Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Zigmantas Lipnevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-210/2008

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Artūro Dževečkos ir nukentėjusiojo G. D. skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. N. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 318 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintojo E. N. ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio jo ir nukentėjusiojo skundus tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2007 m. gruodžio 2 d. apie 19.10 val., būdamas privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), žodžiu duodamas paaiškinimą dėl gulėjimo lovoje ne tam skirtu laiku, pakeltu balso tonu išsakydamas grasinančio pobūdžio teiginius „kiek norėsiu, tiek ir kelsiu balsą, ir dar gausi į veidą“, grasino ranka suduoti į veidą profesinės karo tarnybos kariui gr. G. D. – 1 pėstininkų kuopos 3 pėstininkų būrio 1 skyriaus vadui, vykdančiam 1 pėstininkų kuopos greitojo reagavimo komandos vyresniojo pareigas, tokiu būdu grasino panaudoti fizinį smurtą prieš vadą, dėl šio karo tarnybos pareigų ir šiais veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 318 str. 1 d.

Be to, teismo manymu, G. D. vado įsakymu 2007-12-02 dienai buvo paskirtas ne vadu, bet vyresniuoju, todėl nepatenka į aptariamos teisės normos taikymo sritį, nes nėra svarbaus veikos požymio.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai nustatyti pagrindai taikyti kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, prašo pripažinus E. N. kaltu pagal jam inkriminuotą Baudžiamojo kodekso 318 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. D. taip pat nesutinka su 2008-04-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Remiantis šiais motyvais, G. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriame E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 318 str. 1 d.

Apeliacinio proceso metu išteisintojo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, prokuroras pašė jo ir nukentėjusiojo skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 balandžio 2 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 punktas).

Bylos faktai ir pirmosios instancijos teismo argumentai priimant išteisinamąjį nuosprendį, bei apeliacinės instancijos teismo argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį teismo nuosprendį E. N. atžvilgiu savo sprendimą grindė dviem reikšmingom išvadom:

kad E. N. išreikštas grasinimas smurtu kuopos vyresniajam G. D. nebuvo realus;

kad G. D., nors ir buvo vado įsakymu paskirtas kuopos greitojo reagavimo komandos vyresniuoju, tačiau vyresniojo pareigos negali būti prilyginamos vado pareigoms, taigi jis nebuvo vadas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir apeliacinių skundų esminius argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, kadangi jame padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

E. N. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta surinktų įrodymų visuma: paties E. N. visišku savo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo G. D. parodymais, liudytojų A. G. ir A. G. parodymais, 2007-12-21 Lietuvos kariuomenės Generolo leitenanto M. P. arsenalo tarnybinio patikrinimo išvadomis bei kita bylos medžiaga.

E. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007-12-02 grįžo po atostogų į tarnybos vietą Radviliškio mieste. Buvo labai pavargęs, todėl trumpam prigulė ant lovos, nors žinojo, kad taip daryti griežtai draudžiama. E. N. gulintį ant lovos pažadino profesinės karo tarnybos grandinis nukentėjusysis G. D., kuris paprašė jį eiti į skyrininkų kabinetą pasiaiškinti. Jis nuėjo į G. D. nurodytą kabinetą ir klausė jo nurodymų, stovėjo būsenoje „ramiai“, būdamas dar nepilnai atsibudęs iš miego. G. D. pokalbio metu jam aiškino, kad taip daryti negalima, bet jis, būdamas labai pavargęs, pakeltu balsu pasakė, kad yra labai pavargęs. Tuomet nukentėjusysis jam pasakė nekelti balso, bet jis atsakydamas į tą grandinio nurodymą pasakė, kad „kiek norės, tiek ir kels, ir dar į veidą duos“, bet suduoti realiai neketino, rankų nekėlė, nors tą laisvai padaryti galėjo, rankos buvo nuleistos, kumštis nebuvo suspaustas. G. D. jam pasakė ramintis, o pats nuėjo skambinti budinčiajam. Labai gailisi dėl įvykusio, nori susitaikyti (b. l. 65-67, 70).

