Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-04 · Byla Nr. ATP-608-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
ATP-608-594/2016
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00076-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-608-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-27-3-00076-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Č. R. (toliau – Č. R.) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Č. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Č. R. 2016 m. gegužės 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir nubaustas 868 eurų bauda už tai, kad jis būdamas ūkininku, esant darbinių santykių požymiams ir atlyginimui, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, leido dirbti pagalbinio darbininko darbą V. P. nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. sausio 28 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu Č. R. prašo panaikinti 2016 m. gegužės 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu nutarimas yra neteisėtas, kadangi jo kaltė neįrodyta.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į Č. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. gegužės 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus rašytinius įrodymus byloje, apklausė liudytojus, ko rezultate gautų duomenų pakako Č. R. kaltei padarius ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą pagrįsti. Tuo tarpu apeliantas savo skunde nepateikia jokių motyvų, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu konstatuotomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Č. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.). Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, jame užfiksuotas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl Č. R. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, dėl ko pagrįstai Č. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d..

8. Sutinkamai su ATPK 41³ str. 1 d., nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Remiantis DK 98 str., nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbo pripažinimui nelegaliu, remiantis aptartomis teisės nuostatomis, pakanka bent vieno DK 98 str. įtvirtinto požymio konstatavimo.

8.1. Atsižvelgiant į aptartus nelegalaus darbo požymius bei remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. nuostatas, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Šiuos požymius Č. R. veiksmuose nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto V. P. parodymai, remiantis kuriais, pas ūkininką Č. R. jis dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio ar liepos mėnesio. Iki to laiko jis dirbo miške pas kitą žmogų netoli Č. R. namų, tačiau Č. R. paprašė pereiti dirbti pas jį, kadangi reikėjo suvežti šieną. Jis sutiko ir pas Č. R. liko dirbti net ir suvežus šieną. Dirbo visus darbus - traktoriumi vežė šieną, šiaudus, prižiūrėjo karves, nes ūkyje jų yra 20, - dirbo pagalbiniu darbininku. Kokius darbus atlikti, jam nurodydavo Č. R.. Pinigai už darbą jam buvo mokami paprašius Č. R.. Jei darbas būdavo susijęs su technika, už dieną gaudavo 20 eurų, jei be technikos – nuo 12 iki 15 eurų. Jis ir gyveno pas Č. R., todėl maistą taip pat gaudavo iš jo. Per visą laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio Č. R. jam sumokėjo apie 700 eurų. Su juo darbo sutartis nebuvo pasirašyta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV. Šiuo metu pas Č. R. jis nebedirba, nes po darbo inspekcijos patikrinimo iš Č. R. ūkio jam buvo liepta išeiti.

9.1. Remiantis šiais liudytojo parodymais akivaizdu, jog V. P. Č. R. ūkyje atlikinėjo įvairius ūkio darbus, už ką gaudavo ir iš esmės nustatytą atlygį – jei dirbdavo su technika, už vieną darbo dieną gaudavo 20 eurų, jei be technikos – darbų kaina svyruodavo nuo 12 iki 15 eurų, be to, už darbą jam buvo suteiktas gyvenamasis plotas, maitinimas. Nurodymus, t. y. kokius darbus atlikti, jam duodavo būtent Č. R., pinigus už atliktus darbus jam mokėjo taip pat apeliantas, kas suponuoja pagrįstų abejonių nekeliančią išvadą, jog tarp Č. R. ir V. P. nagrinėjamu atveju buvo susiklostę išimtinai darbiniai teisiniai santykiai, kurių reguliavimui taikytinos aukščiau aptartos DK nuostatos. Č. R. nepasirašius darbo sutarties su V. P., nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV ir leidus V. P. ūkyje atlikti pagalbinio darbininko darbus už tai jam mokant sulygtą atlyginimą, galima pagrįstai konstatuoti apelianto kaltę ATPK 41³ str. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme.

9.2. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme Č. R. su V. P. teismo posėdžio metu išdėstytomis tiriamo įvykio aplinkybėmis ir nesutiko, tačiau abejoti aukščiau aptartų liudytojo parodymų patikimumu ir objektyvumu, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. V. P. viso proceso metu buvo nuoseklus, analizuojamo įvykio aplinkybes dėstydamas nuosekliai ir aiškiai, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jo parodymai, duoti darbo inspektoriams atvykusiems į Č. R. ūkį, su jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, sutapo visiškai, juos apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta A. P.. Jos teigimu, V. P. pas Č. R. dirbo nuo 2015 m. liepos mėnesio ir dirbo iki 2016 m. sausio mėnesio traktoriumi, rulonus vežė, gyvulius šėrė, t. y. ką jam nurodydavo, tą ir dirbdavo. Jam mokėjo 20 eurų. Dabar V. P. ten nebedirba, nes ūkininkas apkaltino jį įskundus darbo inspekcijai ir todėl jie susipyko. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. V. P. gyveno pas Č. R. namuose.

10. Šias aplinkybes, o būtent nelegalų V. P. darbą pas Č. R., iš dalies patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2015 m. gruodžio 21 d. anoniminis pranešimas, informuojantis, kad pas Č. R. nelegaliai dirba neįgalus V. P. (b. l. 7) bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog darbo inspekcijos darbuotojams atvykus patikrinti anoniminiame pranešime užfiksuotų aplinkybių, V. P. Č. R. ūkyje buvo rastas vilkintis darbinius drabužius (b. l. 12-16).

11. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertinus tai, jog Č. R. apeliaciniame skunde jokie jo nesutikimo su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu motyvai nepateikiami, nenurodant jokių objektyvių duomenų, kuriems esant administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, aptartinos pagrindinės Č. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu keltos jo nekaltumo versijos.

11.1. Remiantis Č. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, V. P. jo ūkyje nedirbo, tiesiog ten lankydavosi bendraudamas su ten gyvenančiais asmenimis, jausdamas simpatiją Č. R. namuose apsilankančiai J. Č.. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, tikėti šia apelianto versija, nepateikiant jokių objektyvių šiuos jo teiginius pagrindžiančių duomenų, teisinio pagrindo vis tik nėra. Paties V. P. teigimu, J. Č. jis matė tik tris kartus – per Č. R. vestuves, jai atvažiavus mėžti mėšlo ir per Naujuosius Metus, o koks nors tarp jo ir J. Č. buvęs artimesnis asmeninis ryšis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, nenustatytas. Ir nors šią versiją pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti R. L. ir J. Č., tačiau, vertinant jų parodymų pagrįstumą, objektyvumą ir reikšmę sprendžiant Č. R. kaltės klausimą, vis tik akcentuotina, jog R. L. gyvena pas Č. R., yra jo sutuoktinės pusbrolis, J. Č. yra susijusi artimais giminystės ryšiais su Č. R. sutuoktine – yra jos sesuo, atvykdavusi aplankyti sesers šeimos, o liudyti į apylinkės teismą ji atvyko Č. R. iniciatyva. Tokiu būdu, esant galimam aptartų asmenų suinteresuotumui nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, besąlygiškai jais vadovautis paneigiant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėto V. P. bei jo motinos A. P. parodymus, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Be to, bendravimas su J. Č. niekaip nepaneigia aukščiau paminėtų aplinkybių dėl nelegalaus darbo.

11.2. Kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta atmestina ir Č. R. versija, V. P. patikrinimo metu galėjo atlikinėti darbus ne jam, bet jo motinai, kadangi tiriamo įvykio dieną jis buvo rastas ne apelianto, bet jo mamos ūkyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto mamos J. R. sodyba, randasi (duomenys neskelbtini), Č. R. - (duomenys neskelbtini). Duomenų, patvirtinančių, kad ūkių teritorijos būtų atskirtos, nagrinėjamoje byloje nėra, pats apeliantas bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad gyvuliai yra laikomi bendrai. Be to, apelianto mamai yra 90 metų, ūkyje atlikti įvairius ūkio darbus jai padeda jis pats, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog garbaus amžiaus sulaukusi moteris, kuriai reikiamus ūkio darbus padeda atlikti jos sūnus, savo pačios iniciatyva ir jėgomis įdarbintų V. P. į savo ūkį, teiktų jam nurodymus dėl reikiamų atlikti darbų, jį maitintų bei mokėtų jam pinigus už atliktą darbą. Juo labiau įvertinus ir tai, kad V. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, būtent (duomenys neskelbtini) nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą, pažymėdamas ir tai, kad šiame name kartu su juo gyveno ir Č. R., jo sutuoktinė, R. L. bei Č. R. mama, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tarp apelianto įvardintų dviejų skirtingų adresų jokios esminės reikšmės nebuvo, iš esmės visi šie asmenys gyveno viename name ir tvarkė vieną ir tą patį ūkį. Kad jį darbui būtų samdžiusi būtent J. R., nenurodė ir nelegaliai dirbęs V. P..

12. Šiame kontekste vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo Č. R. parodymų bei jo keliamų versijų patikimumą, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo pažeidimo aplinkybių. Šiuo aspektu svarbu paminėti tai, kad nei teikdamas rašytinius paaiškinimus, nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ATPK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti V. P. paaiškinimais, nenustačius jo suinteresuotumo bylos baigtimi, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Č. R. keliamas analizuojamo įvykio versijas, tikėti jo prieštaringais ir nenuosekliais parodymais sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra.

13. Tokiu būdu, neįžvelgiant jokių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų, naikinti teisėtą ir pagrįstą Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimą, remiantis vien tik lakonišku Č. R. teiginiu, jog nutarimas yra neteisėtas, teisinio pagrindo vis tik nėra, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Č. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis