Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, nedirbančiai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-02-25, 19.00 val., Taikos pr. 139, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę - automobilį Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, šoninio tarpo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais G. P. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

G. P. į bylos nagrinėjimą atvyko. Teismo posėdžiu metu pripažino, kad, vairuodama automobilį kliudė kitą automobilį, tačiau nepripažino pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog išėjusi iš prekybos centro „BIG“, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, sėdo į savo automobilį ir priekiu išvažiuodama iš stovėjimo vietos suko į dešinę pusę, ir kaip 20.00 val. iš policijos pareigūnų sužinojo, jog savo vairuojamo automobilio galu kliudė kitą šalia stovėjusį automobilį, kuriam nukrito priekinis kairės pusės bamperis. Jos automobilis buvo apgadintas nežymiai, t. y. vos matosi įbrėžimai, eismo įvykio metu oro sąlygos buvo prastos, pūtė vėjas, lijo, automobilyje grojo muzika, todėl ji nepajuto ir negirdėjo, kaip kliudė kitą automobilį. Išvažiuodama iš stovėjimo vietos, sustojusi ir iš automobilio išlipusi nebuvo. Žino, jog automobilis draustas, todėl neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog už automobilio valytuvo buvo paliktas neįvardinto asmens raštelis su jos automobilio numeriais. Turi keturių metų vairavimo stažą, vairuoja pastoviai. G. P. nurodė, jog atsiprašė apgadinto automobilio savininkės, padarytą žalą atlygino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, iš įvykio vietos nuvažiavo, neturėdama tyčios pabėgti ar kitaip nuslėpti padarytą pažeidimą.

Liudytojas A. P., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad G. P. yra jo dukra, taip pat yra įmonės, kuriai priklauso vairuotas automobilis, vadovas. Apie eismo įvykį sužinojo 20.00 val. iš policijos pareigūnų. Klausė dukros, ar ji buvo prie prekybos centro „BIG“, ar ji pasišalino iš eismo įvykio, pastaroji nurodė, jog prie minėto prekybos centro buvo, tačiau iš eismo įvykio nepasišalino. Dar bekalbant telefonu su policijos pareigūnais, išėjo į lauką iš karto apžiūrėti automobilį, apgadinimų nematė. Tačiau vėliau prašvitus pamatė, jog ant automobilio yra nežymūs įbrėžimai. G. P. žinojo, kad automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais, kuriuose vairuotojo amžiaus cenzas nenustatytas. Eismo įvykio metu lauke pūtė vėjas, lijo, buvo šlapdriba.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. R. 2016-02-25 tarnybiniame pranešime (b. l. 5) užfiksuota, jog 2016-02-25, 20.12 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį adresu Taikos pr. 139, Klaipėda, iš kurio vienas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nuplėštas priekinis bamperis, sugadinta priekinė dešinės pusės lempa. Apgadinto automobilio vairuotoja K. A. paaiškino, kad 2016-02-25, apie 10.30 val., pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje, apie 20.00 val., parėjusi prie savo automobilio, rado jį apgadintą, o už automobilio valytuvo rado užkištą raštelį su galimai pasišalinusio automobilio valstybiniu numerio ženklu. Nustatyta, kad automobilis Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, važiuodama į priekį ir sukdama į dešinę nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, šoninio tarpo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja K. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Automobilio Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai nuvažiavo. Automobilio Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. P. teigė, kad smūgio nejautė. Apžiūrėjus automobilius, automobilis Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas stipriai, pagal apgadinimus G. P. turėjo jausti, kad susidūrė su stovinčiu automobiliu. Apžiūrėjus automobilį Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo aukštis atitiko.

Eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 6, 7) nustatyta, jog eismo įvykio data – 2016-02-25, 19.00 val., vieta – Taikos pr. 139, Klaipėdoje. Nustatyta, jog schemose nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos yra galima nustatyti automobilio Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vietos apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio.

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8) nustatyta, jog apgadintas automobilio Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas. Nustatyta, jog apgadintas automobilio Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas.

Foto lentelėse (b. l. 9) užfiksuoti automobilio Nissan Almera, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Foto lentelėse (b. l. 10) užfiksuoti automobilio Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Raštelyje (b. l. 13) nurodytas automobilio valst. nr. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos meteorologijos stoties 2016-03-03 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-26)-32MS-61 nustatyta, jog 2016-02-25, nuo 18.30 val. iki 19.30 val., atmosferos reiškiniai – lietus, šlapdriba, maksimalus vėjo gūsis 24 m aukštyje 16 m/s, faktinė oro temperatūra - 0,5 laipsnių.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2016-02-25, 19.00 val., Taikos pr. 139, Klaipėdoje, G. P. vairuodama transporto priemonę - automobilį Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, šoninio tarpo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, ko pasėkoje jį apgadino. Tokiu būdu, konstatuotina, jog, G. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Atkreiptina, jog šią faktinę aplinkybę G. P. pripažino teismo posėdžio metu ir jos neginčijo.

G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais G. P. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

G. P., ginčydama jai pareikštus kaltinimus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nuo pat administracinio proceso pradžios kategoriškai neigė tyčia, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, ar kitokių neteisėtų tikslų, pasišalinusi iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra dideli (b. l. 9, 10). Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, galimai G. P. galėjo nejusti kontakto, kadangi važiuodama į priekį iš stovėjimo vietos ir sukdama į dešinę, automobilių kontaktas vyko su jos vairuojamo automobilio galine dalimi, kuri buvo labai nutolusi nuo vairuotojos. Kaip matyti, buvo apgadintas jos vairuojamo automobilio užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, ten yra nežymūs įbrėžimai, įlenkimų nėra. Nei iš nustatytų automobiliams apgadinimų, nei iš visos bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilių smūgio būta stipraus, kas patvirtina, jog G. P. iš tiesų galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, žiemą, t. y. 2016-02-25, 19.00 val., oro sąlygos buvo blogos, pūtė vėjas, lijo, buvo šlapdriba, automobilyje grojo muzika, kas rodo, kad šios sąlygos galėjo apsunkinti vairuotojo galimybes išgirsti ir pajausti automobilių kontaktą. G. P. turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais, buvo blaivi (priešingų duomenų byloje nėra). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad G. P. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. G. P. tiek duodama rašytinius paaiškinimus, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, jog galimai kliudė kitą automobilį, iš karto po eismo įvykio nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų, susisiekė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) 2016-03-07 pažymos patvirtina, kad automobilio savininkai jokių pretenzijų G. P. neturi, automobilio Audi Q3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai sutvarkyti, žala pilnai atlyginta. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms administracinis procesas kaltinant G. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).

G. P. skirtina administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinių teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebausta, jauno, darbingo amžiaus, nedirbanti, ką tik įgijusi aukštąjį išsilavinimą, teigiamai charakterizuojama. Administracinę atsakomybę už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi šį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad administracinių nuobaudų tikslai G. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai minimalią, ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinį procesą G. P. kaltinant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

G. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonerių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį ROIK: 16055621870 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.