Nukentėjusysis G. D. 2008-03-26 pirmosios instancijos teismui parodė, kad jis nuo 2006-11-02 d. atlieka privalomąją karinę tarnybą ir nuo 2007-11-30 vado įsakymu buvo Generolo leitenanto M. P. arsenale Radviliškio mieste ir buvo paskirtas 1 pėstininkų kuopos greito reagavimo komandos vyresniojo pareigas. 2007-12-02 apie 19 val. tikrindamas karių tvarką gyvenamosiose patalpose pastebėjo, kad 2 aukšto kambaryje eil. E. N. guli ant lovos ir miega, todėl jam pasakė keltis ir eiti į skyrininkų kabinetą pasiaiškinti, nes taip gulėti ant lovos griežtai draudžiama. E. N. jo nurodymą vykdė – atsikėlė nuo lovos ir nuėjo į skyrininkų kabinetą, kur E. N. pasakė, kad gulėti ant lovos griežtai draudžiama ir negalima kelti balso, o E. N. pasakė, kad „kiek norės tiek ir kels ir dar duos į veidą“, bet rankų nekėlė, stovėjo rankas laikydamas „ramiai“ būklėje. Tuo metu nukentėjusiajam pasirodė, kad jeigu nukentėjusysis tęs pokalbį, tai E. N. gali suduoti į veidą, o jeigu netęs – tai tuo viskas ir pasibaigs. E. N. tuo metu turėjo galimybę suduoti, bet rankų nekėlė ir nesudavė. Ankščiau tokių požymių tas karys nėra parodęs, sutinka ir taikytis.

Liudytojas A. G. 2008-03-26 pirmosios instancijos teismui parodė, kad jis nuo 2006 metų eina pėstininkų būrio vado pareigas tarnybos vietoje Radviliškio mieste, Linkaičių kaime. Į jo kabinetą atėjęs G. D. pranešė, kad eil. E. N. kambaryje gulėjo ant lovos, o pakviestas į kabinetą pasiaiškinti E. N. grasino suduoti į veidą, t. y. G. D. pasakė, jei dar pašnekės, gaus į veidą. Liudytojas G. D. liepė rašyti tarnybinį pranešimą kuopos vadui. Vėliau liudytojui buvo liepta atlikti tarnybinį patikrinimą, patikrinimo metu aiškinantis įvykio aplinkybes. E. N. prisipažino pasakęs žadėjęs suduoti į veidą, liudytojas mano, kad E. N. yra mėgėjas pašnekėti, bet realiai jis nieko nepadarytų. Rankų nebūtų kėlęs. G. D. nėra tiesioginis kaltinamojo vadas, bet tą dieną G. D. buvo paskirtas budinčiuoju – vyresniuoju ir į jo pareigas įėjo kario sudrausminimas, ką numato kario statutas. Liudytojas mato, kad karys šiuo metu pasitaisė, tada jis turėjo galimybę suduoti G. D., bet to nepadarė.

Liudytojas A. G. 2008-03-26 pirmosios instancijos teismui parodė, kad 2007-12-02 matė karį E. N. gulintį ant lovos. Liudytojas po to girdėjo, kad karys grasino suduoti į veidą G. D., bet paties įvykio asmeniškai nematė.

Iš 2006-11-03 Lietuvos kariuomenės Generolo leitenanto M. P. arsenalo vado įsakymo Nr. P3-162 (b. 1. 14) matyti, kad G. D. paskirtas Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto M. P. arsenalo 1 pėstininkų kuopos 3 pėstininkų būrio 1 skyriaus vado pareigas;

Iš 2007-07-04 Lietuvos Kariuomenės generolo leitenanto M. P. arsenalo vado įsakymo Nr. RT6-101 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių priėmimo“ (b. 1. 52) matyti, kad E. N. nuo 2007-07-04 yra įrašytas privalomosios pradinės karo tarnybos karių sąrašą, o 2007-06-28 įsakymu (b. 1. 53) perkeltas į 3-osios mokomosios kuopos karių sąrašą;

Iš 2007-05-19 kario E. N. priesaikos matyti, kad E. N. yra prisiekęs ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, vykdyti vadų įsakymus (b. 1. 59);

Iš Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto M. P. arsenalo vado 2007-11-30 įsakymo nuorašo (b. 1. 78) matyti, kad PK GRK vyresnysis gr. G. D. buvo paskirtas 2007-12-02 dienos tarnybos vykdytojų PK GRK vyresniuoju. Jo pavaldume buvo kaltinamasis E. N..

Kaip matyti iš bylos duomenų E. N., nukentėjusiojo G. D., liudytojų A. G., A. G. parodymai siejasi vieni su kitais ir su kitomis bylos aplinkybėmis, kurios papildo viena kitą ir susieja viską į bendrą grandinę.

Kolegija pasikartoja, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo G. D., liudytojo A. G., A. G. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad išteisintojo E. N. išreikštas grasinimas smurtu G. D. buvo tiesiogiai susijęs su G. D. krašto apsaugos tarnyba. Nusikalstamos veikos padarymo dieną, t.y. 2007-12-02 G. D. Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto M. P. arsenalo vado 2007-11-30 įsakymu buvo paskirtas Greitojo reagavimo komandos, į kurios sudėtį įėjo dar 7 kariai, vyresniuoju ir į jo pareigas įėjo drausmės pažeidimą – tarnybos pareigų neatlikimą – padariusio kario E. N. sudrausminimas, ką numato statutas. Kolegija, aiškindama šias teisės normas (kariuomenės statuto nuostatas, vado įsakymus, pareigybių aprašymus), konstatuoja, kad apylinkės teismas pernelyg siaurai aiškino ir neteisingai suprato santykį: vadas ir vyresnysis. Šiuo atveju akivaizdu, kad vyresnysis paskiriamas tam tikram laikotarpiui, tam tikroms funkcijoms atlikti ir nustatomas jam pavaldžių asmenų sąrašas, taigi jis tų asmenų atžvilgiu yra ne kas kita, kaip vadas.

Bylos aplinkybės liudija, jog E. N. nusikalstami veiksmai – išsakytas grasinimas G. D. smurtu – buvo atliktas tiesiogine tyčia, taipogi tai buvo susiję su paskirto GRK vyresniuoju G. D., prilyginamo vadui asmens, karo tarnybos pareigų atlikimu – siekimu užkirsti kelią E. N. daromam drausmės pažeidimui, kurio darymas buvo nutrauktas G. D. iniciatyva.

Kolegija pažymi, kad LR BK 318 str. 1 d. nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas realumas ir pasekmės šioje situacijoje nėra esminis požymis, kadangi nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo smurtu pareiškimo momento. Be to, toks grasinimas panaudoti smurtą gali būti išreikštas ir vien žodžiu, nesiimant kitų papildomų grasinimo realumą patvirtinančių veiksmų, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu.

Dar kartą grįžtant prie pirmosios instancijos teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pagal LR BK 318 str. 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra tuomet kai grasinama vadui, tačiau nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusysis G. D. nelaikytinas vadu, kadangi jis, 2007-11-30 įsakymu buvo paskirtas 2007-12-02 dienai į tarnybą vyresniuoju, bet ne vadu. Šiuo metu galiojančiame 1992-10-28 Karo tarnybos statute yra skirsnis „Viršininkai, Pavaldiniai“. Šio statuto 8 p. nurodyta, kad kariai vienas kitam gali būti viršininkas ir pavaldinys, vyresnysis ar jaunesnysis. Karys atitinkamu įsakymu ar paliepimu nuolat ar laikinai vadovaująs kitiems kariams, kad ir vyresnių laipsnių karių tarnybai ir atsakąs už juos pagal įstatymus, yra viršininkas, o jam pavaldūs kariai – pavaldiniai. Statuto 11 p. nurodyta, kad kareivių viršininkai yra jų kuopos (baterijos, komandos) puskarininkiai, taip pat kareiviai, kuriems nors ir laikinai pavesta jiems vadovauti. Dabar galiojančiame ir karo tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra tiesiogiai naudojama sąvoka „vadas“. Tik LR kariuomenės drausmės statuto (1999-05-20, Nr. VIII-1191) 1 straipsnio („Kariuomenės drausmės statuto paskirtis“) 3 punkte yra nurodyta: „nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti“. Taigi, iš šio statuto nurodyto straipsnio atitinkamo punkto išplaukia, kad viršininkas yra prilyginamas vadui.

Nusikaltimas baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo motyvas veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad taikant nurodytą straipsnį yra būtinas pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, nuoširdus gailėjimasis, aiškios pastangos atlyginti ar pašalinti žalą, išsamus parodymų apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes davimas ir pan. Pagal BK 38 str. 1 d. 4 p. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik tada, kai bylos medžiaga rodo, kad kaltininko padaryta nusikalstama veika nebūdinga kaltininko mąstymui, jo visuomeninėms nuostatoms, jo elgesiui ir apskritai nesiderina su jo asmenybe. Teismas turi būti įsitikinęs, kad kaltininkas ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Išnagrinėjus bylos duomenis matyti, kad E. N. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir iš karto po įvykusio suprato, jog padarė neteisėtus veiksmus, atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailisi dėl įvykusio, nukentėjusiajam jokios žalos nepadarė. E. N. padarytas nusikaltimas yra jo neatsakingo elgesio pasekmė, atsitiktinio pobūdžio, galbūt sąlygota jo jauno amžiaus ir patirties stokos.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad E. N. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, dirba, ar baustas administracine tvarka duomenų nėra, charakterizuojamas kaip skatintas, pasižymėjęs kaip nedrausmingas karys.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.), be to, atsižvelgiant į tai, kad E. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir įrodymų tyrimo teisme metu susitaikė su nukentėjusiuoju G. D., bei į tai, kad E. N. nėra nei recidyvistas, nei asmuo, kuris jau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, jam taikytinas LR BK 38 str.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 318 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą atleisti, jam ir nukentėjusiajam G. D. susitaikius.

Nuosprendis galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas.