Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2-2376-1052/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2-2376-1052/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07703-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
J. B., A. S.
Suinteresuotas asmuo
R. T. A.
Trečiasis asmuo
R. T. A.
Civilinė byla Nr. e2-2376-1052/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07703-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.1.14.6; 3.1.15; 3.1.16; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.5.9.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja A. B.,sekretoriaujant L. J., M. G., J. T.,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams M. K., V. I.,

atsakovei J. B., jos atstovei advokatei S. K.,atsakovui A. S., jo atstovui advokatui B. V.,suinteresuotam asmeniui R. T. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. B., A. S., suinteresuotam asmeniui R. T. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo tvarkytojo paskyrimo bei atsakovės J. B. priešieškinį Valstybei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, A. S., trečiajam asmeniui R. T. A. dėl laikinosios globos panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė) atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo posėdyje ir ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią į sūnų T. S. (toliau – ir vaikas, nepilnametis); 2) neterminuotai apriboti atsakovei J. B. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią į sūnų T. S.; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą ir nustatyti nepilnamečiui T. S. nuolatinę globą; 4) paskirti T. S. nuolatine globėja R. T. A.; 5) nustatyti nepilnamečio T. S. gyvenamąją vietą kartu su R. T. A.; 6) priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; 7) priteisti iš atsakovės J. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; 8) paskirti vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju – globėją R. T. A..

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį, prašė remtis ieškinyje nurodytais motyvais, akcentavo, kad per laikinos globos laikotarpį atsakovai vaiku nesirūpino, nesiėmė veiksmų vaiką susigrąžinti iš laikinosios globos ir nėra tikėtina, kad situacija ateityje pasikeis. Prašė atmesti atsakovės J. B. priešieškinį, nurodė, kad atsakovai J. B. ir A. S. yra atskirai gyvenantys asmenys, turintys bendrą vaiką – T. S.. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant Vaikų reabilitacijos ligoninę „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. laikinąja globėja paskirta L. P.. 2018 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista T. S. laikinoji globėja, vaiko globėja paskiriant R. T. A.. Su T. S. tėvais A. S. ir J. B. socialiniai darbuotojai dirbo nuo 2016 metų, tačiau rezultatų pasiekti nepavyko. Tėvai neketina auginti sūnaus, nededa pastangų susigrąžinti sūnų. J. B. visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku, nesidomi juo ir neteikia jokio išlaikymo. A. S. taip pat nededa pastangų auginti sūnų, išlaikymo vaikui neteikia. Kadangi nėra duomenų, kad ateityje situacija gali pasikeisti, tėvų valdžia atsakovams į sūnų T. S. apribotina neterminuotai, vaikui nustatytina nuolatinė globa. Šiuo metu vaikas gyvena su laikinąja globėja R. T. A., kuri raštišku sutikimu sutiko nuolatinai globoti nepilnametį T. S.. R. T. A. K. rajono Vaiko ir Šeimos gerovės centro išvadoje dėl pasirengimo globoti ar įvaikinti vaiką pripažinta tinkamu asmeniu globoti (rūpintis) sveiku arba su nežymiais sveikatos sutrikimais (klausos, regos arba su nedidele protine negalia) vaiku, nuo 3 iki 10 metų.

Ieškovės atstovai su atsakovės J. B. pateiktu priešieškiniu nesutiko, atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove socialiniai darbuotojai dirbo apie 2 metus, nuo 2016 m. gruodžio 16 d., tačiau moteris nepranešusi išvyko iš Lietuvos, grįžusi į Lietuvą ji nepranešė vaiko teisių institucijai kad grįžo. Nėra duomenų, kaip atsakovė tvarkosi su priklausomybe alkoholiui. Nei būdama užsienyje, nei Lietuvoje atsakovė nesidomėjo vaiku, juo nesirūpino, jo nelankė, neteikė jam išlaikymo, dėl šių aplinkybių priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovė J. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą ir nustatyti sūnaus T. S. gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą sūnui T. S. po 180,00 Eur per mėnesį ir skirti J. B. lėšų priteistų vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš ieškovės išlaidas už advokato paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad sūnus T atsakovei gimė esant nepilnametei, atsakovas A. S. tuo metu buvo jos sugyventinis ir yra vaiko tėvas. Su A. S. jos gyvenimas nesusiklostė, jis nesirūpino šeima, prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą. Už atsakovės sužalojimą A. S. buvo nuteistas, atliko bausmę. Netrukus po vaiko gimimo mirė atsakovės motina, buvo labai sunku gyventi. Neneigia, kad buvo pradėjusi piktnaudžiauti alkoholiu. Kai apie tai sužinojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, iš atsakovės buvo paimtas sūnus ir atiduotas globėjai. Būdama tuo metu jauno amžiaus atsakovė buvo įsitikinusi, kad visam laikui neturi teisės susigrąžinti vaiko. Giminaitė jai pasakė, kad geriau nelįstų prie vaiko, vaikas turi geras gyvenimo sąlygas ir atsakovei su juo bendrauti nepatartina. Lietuvoje buvo labai sunku susirasti darbą, todėl atsakovė išvyko dirbti į užsienį, ten ir gyveno. Dabartiniu metu ji jau ilgą laiką alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba, gyvena su sugyventiniu, nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė labai nori susigrąžinti sūnų, kurį ji labai myli ir nuolat apie jį galvoja. Jos sugyventinis tam neprieštarauja. Atsakovės ir jos sugyventinio materialinė padėtis bei gyvenimo sąlygos yra normalios, vaikui nori suteikti savo meilę, juo rūpintis, leisti jį į mokyklą, todėl prašys teismo sudaryti jai galimybę būti savo sūnaus motina ir atlikti motinos pareigas. Atsakovė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu, nekilnojamo turto ir automobilio neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė J. B. 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog gyvena Lietuvoje, turi būstą, dirba, gauna atlyginimą, turi draugą, dėl šių aplinkybių jai neturėtų būti apribotos motinystės teisės. Ji nevartoja alkoholio ir psichotropinių medžiagų, padarė smulkų nusikaltimą, yra probuojama. Ankščiau vartojo alkoholį, buvo palūžusi dėl mamos mirties, jos draugas ją išdavė, dėl to ji jį paliko. Nuo priklausomybės alkoholiui buvo užsikodavusi, dabar nesigydo. A. S. buvo įsilaužęs pas ją į butą, sumušė pažįstamą, sužalojo žmogų, dėl to buvo įkalintas, atliko laisvės atėmimo bausmę. Vėliau išvyko į Vokietiją, dėl to negalėjo lankyti vaiko, ir grįžo į Lietuvą prieš metus laiko. Apie teismo posėdį jai nebuvo pranešta, dėl to ji su teismu nesusisiekė, jokių dokumentų nėra gavusi. Mano, kad turi teisę auginti sūnų, ji yra gera motina, gali suteikti vaikui meilę ir šilumą, jį pilnai aprūpinti, vaiką myli. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) – skalbykloje, prieš tai dirbo parduotuvėje Maxima. Iš viso Lietuvėje dirbo apie 7 mėnesius, išlaikymo vaikui neteikė, nes nežinojo, kad reikia teikti. Patvirtino, jog byloje esančiame pranešime nurodytus dokumentus gavo 2019 m. rugsėjo 27 d., jai buvo įteiktas vokas, tačiau dokumentų turinio ji nesuprato. Ji galvojo, kad su vaiku negali matytis ir jai motinystės teisės jau atimtos. Kad išsiaiškintų kas dokumentuose parašyta į teisininkus nesikreipė, teisme apie bylą nesiteiravo. Paskutinį kartą sūnų matė, kai jam buvo 3 metai. Su A. S. ji nebendrauja. Apie sūnų žino tiek, kad augina moteris, turi visas sąlygas, kažkur gyvena už Kauno.

2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovė J. B. paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu su vaiku nebendravo, nes pati nevairuoja, toli važiuoti. Globėjos klausė, koks autobusas važiuoja, tačiau ši jai nenurodė ir neišreiškė noro bendrauti. Be to, ji turi tik 1 – 2 poilsio dienas, nes kartais poilsio dienomis turi dirbti, dirba slenkančiu grafiku 4-5 dienas dirba, po to turi vieną laisvą dieną. Grįžusi į Lietuvą su socialiniais darbuotojais nebendravo į tarnybas nesikreipė, nes manė, kad jie turi į ją kreiptis. Jei teismas priešieškinį tenkintų – vaikas gyventų su ja ir N. Š. 2 kambarių bute. Atsakovė kartu su draugu N. Š. gyvena apie 1 metus laiko. Vaikas jos nėra matęs, ryšio tarp jos ir vaiko nėra, tačiau bandytų priprasti vienas prie kito, jei reikėtų vaikščiotų pas psichologus. Šiuo metu pas psichologus dėl bendravimo su vaiku nesikreipė. Jos pajamos yra minimalios per mėnesį susidaro apie 500,00 - 600,00 Eur, 200,00 Eur per mėnesį išieško antstolis. Kokios sumos išieškomos iš jos darbo užmokesčio nežino ir nesidomėjo. Mano, jog sūnų galės išlaikyti iš savo ir draugo gaunamos algos. Sutinka, kad būtų priteistas 180,00 Eur dydžio išlaikymas jos sūnui, jei būtų tenkintas ieškinys, mano kad sugebėtų tokio dydžio išlaikymą sūnui mokėti.

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. ir jos atstovė pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisako priešieškinio ir sutinka su ieškiniu, nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės atsakovei žinomos.

Atsakovas A. S. ir jo atstovas 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Su atsakovės J. B. priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, jog su sūnumi bendrauja telefonu, teiraujasi pas laikiną globėją apie sūnų. T žino, kad turi tėtį, pas globėją vaikui augti gera ir saugu, todėl nesutinka, kad būtų tenkintas priešieškinis. Justina su vaiku nebendrauja, vaikas jos nepažįsta. Nors mama nori susigrąžinti vaiką, tačiau ji vaiku ilgą laiką nesirūpino, su vaiku visiškai nebendravo, vaiku rūpinosi globėja R. T. A.. Jis su globėja bendravo iki to, kol pateko į įkalinimo įstaigą. Atsakovas išėjęs iš įkalinimo įstaigos tris mėnesius su vaiku nebendravo, vaikui neskambino. Taip nutiko dėl to, kad vaikui prasidėjo isterijos, nes vaikas norėjo bendrauti su tėčiu, o atsakovas buvo intensyvioje priežiūroje, tam neturėjo tinkamų sąlygų. Jis nori jog vaikas augtų pas globėją, kur vaikui suteiktos visos sąlygos, kol jis atsistos ant kojų. Jis mano, kad J. B. nėra išsprendusi alkoholio problemos, todėl vaikas gali atsidurti globos įstaigose vėl. Sutinka, kad jam neterminuotai būtų apribotos tėvystės teisės, supranta, kad jas apribojus, neteks visų tėvo teisių ir pareigų išskyrus pareigą mokėti išlaikymą ir teisę matytis su vaiku. Taip pat jam žinoma, jog vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Jis nedirba, pajamų neturi, gauna pajamas iš užimtumo tarnybos, turto neturi, tačiau su reikalavimu, kad būtų priteistas išlaikymas po 180,00 Eur per mėnesį sutinka. Jis pripažino savo priklausomybę alkoholiui, ir toliau lankosi A grupėse, todėl remdamasis savo ir kitų asmenų patirtimi sprendžia, jog atsakovė J. B. nėra atsikračiusi priklausomybės ir jos polinkis girtauti gali pasireikšti bet kuriuo metu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. T. A. atsiliepimuose su ieškiniu sutiko, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki vaiko paėmimo vaikas gyveno su mama. Vaikas buvo labai traumuotas, sutrikusi jo raida. Atvykęs pas globėją vaikas gūždavosi, slėpdavosi, dengdavosi galvą, kas rodo, kad gyvendamas su mama vaikas galimai buvo mušamas. Vaikas pasakoja, kad tėtis smurtavo ne prieš mamą, o mamos dėdes. Po to, kai mama dalyvavo teismo posėdyje, ji susiekė su globėja pareiškė norą pasimatyti su vaiku. Vaikas apie tai sužinojęs labai išsigando, prašė jo tai tetai neatiduoti, vaikas pareiškė, kad nenori pas jokią tetą ir neis. Kai globėja pasiūlė mamai atvažiuoti, mama atsakė, kad toli vykti, o ji nevairuojanti. Kai nusiuntė T nuotrauką, kurioje jis po operacijos ligoninėje, J. B. net nepasidomėjo kuo vaikas sirgo ir kaip jaučiasi. Per mėnesį ji nė karto neskambino ir nerašė, o pažyma iš priklausomybių centro neįrodo, kad atsakovė išsprendė priklausomybės alkoholiui problemą. Vaikas globėjos namuose gyvena saugiai ir ramiai, jis yra laimingas, jam reikia pastovumo, saugumo ir meilės.

Trečiasis asmuo R. T. A. 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje paaiškino, jog T gyvena pas ją jau virš metų laiko, vaikas atvyko labai traumuotas, buvo sutrikusi raida, naktimis klykdavo, rėkdavo. Vaikas nekalbėjo iki 4 metų, bet kai pradėjo kalbėti daug pasakojo, kad tėtis sumušė žmogų, bėgo kraujas, tėtis padarė avariją ir užmušė žmogų, o tėtis vaiko pasakojimus patvirtino. Kol vaikas augo pas motiną, pas motiną lankėsi daug negerų žmonių, vaikui tokie epizodai iš atminties vis išlenda. Vaikas myli ir kalba apie tėtį. Vaikas bendrauja su vaiko promočiute, kuri norėjo vaiku rūpintis, tačiau to negalėjo daryti dėl neįgalumo. Vaiko tėtis skambino iš įkalinimo įstaigos vaikui, su vaiku bendravo telefonu. Tėtis pripažįsta kaltę, atgailauja, pageidauja su vaiku bendrauti. Tėvas globėjai sakė, kad sutinka vaikui mokėti teismo priteistą išlaikymą. Vaikas mamos visai nemini, apie ją nekalba, nors iš nuotraukos ją pažįsta. Mama su vaiku niekados nesusisiekė ir nebendravo. Jei tėvai pageidaus bendrauti su vaiku globėja skatins jų ryšius. Vaikas lanko logopedą, jis kalba neaiškiai, geria nervų sistemą stiprinančias medžiagas, nes yra labai jautrus, greitai stresuoja. Apklausa su psichologu būtų netikslinga ir neproduktyvi, ne tik dėl to, kad vaikas kalba neaiškiai ir nerišliai, dėl ko jo nesupranta nepažįstami asmenys, bet ir dėl to, kad vaikas labai jautrus ir patirtų didelį stresą. Ji jokių teisės pažeidimų nėra padariusi. 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos šeimoje be globojamo T auga 3 vaikai, jauniausiam 10 metų, vaikai bendrauja gerai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas, šioje dalyje civilinė byla nutrauktina, ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl priešieškinio atsisakymo ir bylos šioje dalyje nutraukimo

Įstatyme numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovės J. B. atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, neprieštarauja vaiko interesams, atsakovei žinomos priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės, todėl teismas atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio priima ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Priėmus atsisakymą nuo priešieškinio, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų

Abu atsakovai ieškinį pripažino visiškai. (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš ieškovės atstovų, atsakovų A. S. ir J. B. bei jų atstovų, trečiojo asmens R. T. A. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio T. S., gimusio 2014 m. gruodžio 1 d. tėvai yra atsakovai J. B. ir A. S. (vaiko gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. 4007). (duomenys neskelbtini)Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl T. S. laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos T. S., gim. (duomenys neskelbtini)nustatyta laikinoji globa, nuo (duomenys neskelbtini)globėju paskirta Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, nustatant T. S. globos vietą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl T. S. laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos vaikui T. S. laikinoji globa nustatyta nuo 2018 m. vasario 8 d., jo globėja paskirta L. P.. 2018 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl T. S. laikinosios globos nustatymo pakeitimo nuo 2018 m. lapkričio 28 d. globėja paskirta R. T. A., o T. S. gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. 2019 m. sausio 8 d. medicininis pažymėjimas Nr. 3 patvirtina, jog R. T. A. yra sveika. 2018 m. lapkričio 28 d. R. T. A. raštu sutiko būti paskirta nuolatine T. S. globėja. Iš vaiko aplankymo aktų matyti, jog globėja savo pareigas atlieka tinkamai, tenkina vaiko poreikius (2019 m. vasario 2 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 20 d. Vaikų gerovės centro Pastogė informacijoje apie J. B. ir A. S. šeimą ir jai teikiamą pagalbą nurodyta, jog paslaugos teiktos nuo 2018 m. gegužės 28 iki 2018 m. lapkričio 20 d., tėvai buvo informuojami apie vaiko susigrąžino sąlygas, apie susitikimus su vaiku. J. B. informavo apie ilgalaikį gydymą nuo priklausomybės, su socialine darbuotoja nebendravo, su vaiku nebendravo, neatvyko nė į vieną susitikimą, su A. S. nebegyvena, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, keičia gyvenamąsias vietas, partnerius, kurie vartoja alkoholį. Iš buvusių J. B. kaimynų sužinota, jog ji išvyko gyventi į užsienį. A. S. nuo 2018 m. gegužės 28 d. stengėsi bendrauti su socialine darbuotoja, atvykdavo į susitikimus, tardavosi telefonu dėl pasimatymų su sūnumi. Per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d. gauta informacija, kad A. S. yra suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, vėliau atlikinės bausmę Marijampolės pataisos namuose. Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos plano matyti, kad J. B. su vaiku nebendravo, juo nesidomėjo, yra išvykusi į Vokietiją, tėvas A. S. negali rūpintis ir auginti vaiko, nes yra suimtas ir atliks laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Iš 2018 m. birželio 11 d. Kelmės Vaiko ir šeimos gerovės centro išvados dėl pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką matyti, jog R. T. A. yra tinkamas asmuo globoti (rūpintis) sveiku arba su nežymiais sveikatos sutrikimais (regos, klausos, nedidele fizine negalia vaiku, nuo 3 iki 10 metų, lytis nesvarbi. Iš 2019 m. gegužės 17 d. Marijampolės pataisų namų Resocializacijos skyriaus pažymos matyti, jog atsakovas A. S. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijos matyti, jog J. B. dirba lyginimo operatorės pareigose, darbo užmokestis jai mokamas pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Medicinos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš Respublikinio priklausomybės ligų centro patvirtina, jog J. B. per 3 metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl konsultavimo ir / ar gydymo nesikreipė. Iš 2020 m. spalio 7 d. J. B. charakteristikos matyti, jog J. B. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) operatorės pareigose ji kruopšti ir pareiginga, tinkamai atlieka pavestas užduotis, kolektyve draugiška, lengvai bendraujanti, drausminių nuobaudų neturi. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog J. B. gyvenamojoje vietoje – 1 kambario nuomojame bute (plotas apie 30 kv. m.) (duomenys neskelbtini), nėra sudarytos sąlygos vaikui augti, ilsėtis, ugdyti ir žaisti.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir / ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, jog abu atsakovai realiai nesiėmė priemonių ir veiksmų susigrąžinti vaiką iš laikinosios globos, abu atsakovai su ieškiniu sutiko.

Atsakovė J. B. teismo posėdžių metu pripažino, jog su vaiku nebendravo nuo tada, kai vaikas buvo paimtas ir perduotas laikinai globai, išlaikymo neteikė. Vaikas jos nepažįsta. Atsakovė sužinojusi apie ieškinio reikalavimus neterminuotai apriboti jos motinystės teises pateikė teismui priešieškinį dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nė vieno karto nekalbėjo su vaiku, jo nepalankė, nesikreipė į specialistus, kad šie jai padėtų atkurti ryšį su vaiku, savo neveiklumą aiškino aplinkybėmis, kad ji dirba, neturi laiko, lėšų ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė mananti, kad nors ji su vaiku jokio ryšio neturi, mano, kad tas ryšys su vaiku atsirastų, jei teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su ja. Bylos eigoje pakeitė nuomonę ir priešieškinio atsisakė. Raštu pranešė teismui, kad ji sutinka su ieškiniu, o vaiko auginti negalės dėl jos finansinės padėties – nes šiuo metu gauna tik 400,00 Eur pajamas, o draugas nedirba, todėl negalės vaiko aprūpinti būtinais daiktais. Iš į bylą pateikto, atsakovės gyvenamosios vietos patikrinimo akto matyti, jog jos gyvenamojoje vietoje, aplinka nėra pritaikyta gyventi nepilnamečiui vaikui. Atsakovė neturi supratimo apie vaiko poreikius ir pomėgius, nežino jo dienotvarkės, ką jis mėgsta ir valgo, kuo žaidžia, neturi supratimo kaip sukurti tarpusavio ryšį ir nesiėmė jokių veiksmų sužinoti apie sūnų daugiau ir su sūnumi suartėti. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, teismas sprendžia, jog atsakovė vaiku nesirūpina, jos ketinimai auginti vaiką yra deklaratyvūs ir neparemti konkrečiais veiksmais, atsakovė su vaiku nesukūrė ir nepalaiko artimo ryšio ir tuo kenkia jo interesams ir raidai, iš atsakovės pareiškimo, kad ji sutinka su ieškiniu, teismas daro išvadą, nėra galimybės, kad atsakovė ateityje gali pradėti rūpintis vaiku, su juo bendrauti, pasirūpinti vaiko poreikiais, teikti jam išlaikymą.

Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu, nurodė, kad negali auginti vaiko, sudaryti jam tinkamų gyvenimo sąlygų. Jis bendrauja su vaiku, tačiau išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovas su vaiku bendrauja telefonu, aplanko labai retai. Nėra sukūręs tinkamų sąlygų vaikui augti ir ugdyti, neišreiškė ketinimo vaiką auginti pats, tokius ketinimus atidėdamas neapibrėžtam laikotarpiui – kol pats atsistos ant kojų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes atsakovas yra apsisprendęs pats neauginti vaiko, o periodinis bendravimas su vaiku nėra pagrindas spręsti, jog atsakovas pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametį sūnų ateityje.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų J. B. ir A. S. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus T. S. atžvilgiu, nes tėvai nevykdydami ir neketindami vykdyti savo pareigų daro žalą nepilnamečiui sūnui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą ir į tai, kad nepilnamečio T. S. tėvams – atsakovams J. B. ir A. S. apribojama tėvų valdžia į sūnų, nepilnamečiui T. S. nustatytina nuolatinė globa.

Byloje nustatyta, kad vaiką laikinai globoja R. T. A.. Ji pateikė rašytinį sutikimą būti paskirta nuolatine nepilnamečio T. S. globėja ir teismo posėdžio metu tai patvirtino žodžiu. Byloje surinkta R. T. A. charakterizuojanti medžiaga ir institucijų išvados patvirtina, kad ji yra pripažinta tinkamu asmeniu būti T. S. globėju. Kitų asmenų galinčių ir pageidaujančių globoti T. S. nėra nustatyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nepilnametis T. S. R. T. A. yra globojamas tinkamai, globa kokybiška, aplinkybių trukdančių R. T. A. tapti nuolatine globėja nenustatyta.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nesant kitų asmenų, galinčių ir išreiškusių norą globoti nepilnametį T. S., jo nuolatine globėja skirtina R. T. A., o nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Abu atsakovai su išlaikymo dydžiu sutiko, ginčo dėl to nėra. Priteisdamas išlaikymo dydį teismas, atsižvelgia į vaiko amžių ir poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinti ne tik būtinieji poreikiai, bet ir teisė būti lavinamam ir ugdomam. Įprastai teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga minimalios mėnesinės algos suma. Įvertinęs T. S. amžių, jo būtinuosius poreikius, atsakovų turtinę padėtį pagal Sodros ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, teismas sprendžia, jog 180,00 Eur išlaikymo suma atitinka atsakovų turtinę padėtį ir užtikrins vaiko būtinuosius poreikius. Pažymėtina, jog atsakovai savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, jie yra darbingo amžiaus, todėl jie privalo imtis visų įmanomų priemonių uždirbi pajamas, būtinas vaikui išlaikyti. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų tenkinamas visiškai iš atsakovų, jų nepilnamečiui sūnui T. S., priteisiant išlaikymas po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno tėvo (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti. Iš atsakovų priteisus išlaikymą, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtina nuolatinė globėja – R. T. A. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

atsakovės J. B. atsisakymą nuo priešieškinio priimti ir civilinės bylos dalį pagal J. B. priešieškinį Valstybei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, A. S., trečiajam asmeniui R. T. A. dėl laikinosios globos panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, paskiriant T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja R. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos R. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją R. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja A. B.