- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1-359-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20364-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1. 2012-07-20 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų bausme; 2. 2014-02-17 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3. 2016-10-12 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme. Bausmes atlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2019-05-16, 13.49 val., Darbininkų – Knygnešių gatvių sankryžoje, Šilutėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,48 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2019-05-16 13.49 val. išgėręs važiavo pas draugą, nespėjo sustabdyti automobilio ir įvažiavo į kitą automobilį, taip sukėlė eismo įvykį Šilutės mieste Darbininkų ir Knygnešių gatvių sankryžoje. Neturi teisės vairuoti transporto priemonę ir niekada nebuvo jos įgijęs, pats paprašė draugo leisti vairuoti automobilį. Draugas pats buvo išgėręs ir nenorėjo vairuoti. Vairavo draugui priklausantį automobilį „Peugeot Partner“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Automobilį pats jo savininkas įvertino 400 Eur. Nežino, ar žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, nes jie iki šios dienos nesusisiekė su juo. Girtas nevairuodavo, nežino, kodėl taip pasielgė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-05-16, apie 13 val., nuėjęs pas I. M., gyvenantį Aušros sode, paprašė, kad pastarasis paskolintų savo automobilį, nes norėjo nuvažiuoti iki draugo. Pripažįsta buvęs girtas, tačiau jautėsi gerai, nesijautė labai apsvaigęs. I. M. buvo neblaivus ir nenorėjo vairuoti, todėl jis nusprendė vairuoti pats. I. M. neklausė ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, o jis šiam nieko nesakė. A. S. sėdo už automobilio vairo, I. M. atsisėdo priekinėje keleivio pusėje. Važiuojant Knygnešių gatve priešais važiavęs kitas automobilis pradėjo staigiai stabdyti, dėl ko jis nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir trenkėsi į priekyje sustojusį automobilį. Jis su I. M. ketino pildyti eismo įvykio deklaraciją, kuomet atvyko policijos pareigūnai, nustatė girtumą ir jį išsivežė (b. l. 92-94).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad 2019-05-16, apie 13 val., pas jį į namus atėjęs A. S. paprašė paskolinti automobilį nuvažiuoti iki draugo. Jis buvęs neblaivus ir nieko blogo nepagalvojęs sutiko duoti savo automobilį. Nežinojo, kad A. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat jam neatrodė, kad A. S. būtų neblaivus. A. S. vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Šilutės mieste Darbininkų - Knygnešių gatvių sankryžoje, A. S. atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, nes nespėjo automobilio sustabdyti. Dėl eismo įvykio A. S. pripažino kaltę ir pildė eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino girtumus, A. S. buvo sulaikytas (b. l. 54-57).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Ž. parodė, kad 2019-05-16, apie 13.30 val. ji važiavo automobiliu „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į namus. Parvažiuojant Šilutės mieste nuo Žalgirio gatvės ir važiuojant Darbininkų g., sankryžoje norėjo sukti į kairę pusę, į Knygnešių gatvę, buvo įjungusi kairės pusės posūkio signalo žibintą ir po truputi pradėjo stabdyti automobilį. Prieš sukdama į kairę keletą kartų pasižiūrėjo pro galinius vaizdo veidrodėlius ar niekas nenori lenkti, kad būtų galima saugiai užbaigti manevrą. Pro galinio vaizdo veidrodėlius matė baltos spalvos automobilį, kuris važiavo iškarto už jos automobilio. Sukdama į Knygnešių gatvę pajuto smūgį į galinę mašinos dalį, kadangi darant manevrą vairas buvo susuktas, todėl po smūgio automobilį užsuko ir jis atsitrenkė į netoliese esančią tujų tvorą. Po įvykio išlipus iš automobilio, prie jos priėjo du vyriškiai, kurie pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir siūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją, netrukus privažiavo policijos pareigūnai ir visiems alkotesteriu patikrino girtumus (b. l. 49-51).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019-05-16 13.51 val. pranešėjas informavo apie eismo įvykį, kurio dalyvis - vairuotojas iš pažiūros neblaivus (b. l. 23-26).
Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK veiklos skyriaus tyrėjo 2019-05-16 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2019-05-16, 13.49 val., A. S., būdamas neblaivus, pirmu tikrinimu 13.59 val., nustatytas 2,49 (prom.) neblaivumas, antru tikrinimu 14:16 val., nustatytas 2,48 (prom.) neblaivumas, nuturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į kitos transporto priemonės „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos S. Ž., galinę dalį, A. S. sulaikytas, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 1).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės m., Darbininkų, Knygnešių ir E.Kanto gatvių sankryža ir užfiksuota automobilių „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis eismo įvykio metu (b. l. 9-18, 32-37).
Iš VĮ „Regitra“ išduoto automobilio registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas I. M. vardu (b. l. 22, 46).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 0856033 kopijų matyti, kad 2019-05-16, 13.59 val., A. S. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 2,49 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu - 14.16 val., nustatytas 2,48 promilės girtumas (b. l. 27-30).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, A. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, kurie nurodo, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, o būdamas recidyvistas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti A. S. ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, 2018-04-22 už dviračio vairavimą neblaiviam (nustatytas 0,86 promilių girtumas) jam buvo paskirta administracinė nuobauda (bauda); 2018-01-29 ir 2018-01-18 paskirti įspėjimai už tai, kad būdamas neblaivus panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams (b. l. 73-80). Šios aplinkybės ne tik rodo, kad A. S. sistemingai daro teisės pažeidimus, tačiau kartu patvirtina ir tai, kad paskirtos administracinės nuobaudos nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėda už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Dėl to, nors kaltinamasis nurodo, jog dėl padarytos veikos gailisi tačiau akivaizdu, kad kritiškas savo elgesio vertinimas savaime jo nesustabdo jo nuo teisės pažeidimų, kurie savo esme nėra priskiriami prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis), tačiau kelia itin didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, eismo saugumui. A. S. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Informacijos, kad jis būtų sumokėjęs iki šiol už administracinius nusižengimus paskirtas baudas nėra (b. l. 73-80). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bauda kaltinamajam nebūtų efektyvi bausmė, todėl skirtina prokuroro pasiūlyta arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis) ir paskiriant šią bausmę atlikti areštinėje.
Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-05-16 iki 2019-05-17, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto (BK 66 straipsnis).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-19 nutartį byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. S. vairavo būdamas neblaivus, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.
Dėl automobilio konfiskavimo ir kitų klausimų
BK 72 straipsnis numato, kad uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis.
Bylos duomenimis automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika jos padarymo metu priklausė I. M. (b. l. 46), t. y. nusikaltimo padarymo priemonė kaltinamajam nepriklausė ir nepriklauso šiuo metu.
Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – I. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek I. M., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Vadinasi, nėra įstatyme numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas taip pat atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju, pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas.
Byloje nustatyta, kad automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. A. S. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl vien specialiosios teisės atėmimas laikytinas nepakankama prevencine priemone, nuo analogiškų veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, nesant galimybės konfiskuoti automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, iš kaltinamojo priteistina jo vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 m.) kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur (su PVM) (b. l. 45), teismas neturi pagrindo abejoti šia verte, todėl byloje nesant duomenų, leidžiančių spręsti dėl kitokios konfiskuotino automobilio vertės, iš kaltinamojo A. S. priteistina VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė automobilio „Peugeot Partner“ kaina Lietuvoje – 1 150 Eur.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, ir 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. S. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-16 iki 2019-05-17, ir paskirti galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Išieškoti iš A. S. valstybės naudai 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumą, atitinkančią automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.