Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (pagreitintas procesas) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. P., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. rugsėjo 8 d. apie 4.48 val., R. P., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo ne savo motorinę transporto priemonę – automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2069757, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,87 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. P. kaltu pripažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo R. M. automobilį „Suzuki Grand Vitara“. R. M. jam neleido naudotis automobiliu, jis raktelius pasiėmė be savininko žinios, R. M. nežinojo, kad jis išvažiavo jo automobiliu. Su alkoholio matavimo rezultatais sutinka. Vairuotojo teisių neturi ir niekada neturėjo. Labai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 2,87 promilių, o antru tikrinimu 2,90 promilių girtumas. Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam nustatyti visi neblaivumo požymiai (b. l. 50).

Liudytoja A. P. - policijos pareigūnė, parodė, kad pagal gautą pranešimą sustabdė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatė, kad jį vairavo neblaivus R. P., neturintis teisės vairuoti (b. l. 34-37).

Liudytojas R. M. parodė, kad jam priklausantį automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 60), laiko sodyboje ūkio darbams. Mano, kad automobilio vertė apie 400-500 eurų, atsižvelgiant į jo pagaminimo metus, kėbulo, salono nusidėvėjimus, dugno slenksčių korozijos pažeidimus, galinio stiklo dangčio nesandarumą - neveikimą. 2024 m. rugsėjo 7 d. kaltinamasis padėjo jam sodyboje nudirbti darbus, po to jis jam leido sodyboje pasilikti, o pats išvyko namo. Automobilis „Suzuki Grand Vitara“ stovėjo sodyboje, raktai buvo ant šaldytuvo. 2024 m. rugsėjo 8 d. jam paskambino policijos pareigūnas ir nurodė, kad jo automobilis yra sulaikytas. Tvirtina, kad kaltinamasis automobilį pasiėmė be jo žinios, jis niekada nebūtų leidęs kaltinamajam vairuoti (b. l. 46-47).

Iš aprašyto policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo matyti, kad kaltinamasis prisipažįsta prieš pusvalandį vartojęs alkoholį, aiškina, kad automobilis jam nepriklauso, jis tik pasiskolino (b. l. 56-58).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 4.48 val., R. P., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo ne savo motorinę transporto priemonę – automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2069757, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,87 promilės girtumas.

Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, kai kaltinamajam galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias 2,87 promilės neblaivumas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant mamos G. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui.

Su laidavimo taikymu sutiko ir prokuroras.

Laiduotoja G. P. sutiko tapti laiduotoja, nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina, neteista, dirba sezoninį darbą, kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, kaltinamojo padarytą veiką vertina blogai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris pripažino savo kaltę ir gailėjosi, yra laikomas neteistu, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, už tai, kad vairavo neblaivus – anksčiau neteistas/nebaustas, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, bedarbis, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisiamojo posėdžio metu palaikė savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą, tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertino blogai.

Įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį prašomo laiduotojo atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir į kaltinamajam nustatytą sunkų girtumą, todėl daro išvadą, jog laidavimas skirtinas vidutiniam laikui.

Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl jo turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių, tame tarpe matomų ir LITEKO, bei kitų bylos duomenų/aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - vairavo transporto priemonę būdamas sunkiai neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tai yra padarė labai pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise 3 metų laikui (BK 68 str. 1 d.).

Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas (BK 72 str.) - ir, nors kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, tačiau nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, tai yra neturint duomenų buvus automobilio savininko kaltei dėl to, kad transporto priemone pasinaudojo neblaivus asmuo, iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis kaltinamojo vairuoto automobilio vertė su PVM yra 2370 Eur (b. l. 61), o iš liudytojo – automobilio savininko R. M. ištirtų parodymų matyti, kad jis automobilį, dėl jo prastos techninės būklės, vertina 400-500 Eur. Kadangi paminėto liudytojo, įspėto dėl melagingų parodymų davimo, nurodyta automobilio vertė nepaneigta, visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, iš kaltinamojo valstybei išieškotina 500,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai.

Automobilis „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, pagal pakvitavimą grąžinti savininkui R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra.

CD su vaizdo įrašu (b. l. 59), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą (135,42 Eur, 2024-09-17 VGTPT pažyma Nr. APD-2024-09035), atsižvelgiant į tai, kad byla į teismą buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko gynėjo dalyvavimas turėjo būti užtikrintas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad kaltinamasis įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri, kaip paminėta, jam numatyta įstatymu ir negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant motiną G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą R. P. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trims) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, į valstybės biudžetą iš R. P. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).

Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas taip pat neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lėšas, atitinkančias konfiskuotino turto vertę (500 Eur) galima sumokėti bet kuriame banke į VMI biudžeto surenkamąją sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB - banko kodas 73000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB - banko kodas 21400; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas - banko kodas 74000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke - banko kodas 71800; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke - banko kodas 72300; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank - banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke - banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke - banko kodas 72900. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752 (įmokos kodas 6610). Nesumokėjus lėšų, atitinkančių konfiskuoto automobilio vertę iki nuosprendis įsiteisės - jas priverstinai išieškos antstolis.

Laiduotojui išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – automobilį „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, pagal pakvitavimą grąžintus savininkui R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra. CD su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).