laisvę atliekantys asmenys tinkamai atliktų bausmę ir pasitaisytų. Būtent tam Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose (2010 m. sausio 14 d. redakcija) yra nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims skiriamos nuobaudos ir jų skyrimo tvarka. Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas niekaip neprieštarauja Konstitucijai, kitaip tariant, teismas neabejoja minėto teisinio reguliavimo konstitucingumu, todėl pareiškėjo – V. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į „Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją“

Pareiškėjas, kaip minėta, prašo teismo kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis abejoja minėtų Taisyklių 73.1 punkto atitiktimi Bausmių vykdymo kodeksui, nes, pasak pareiškėjo, šiame kodekse neįtvirtintas imperatyvas bausti nuteistąjį dėl norminio teisės akto, kurio sąlygos taikomos tik nuteistiesiems.

Teismas pabrėžia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal teisės aktų nuostatas neturi galių vertinti, ar centrinių valdymo institucijų (pavyzdžiui, ministerijų) priimti teisės aktai atitinka įstatymus. Tokias galias turi tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo). Vadinasi, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto atitikties Bausmių vykdymo kodeksui, nors konkrečių šio kodekso nuostatų nenurodo, o tik pabrėžia, jog šiame kodekse neįtvirtintas imperatyvas bausti nuteistąjį dėl norminio teisės akto, kurio sąlygos taikomos tik nuteistiesiems.

Taisyklių 73.1 punkte (2010 m. sausio 20 d. redakcija) įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde; kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta. Teismas neabejoja tokio teisinio reguliavimo atitiktimi Bausmių vykdymo kodeksui, o pareiškėjo argumentai, kad šiame kodekse neįtvirtintas imperatyvas bausti nuteistąjį dėl norminio teisės akto, kurio sąlygos taikomos tik nuteistiesiems, yra nepagrįsti, nes Bausmių vykdymo kodeksas yra taikomas būtent nuteistiesiems bei jį realizuojantiems pareigūnams. Todėl Bausmių vykdymo kodekse nuobaudos yra numatytos nuteistiesiems už jų pareigų, numatytų nuteistiesiems skirtuose teisės norminiuose aktuose, be kita ko, Taisyklėse, nevykdymą. Dar daugiau, teismas konstatuoja, kad Taisyklės yra parengtos vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, o pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas yra skirtas palaikyti tvarkai bausmių atlikimo vietose, be kita ko, tam, kad būtų geriau vykdoma nuteistųjų apskaita.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (juolab, į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui netenkintinas.

4. Dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“

Minėta, jog pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 7, 23-24, 33), kuriame konstatuota, kad nuteistasis V. K. 2011 m. kovo 28 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 9.40 val. buvo be skiriamojo ženklo, nevykdė nurodymų, įžūliai elgėsi, grasino teismais, tuo V. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Minėtame nutarime V. K. skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėn. pirkti maisto produktus.

Teismas pabrėžia, kad patikimos liudytojos – J. T., Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos, neprieštaringais, objektyviais parodymais, pateiktais teismo posėdyje, kuriuose iš esmės buvo pakartotos 2011 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-437 (b. l. 8, 27, 36) nurodytos aplinkybės, įrodyta, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 9.40 val. prie KPP-3 posto buvo pastebėtas ir sulaikytas nuteistasis V. K., kuris buvo be skiriamojo ženklo; nuteistajam davus nurodymą prisisegti skiriamąjį ženklą, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, juoktis iš pareigūnės; pakartotinai davus nurodymą nusiraminti ir prisisegti ženklą, pareiškėjas nereagavo, pareiškė, kad ką tik grįžo iš teismo ir teisėjas nedavęs jam skiriamojo ženklo; pareigūnė įspėjo V. K. nusiraminti, nes bus surašytas tarnybinis pranešimas; apie 11.00 val. pareiškėjas dar kartą priėjo prie KPP-3 posto ir pradėjo grasinti pareigūnei, kad parašysiąs 20 skundų, pareigūnei teks važinėti į teismus ir po visko jis, V. K., pažiūrėsiąs, kaip pareigūnė dar reikalaus iš jo skiriamojo ženklo. Be to, tokias pačias aplinkybes (tiesa, vėliau) raštu patvirtino I. P. (b. l. 45) ir D. S. (b. l. 46).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra užfiksuotos tikrovę atitinkančios aplinkybės, į tai, kad iš esmės yra tinkamai nurodytos nuostatos, kurias pažeidė V. K., t. y. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kuriame įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, į tai, kad paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėn. pirkti maisto produktus yra pakankami švelni (žr. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį), adekvati V. K. padarytam teisės pažeidimui, darytina išvada, kad šio nutarimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-1163 „Dėl skundo išnagrinėjimo“

Minėta, jog pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-1163 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 4, 48), kuriame, įvertinus visas aplinkybes, buvo konstatuota, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nėra pagrindo naikinti. Teismas pabrėžia, kad šiame sprendime konstatavus, jog Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-1163 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinę žalą – 1 000 000 Lt. Pagrindinis pareiškėjo argumentas, kodėl jis patyrė šią neturtinę žalą yra tas, kad pareiškėjas dėl jam pritaikytos nuobaudos – draudimo iki vieno mėn. pirkti maisto produktus turėjo valgyti neskanų valdišką maistą.

Teismas pabrėžia, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Vilniaus PN neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Nagrinėjamoje administracinėje konstatuota, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 28-1-317 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos – Vilniaus PN veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą.

Dar daugiau, teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą, nes vien tas argumentas, kad pareiškėjas turėjo valgyti neskanų valdišką maistą, nėra pakankamas konstatuoti žalos faktą.

7. Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-1164 „Dėl skundo išnagrinėjimo“

Minėta, jog pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-1164 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:

A) Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale pareiškėjo nurodytomis datomis užregistruoti penki skundai ir prašymai – 2011 m. kovo 3 d. (reg. Nr. 29-1-49) – dėl vaistų perdavimo (b. l. 54); 2011 m. kovo 7 d. (reg. Nr. 29-1-50) – dėl pareigūnų elgesio (b. l. 54); 2011 m. kovo 7 d. (reg. Nr. 29-1-51) – dėl nuobaudos skyrimo (b. l. 54); 2011 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 29-1-65) – dėl Sveikatos priežiūros tarnybos (b. l. 55); 2011 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 29-1-66) – dėl pareigūnų veiksmų (b. l. 55).

B) 2011 m. kovo 2 d. ar 2011 m. kovo 3 d. nėra užregistruotas joks pareiškėjo prašymas dėl kopijų padarymo, tokio pobūdžio prašymas užregistruotas 2011 m. vasario 28 d. (reg. Nr. 29-1-46) ir į jį atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. 42-1-123. Į 2011 m. kovo 7 d. du skundus ir 2011 m. kovo 9 d. skundą pareiškėjui atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-152, 2011 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 42-1-132 ir 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-153. Į 2011 m. kovo 9 d. skundą (reg. Nr. 29-1-65) pareiškėjas rašytinio atsakymo nepageidavo, tai patvirtino savo parašu. Teiginiai, kad Vilniaus PN administracija neatsakė į pareiškėjo skundus ir prašymus, neatitinka tikrovės.

C) Išnagrinėjus medicininę dokumentaciją nustatyta, kad dėl ūmios virusinės respiratorinės infekcijos pareiškėjas 2011 m. vasario 24 d. kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą, jį apžiūrėjo šeimos gydytojas, po apžiūros buvo skirtas reikiamas gydymas, pakartotinės apžiūros metu 2011 m. kovo 4 d. šis gydymas koreguotas. Pareiškėjas į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ir buvo gydytojų apžiūrėtas 2011 m. kovo 7 d., 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. kovo 17 d., 2011 m. kovo 23 d., po apžiūrų pareiškėjui buvo skirtas reikiamas gydymas. Pažymėtina, kad, įvertinęs paciento būklę, vaistų dozes, jų vartojimo dažnį ir terminą nustato gydantis gydytojas, o ne pacientas, pagal medicinines indikacijas gydymas gali būti koreguojamas. Pareiškėjo teiginys, kad negauna jam paskirto gydymo, neatitinka tikrovės.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus PN ir atitinkamai Kalėjimų departamentas preciziškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus. Antai, į pareiškėjo 2011 m. kovo 7 d. skundą (reg. Nr. 29-1-50) (b. l. 54) dėl pareigūnų elgesio (b. l. 62) pareiškėjui atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-152 (b. l. 61) pilnai apklausus pareigūnus ir gavus jų tarnybinius pranešimus (b. l. 63, 64, 65). Į pareiškėjo 2011 m. kovo 7 d. skundą (reg. Nr. 29-1-51) (b. l. 54) dėl nuobaudos skyrimo (b. l. 67) pareiškėjui atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 42-1-132 (b. l. 66). Į pareiškėjo 2011 m. kovo 9 d. skundą (reg. Nr. 29-1-66) (b. l. 55) dėl pareigūnų veiksmų (b. l. 73) pareiškėjui atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 42-1-153 (b. l. 72).

2011 m. kovo 2 d. ar 2011 m. kovo 3 d. nėra užregistruotas joks pareiškėjo prašymas dėl kopijų padarymo, tokio pobūdžio prašymas užregistruotas 2011 m. vasario 28 d. (reg. Nr. 29-1-46) (b. l. 54, 70) ir į jį atsakyta Vilniaus PN administracijos 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. 42-1-123 (b. l. 69).

Pažymėtina, kad į 2011 m. kovo 9 d. skundą (reg. Nr. 29-1-65) (b. l. 55) dėl gydymo pareiškėjas rašytinio atsakymo nepageidavo, tai patvirtino savo parašu (b. l. 68). Dar daugiau, Kalėjimų departamentas surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60), kurioje nurodyta, kad paciento būklę, vaistų dozes, jų vartojimo dažnį nustato gydytojas, o ne pats pacientas, t. y. nuteistasis V. K. Dar daugiau, teismas pabrėžia, kad tai ypač buvo aptarta skundžiamame Kalėjimų departamento sprendime, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo teiginys, kad negauna jam paskirto gydymo, neatitinka tikrovės.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Vitalijaus Kuznecovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.