Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2202-1053/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-24
Bylos Nr.
1-2202-1053/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26382-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2202-1053/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26382-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.20.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus mieste, Lietuvoje, nedirbantis, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą: 2017 m. birželio 1 d., apie 22.50 val., būdamas (duomenys neskelbtini), namo kieme, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu spjovė savo sugyventinei T. L., gim. 1968 m., į veidą, po ko dešine ranka sugriebęs pastarai už kaklo stipriai jį suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai T. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: būdamas 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. pagrindu taikant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant šią priemonę įvykdyti iki 2017-05-21, nuo 2017-01-17 iki 2017-05-16 vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jos iki teismo nustatyto termino neįvykdė. Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

J. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 metų pabaigoje, bet tiksliai datos neprisimena, buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo už savo sugyventinės sumušimą pagal BK 140 str. 2 d. ir jam buvo paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskelbiant nuosprendį, jis nedalyvavo, nuosprendis buvo atsiųstas paštu. Šiuo nuosprendžiu jam taip pat buvo paskirta sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Maždaug po mėnesio ar vėliau su juo susisiekė iš probacijos skyriaus. Jis buvo nuvykęs į minėtą skyrių kelis kartus, su juo buvo bendrauta. Vieno iš atvykimų metu jam buvo paaiškinta, kad kitą dieną turi atvykti ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau kadangi niekur nedirba, gauna tik 100 eurų per mėnesį pašalpos, todėl neturi pinigų kelionės bilietams, o į tą programą jam aiškino, kad turės dalyvauti virš mėnesio, todėl nutarė, kad į programą nevažinės ir jos nelankys. Vėliau pas jį namo buvo atvykę iš probacijos skyriaus ir įspėdavo, kad turi lankyti minėtą programą. Taip pat buvo atvykęs į probacijos skyrių, kur irgi jį įspėjo, turėjo atvykti pas juos kitą dieną, bet ir kitą dieną neatvyko, nes kaip minėjo, neturėjo lėšų kelionės bilietams. Ir dabar neturės galimybės atvykti į probacijos skyrių dėl lėšų stygiaus. Dėl to, kad negalėjo įvykdyti minėtos priemonės nuoširdžiai gailisi (b. l. 82).

Liudytojas R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-01 Vilniaus probacijos skyrius gavo vykdyti 2016-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo J. Ž. buvo nuteistas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais bei jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius (iki 2017-05-21). 2016-12-21, atvykęs į Vilniaus probacijos skyrių, J. Ž. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei atsakomybę už paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymą. 2017-01-16 siuntimu nukreiptas dalyvauti VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro vykdomojoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei informuotas apie 2017-01-17 įvyksiantį programos pirmąjį užsiėmimą, įsipareigojo dalyvauti tinkamai, tačiau paskirtu laiku į užsiėmimą neatvyko ir teismo paskirtos pareigos nevykdė. 2017 m. vasario mėnesį dalyvauti ir toliau nepradėjo, šaukiamas vengė atvykti nurodyti priežasčių, 2017-03-03 išsiųstas įtarimas, į kurį nesureagavo, todėl 2017-03-09 buvo įspėtas raštu dėl pasekmių ir toliau vengiant vykdyti paskirtą įpareigojimą. Po įspėjimo, J. Ž. ne kartą ragintas pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau nuteistasis į raginimus ir toliau nereagavo, piktybiškai vengė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. 2017-05-10 telefonu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta ir su nuteistojo sugyventine T. L., kuri informavo J. Ž., kad 2017-05-12 9.00 val. atvyktų į Vilniaus probacijos skyrių ir dalyvautų Psichoedukacinės programos užsiėmimuose, tačiau J. Ž. atvyko į Vilniaus probacijos skyrių apie 14 val., asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir elgesio programos užsiėmime nesudalyvavo, jam buvo pasirašytinai įteiktas šaukimas, tačiau J. Ž. šaukiamas neatvyko į Vilniaus probacijos skyrių ir smurtinį elgesį keičiančiose programose dalyvauti taip ir nepradėjo. Iki teismo nustatyto termino programa ne tik nebuvo pabaigta, bet nuteistasis nedalyvavo nei vienam užsiėmime, apie pasekmes informuotas ne kartą, poveikio priemonės taikytos, tačiau be priežasčių nuteistasis vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. Ž. atžvilgiu pagal BK 243 str. (b.l. 37-38).

J. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 1 d. iš Norvegijos grįžo jo draugas ir pakvietė išgerti. Su draugu gėrė pas draugą namuose. Kelintą grįžo namo, neprisimena. Grįžęs į namus nuėjo miegoti. Po kurio laiko atsikėlė, tačiau kelinta valanda tai buvo nežino, į laikrodį nežiūrėjo. Atsikėlęs išėjo į lauką. Namo kieme pamatė rūkančias savo sugyventinę T. ir jos draugę R.. Namo kieme su T. jis susiginčijo, ji nuolat ant jo barasi. Ginčo metu jis supyko ant T., spjovė jai į veidą. Po to, kai spjovė jai į veidą, sugriebė T. už kaklo. Kuria ranka, tiksliai neatsimena. R. pribėgusi prie jų, atplėšė jo ranką nuo T. kaklo. Po ko T. pasakė, kad iškvies policiją. Jis išsigando policijos ir pabėgo. Pamatęs, kai policijos pareigūnai išvažiavo iš T. namo kiemo, grįžo namo. Grįžus namo, namuose vėl su T. susibarė. Po ko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kiek prisimena, tai su T. tik barėsi, tačiau jai niekuo negrasino. Supranta, kad suspausdamas T. kaklą galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 68, 86 ).

Nukentėjusioji T. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau aštuonis metus gyvena su J. Ž.. Gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name. Kartu su jais gyvena jos sūnus E., jos mama L.. Jos sugyventinis J. ne kartą yra smurtavęs prieš ją, ne kartą ji yra kreipusis į policiją dėl tokio J. elgesio. J., kiek jai žinoma, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, jis psichiškai sveikas, galvos traumų nėra turėjęs. Narkotikų jis nevartoja, alkoholį geria beveik kas dieną. Būdamas blaivas jis normalus žmogus, tačiau išgėręs elgiasi agresyviai. 2017 m. birželio 1 d. apie 21.00 val. pas ją į svečius atėjo draugė R.. Jai gimė anūkėlis, todėl su drauge R. šventė, šiek tiek gėrė alaus. Parūkyti eidavo į namo kiemą. J. tuo metu buvo namuose. Matė, kad minėtą vakarą J. buvo neblaivus, tačiau kur jis gėrė nežino, nematė jo namuose geriančio. Išgėręs jis 2017 m. birželio 1 d. vakare buvo piktas. Jis be jokios priežasties bandė sukelti konfliktą. Vakare, jau buvo apie 22.50 val., ji su R. buvo namo (duomenys neskelbtini), kieme, rūkė. Atėjęs J. pradėjo jos prašyti cigaretės. Ji jam atsisakė duoti cigaretę. Dėl šios priežasties jis labai ant jos supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Ji ir R. bandė jį raminti žodžiais, tačiau jam buvo vienodai. Šio žodinio konflikto metu, jis minėto namo kieme spjovė jai į veidą. Tai matė jos draugė. Ji atsistojo nusivalyti veido, o J. jai griebė už kaklo. Jis savo ranka, kuria neįsidėmėjo, apkabino jai kaklą ir stipriai suspaudė. Dėl suspausto kaklo jautė fizinį skausmą. Jevgenijus spaudė taip stipriai, kad ji pradėjo net kosėti. R. puolė prie J. ir atitraukė jį nuo jos. Tuomet ji pasakė, kad iškvies policiją. Paėmė telefoną ir skambino policijai. Išgirdęs, kad skambina policijai, J. pasakęs: „kai sugrįšiu tave patvarkysiu“, pabėgo. Atvažiavę policijos pareigūnai pasakė, kad kai J. grįš į namus, kad ji vėl skambintų į policiją. Išvykus policijos pareigūnams J. namo parėjo maždaug po pusės valandos. J. grįžęs vėl triukšmavo, grasino sakydamas: „užmušiu tave“. Tai buvo 2017-06-02, apie 00.00 val. namo viduje. J. išsakė tik grasinimus, jokių veiksmų jis nesiėmė savo grasinimams įvykdyti. Tuomet ji antrą kartą paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai rado J. namuose ir jį sulaikė. Šiems atvykusiems policijos pareigūnams ji parodė kaklą, nes ant kaklo matėsi paraudimo žymės. Dabar jai jau kaklo neskauda, sužalojimo neliko, todėl į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Pas gydytojus nesikreipė, nes jokio sužalojimo jai nepadaryta, juto tik fizinį skausmą. Sūnus šio įvykio nematė, nes buvo darbe. Su J. nenori gyventi, po šio įvykio tikrai išsiskirs ir negyvens daugiau kartu (b. l. 53 ).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, kad pažįsta T. L. apie 5 metus. Jos yra draugės. Taip pat pažįsta ir jos sugyventini J. Ž.. Jevgenijus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs būna agresyvus. Ne kartą jis yra fiziškai smurtavęs prieš draugę T.. 2017 m. birželio 1 d. apie 21.00 val. nuvažiavo pas T. į svečius, su T. gėrė alų, šventė, nes T. gimė anūkas. Jau buvo tamsus laikas, galimai buvo apie 23.00 val., jai ir T. būnant jos gyvenamojo namo kieme, prie jų atėjo J.. Jis išėjo iš namo. Matėsi, kad J. buvo neblaivus, jis skeryčiojosi, keikėsi. J. paprašė T. duoti jam cigaretę. Kai T. atsisakė jam duoti cigaretę, jis labai supyko. Pradėjo T. vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją. Jis priėjęs prie T. iš už nugaros, dešine ranka apkabino jai kaklą ir stipriai suspaudė jai kaklą. Matė, kad T. pradėjo trūkti oro kvėpuoti, todėl ji greitai prišoko prie J. ir atitraukė jo ranką T. nuo kaklo. Šio įvykio metu J. spjovė T. į veidą. Po tokių J. veiksmų T. iškvietė policijos pareigūnus. Išgirdęs, kad T. kviečia policiją, J. pabėgo. Eidamas jis grasino T.. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad kai J. grįš tegul T. vėl skambina į policiją. Išvykus policijos pareigūnams, galimai jau buvo po 24.00 val., į namus parėjo J. Ž.. Grįžęs į namus jis buvo nenusiraminęs, toliau elgėsi agresyviai, koliojo T., todėl ji vėl, išėjusi į koridorių, J. negirdint, paskambino į policiją. Atvykę šį kartą policijos pareigūnai J. sulaikė ir išsivežė. 2017-06-02 ryte T. atsikėlus jai skundėsi, kad skauda kaklą, kur 2017-06-01 vakare J. jai buvo suspaudęs, sakė, kad negali pasukti jo, nes jaučia skausmą. Pas medikus T. dėl patirto sužalojimo nesikreipė. Jos J. šiuo įvykio metu neįžeidinėjo, negrasino (b. l. 57).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiosios patrulės R. A. 2017 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2017 m. birželio 2 d., apie 00.04 min. Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausioji patrulė R. A. su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus sugyventinis, kuris triukšmauja ir konfliktuoja. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė T. L., gyv. (duomenys neskelbtini) ir kad 2017-06-01 apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. 1977 m., rankomis paėmė savo sugyventinės T. L. kaklą ir pradėjo ją smaugti, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą ir pasišalino iš namų. 2017-06-02 apie 00.00 val. J. Ž. būdamas neblaivus ir agresyvus grįžo namo ir pradėjo grasinti sugyventinei bei kitaip agresyviai elgtis. Abu sugyventiniai buvo neblaivūs, iš jų burnų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, svirduliavo. Ant T. L. kaklo matėsi paraudimo žymės. T. L. patvirtino, kad jos sugyventinis J. Ž. sukėlė jai fizinį skausmą (b .l. 44-45).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. Ž. 2017 m. birželio 1 d., apie 22.50 val., būdamas (duomenys neskelbtini), namo kieme, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu spjovė savo sugyventinei T. L., gim. 1968 m., į veidą, po ko dešine ranka sugriebęs pastarajai už kaklo stipriai jį suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai T. L. fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

