Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo priteisimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. T. (T.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. T. (T.) iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo inspektorius 2008-02-26 nustatė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra vandens telkinio – Riešės ežero – apsaugos juosta ir zona iškirto 335 žalius juodalksnius ir 14 žalių gluosnių. Žemės dokumentuose buvo nurodyta, kad žemės sklype yra vandens telkinių apsaugos zona, tačiau nebuvo apribojimo „Saugotini želdiniai“. Toks apribojimas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-01 įsakymu Nr.2.3-11092. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neigia vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltę, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 34 str. 1, 2 d., padarė išvadą, kad nėra matyti, jog atsakovas, kirsdamas medžius vykdė ūkinę veiklą, buvo ūkio subjektu. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis dėl projektavimo sąlygų išdavimo komercinės paskirties statiniams sklype statyti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju kaltė yra būtina sąlyga atsakomybei atsirasti ir Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d. numatyta griežtoji atsakomybė netaikoma. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, prejudicinius faktus, nustatytus administracinėje byloje, konstatavo, kad atsakovas elgėsi pagal rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartą, t. y. bent du kartus kreipėsi į ieškovo tarnautoją G. M. dėl išaiškinimo, ar atsakovas gali kirsti medžius, ar tam reikia leidimo, tačiau žodžiu buvo patikintas, kad šiuos veiksmus atlikti gali, leidimo nereikia, todėl atsakovo kaltės dėl žalos gamtai padarymo nėra ir atsakovo civilinė atsakomybė nekyla, o dėl žalos gamtai padarymo yra paties ieškovo kaltė. Teismas nurodė, kad formaliai žiūrint, atsakovo veikla neatitiko Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 p. ir aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos 9 p., tačiau vadovaujantis veikos padarymo metu 2008-02-26 galiojusiu Želdynų įstatymu Vyriausybė turėjo patvirtinti naujus medžių priskyrimo saugotiniems kriterijus, tačiau to nebuvo padariusi iki 2008-03-12. Dėl to teismas padarė išvadą, kad 2008-02-26 Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nebuvo teisėtas pagrindas medžius priskirti saugotiniems želdiniams, kadangi šiose sąlygose medžiai saugotiniems buvo priskirti ne pagal naujai Vyriausybės Aplinkos ministerijos teikimu patvirtintus kriterijus, o Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr.206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys vandens telkinių apsaugos zonose, savaime nepriskiriami saugotiniems, iš jų ir atsakovo iškirsti juodalksniai, augantys privačioje žemės ūkio paskirties žemėje vandens telkinio apsaugos teritorijoje, nėra priskiriami saugotiniems, saugotiniems medžiams priskirtini tik gluosniai (3.10 p.). Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr.206 buvo pakeistas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 120 p., 121-123 p. pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo veika negali būti vertinama kaip neteisėta ir juodalksnių iškirtimas nepadarė žalos gamtai. Teismas sumažino iš ieškovo atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 3500 Lt iki 1000 Lt, kadangi byla buvo nesudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, atsiliepimo į ieškinį surašymas nereikalavo didelių darbo ir laiko sąnaudų, teismo posėdžiai truko 3 val.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, kurioms esant turi būti ginamas viešasis interesas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, bylą nagrinėjo, neatsižvelgdamas į tai, kad natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 320 str. 1, 2 d., 327 str. 1 d. 1 p., Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio, priteisė iš jo atsakovui S. T. (T.) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui būtų priteistos iš jo, kadangi jis procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš valstybės biudžeto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą. Iš aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų matyti, kad ieškovas yra biudžetinė įstaiga, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (1 p.), departamento steigėja yra Aplinkos ministerija (3 p.), pagrindinis departamento uždavinys – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (7 p.). Departamentas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, taip pat teikia ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (8.34 p.). Aplinkos kontrolės įstatymo 3 str. 10 p. numato, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. CPK 49 str. 1 d. numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl žalos gamtai atlyginimo, gina viešąjį interesą, konstatuotina, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. ši valstybės institucija yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl to pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos atsakovui turėtų būti priteistos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2, 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-123/2005; 2006-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006).

Ieškovas apeliaciniu skundu nėra apskundęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinos visos bylos aplinkybės. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2,08 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui S. T. (T.) ir jo sutuoktinei L. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2007-06-11 pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 12-13). 2008-02-26 ieškovo inspektorius R. S. surašė patikrinimo aktą Nr.VR-8.8.22, kuriame nurodė, kad dalyvaujant atsakovui S. T. (T.) patikrino L. T. ir S. T. (T.) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinimo tikslas ir rūšis: skundo tyrimas dėl iškirstų juodalksnių ir gluosnių ne miško žemėje, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje (b. l. 8-9). Surašytas kelmų apmatavimo aktas pagal medžių rūšis ir medžio kelmo skersmenį, iš kurio matyti, kad buvo iškirsti 349 medžiai, iš jų 335 juodalksniai ir 14 gluosnių (b. l. 10). 2008-03-18 ieškovo inspektorius R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.VR-8.1-48, kuriame nurodė, kad atsakovas S. T., 2008-02-26 privačiame žemės sklype vandens telkinių apsauginėje zonoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo, nukirto žalius juodalksnius ir žalius gluosnius, tuo pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr.343 121 p., aplinkos ministro įsakymą Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008-01-31 Nr.01-87, 9 p. (b. l. 5). 2008-04-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.VR-8.1-48 atsakovui paskirta 150 Lt bauda (b. l. 7). Dėl šio nutarimo atsakovas S. T. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-07-10 nutarimu panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-04-01 nutarimą Nr.VR-8.1-48, kuriuo atsakovui buvo skirta 150 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., ir administracinę bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo inspektorius G. M. suteikė S. T. (T.) netinkamą informaciją, suklaidino, netinkamai atsakydamas į užduotą klausimą, ar medžiams kirsti reikalingas leidimas. G. M., kaip inspektorius, pagal savo pareigas konsultuodamas S. T. privalėjo atsakingai įvertinti visus pateiktus dokumentus ir pateikti teisingą atsakymą į S. T. (T.) užduotą klausimą. Teismas nurodė, kad inspektorius privalėjo tinkamai atsakyti į užduotą klausimą arba pasiūlyti pateikti paklausimą raštu ir nurodyti, kad S. T. (T.) klausimas bus išnagrinėtas ir duotas atsakymas raštu. Teismas padarė išvadą, kad nėra S. T. (T.) kaltės dėl padaryto pažeidimo. Taip pat teismas nustatė, kad už S. T. (T.) privačiame žemės sklype vandens telkinių apsaugos zonoje iškirstus žalius juodalksnius ir žalius gluosnius apskaičiuota žala gamtai yra 36876 Lt, nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas nenagrinėtinas, tačiau visais atvejais asmenys, kalti dėl žalos gamtai padarymo, privalo ją atlyginti. Valstybės tarnautojų atsakomybė kyla pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kitus teisės aktus (b. l. 16-17).

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas apginti valstybės interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 36876 Lt už padarytą žalą aplinkai atlyginimo priteisimo iš atsakovo S. T. (T.). Pagal pareikštą ieškinį žalos atlyginimas turėjo būti priteistas valstybei. Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei 2002-06-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. 327 Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimu (b. l. 3-4). Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis 2008-02-26 ieškovo inspektoriaus R. S. surašytame patikrinimo akte Nr.VR-8.8.22. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad kreipėsi į ieškovo inspektorių G. M. 2 kartus, norėjo viską išsiaiškinti, jam buvo pasakyta, kad tai žemės ūkio paskirties sklypas ir medžius kirsti galima, jokių leidimų darbams nereikia. Jam (atsakovui) tik žinoma, kad prie vandens telkinių apribojama statyba, sklype norėjo įrengti kaimo sodybą, kelias pirteles ir nuomoti, sklypas buvo labai apžėlęs, medžių pavadinimų nežino (b. l. 101). Liudytojas M. L. parodė, kad jis su S. T. (T.) nuvyko į aplinkosaugą ir inspektoriui pateikė dokumentus, paklausė ką galima daryti su žemės sklypu, inspektorius leido kirsti medžius ir krūmus, pasakė, kad nereikia jokių leidimų (b. l. 102). Liudytojas G. M. parodė, kad atsakovas buvo atėjęs pasikonsultuoti; kreipėsi su klausimu, ar reikia leidimų kirsti medžius ne miško sklypo zonoje. Jam buvo atsakyta, kad leidimo nereikia, nes atsakovas pateikė registro išrašą, jis (liudytojas) pasižiūrėjo tik pirmą lapą, jei būtų pažiūrėjęs į antrą – būtų kitaip pakonsultavęs. Kadangi jam nebuvo pasakyta, kad žemė patenka į apsaugos zoną, tad tokiu atsakymu žmogus buvo suklaidintas; jei žemė patenka į apsaugos zoną, tai leidimo reikia ir ši aplinkybė paaiškėjo vėliau. Kadangi jam buvo pateikta nepilna informacija, tad atsakovui buvo pasakyta ne visa informacija, tik pagal užduotą klausimą, savivaldybėje yra žmogus, kuris važiuoja į vietą, jei yra netikslumų sudaroma komisija, atsakovas žemės planą parodė iš tolo, kopijų nedavė (b. l 102-103).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, jo elgesys atitiko rūpestingo žmogaus standartą, jį suklaidino kompetentingas tarnautojas, ir dėl to atsakovo kaltės dėl žalos gamtai padarymo nėra, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, o dėl žalos gamtai padarymo yra paties ieškovo kaltė. Taigi sektų išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog padarytą žalą gamtai turi atlyginti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad buvo nustatyta, jog žala gamtai padaryta dėl ieškovo darbuotojo (tarnautojo) G. M. veiksmų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka, o už valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad valstybei žalą turi atlyginti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl tarnautojo G. M. veiksmų, sprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi, tačiau baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (CPK 47 str.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Žemės savininkams pažeidus Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008). Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. numato, kad gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus. Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343, kuriuo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 4 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 120 p. nustatyta, kad saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje, yra: želdiniai, augantys paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, išskyrus želdinius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose; želdiniai, augantys paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos zonose, išskyrus želdinius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose, kurortų apsaugos zonose, išskyrus privačių namų valdas ir sodininkų bendrijų privačius žemės sklypus (120.8, 120.9 p.). 121 p. nustatyta, kad saugotini želdiniai nukertami ar kitaip pertvarkomi savivaldybės institucijai išdavus leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 122 p. numato, kad savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimą dėl saugotinų želdinių nukirtimo ar pertvarkymo, nustato želdinių vertę pagal Aplinkos ministerijos nustatytus įkainius. Savivaldybės institucija, atsižvelgdama į želdinių ekologinę, estetinę, kultūrinę reikšmę ir poveikį kraštovaizdžio formavimui, gali priimti sprendimus dėl didesnės želdinių vertės (įkainių) nustatymo. Pagal 123 p. saugotinus želdinius prižiūri ir tvarko žemės ir želdinių valdytojai, savininkai ir naudotojai. Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą <...> leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui <...> ir atlyginus <...> medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad toks leidimas žemės sklypo savininkams buvo išduotas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, priklauso ne tik atsakovui S. T. (T.), bet ir jo sutuoktinei L. T., kuri taip pat turi laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų, tačiau į bylos nagrinėjimą savininkė L. T. nebuvo įtraukta, jos atsakomybės klausimas nebuvo išnagrinėtas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo apie įstatyminį (materialųjį) atsakovų bendrininkavimą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.