Taip pat, byloje esančių rašytinių įrodymu visuma yra įrodyta, kad J. Ž. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi būdamas 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. pagrindu taikant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant šią priemonę įvykdyti iki 2017-05-21, nuo 2017-01-17 iki 2017-05-16 vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jos iki teismo nustatyto termino neįvykdė. Darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo veika taip pat įrodyta ir kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė abiejų veikų atžvilgiu yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atžvilgiu pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 117-118).

Skirdamas bausmę J. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad viena iš jo padarytų veikų priskiriama tyčiniams nesunkiems smurtiniams nusikaltimams, kita - baudžiamiesiems nusižengimams, jis anksčiau daug kartų teistas, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus, konkrečiai ir už analogišką veiką (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) (b. l. 102-106), baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 98-101), paskutiniu jo atžvilgiu priimtu 2017 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, duomenų apie įrašymą į priklausomybės ligų narkologinę įskaitą, gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose byloje nepateikta, nedirba, dažnai vartoja alkoholį. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 2d. 00.25 val. iki 2017 m. birželio 2 d. 15.40 val. (viena para) (b. l. 60, 69).

J. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 40 parų areštą.

J. Ž. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. Ž. skirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 2d. 00.25 val. iki 2017 m. birželio 2 d. 15.40 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto parai ir galutinę bausmę nustatyti 39 paras arešto.

J. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo momento vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti J. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė